Mirtiną išgąstį išgyveno italai

Prieš pa­sku­ti­nį Eu­ro­pos čem­pio­na­to C gru­pės tu­rą dvi stip­riau­sias pla­ne­tos ko­man­das bu­vo su­kaus­čiu­si bai­mė ir ne­ri­mas. Šiuos iš­ban­dy­mus ge­riau at­lai­kė pa­sau­lio čem­pio­nai ita­lai.

Skau­dus pran­cū­zų fias­ko

Mar­co Ma­te­raz­zi puo­lė į glė­bį Gian­lui­gi Buf­fo­nui, o ita­lų sir­ga­lių ar­mi­ja tie­siog pa­šė­lo iš džiaugs­mo. Maž­daug 22 val. Švei­ca­ri­jos lai­ku slap­čiau­sios „Squad­ra Az­zu­ra" ir jos ti­fo­zių fan­ta­zi­jos vir­to kū­nu. Ita­lai jau pir­ma­vo prieš pran­cū­zus 2:0, o ki­to­se rung­ty­nė­se Olan­di­jos rink­ti­nė taip pat pil­dė Ape­ni­nų gy­ven­to­jų sva­jo­nes.

Ita­lų ir pran­cū­zų dvi­ko­va šį­kart bu­vo kar­tu ir ki­to­kia, ir to­kia pat, kaip 2006 m. pa­sau­lio čem­pio­na­to fi­na­las. To­kia pat, nes sa­vo svar­ba ne­daug nu­si­lei­do fi­na­lui. Pra­lai­mė­ji­mas ža­dė­jo vie­nin­te­lį ke­lią - kri­ti­kos la­vi­ną ir gė­din­gą ke­lio­nę na­mo jau po gru­pių var­žy­bų. Ki­to­kia ši dvi­ko­va pir­miau­sia bu­vo dėl to, kad svar­biau­si 2006-ųjų fi­na­lo he­ro­jai ne­pa­si­ro­dė ant ve­jos.

Pro­vo­ka­to­rius M.Ma­te­raz­zi gy­do­si jau čem­pio­na­to me­tu pa­tir­tą trau­mą, o iš­pro­vo­kuo­ta­sis Zi­ne­di­ne'as Zi­da­nas pa­li­ko Pran­cū­zi­jos rink­ti­nę. Vi­sa Pran­cū­zi­ja ir net da­lis da­bar­ti­nių žai­dė­jų ti­ki, kad šie­met la­biau­siai ir trū­ko le­gen­di­nio ka­muo­lio bur­ti­nin­ko.

1:6 - su to­kiu įvar­čių ba­lan­su pran­cū­zai va­žiuo­ja į tė­vy­nę. Re­vo­liu­cin­go­sios „Mar­se­lie­tės" (na­cio­na­li­nio ša­lies him­no - red. pa­st.) gar­sai at­ro­dė tar­si an­to­ni­mas tam, ką „Les Bleus" de­monst­ra­vo aikš­tė­je - ny­kų ir nuo­bo­dų fut­bo­lą be jo­kios min­ties.

„Šis čem­pio­na­tas vi­sų pir­ma bu­vo pui­ki ga­li­my­bė jau­nai mū­sų ko­man­dai įgy­ti pa­tir­ties prieš 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tą. Ši ko­man­da tik­rai tu­ri atei­tį", - dar ban­dė tei­gia­mų as­pek­tų ieš­ko­ti stai­ga pa­si­pū­ti­mo ne­te­kęs pran­cū­zų tre­ne­ris Ray­mon­das Do­me­ne­chas.

La­bai abe­jo­ti­na, ar šis spe­cia­lis­tas pa­ts bus tos „atei­ties" da­ly­vis, nes jo skal­pas ta­po la­bai pa­klau­sus tarp pran­cū­zų aist­ruo­lių. Atei­ty­je jau ne­bus ir Li­lia­no Thu­ra­mo su Clau­de'u Ma­ke­le­le, ku­rie at­si­svei­ki­no su rink­ti­ne. Kad ir ką kal­bė­tų R.Do­me­ne­chas, šiuo me­tu virš Pran­cū­zi­jos - ap­si­niau­kęs dan­gus.

Čem­pio­nai už­čiau­pė kri­ti­kus

O Ape­ni­nų pu­sia­sa­ly­je - sau­lė­ta ir šil­ta. Ita­lai iš­gy­ve­no be­veik mir­ti­ną šo­ką, ta­čiau įro­dė, kad ne ­vel­tui yra stip­riau­sia pla­ne­tos rink­ti­nė. „Nie­kas mu­mis ne­be­ti­kė­jo. Bu­vo­me kri­ti­kuo­ja­mi už bū­tus ir ne­bū­tus da­ly­kus. Ta­čiau vi­si kar­tu - žai­dė­jai, tre­ne­riai, pa­gal­bi­nin­kai - įro­dė­me, kad ga­li­me įveik­ti sun­ku­mus. Pa­ro­dė­me, kad esa­me tik­ra ko­man­da", - džiū­ga­vo ge­riau­siu rung­ty­nių žai­dė­ju pri­pa­žin­tas ita­lų sau­gas Da­nie­le De Ros­si.

Žo­džiai apie kri­ti­ką tik­riau­siai bu­vo skir­ti pla­čia­jai fut­bo­lo vi­suo­me­nei. Pa­tys ita­lai jau pri­pra­tę, kad jų spau­da vie­ną die­ną juos ke­lia į pa­dan­ges, o ki­tą - siun­čia į pur­vy­ną.
„Ši per­ga­lė yra at­ly­gis žai­dė­jams, ku­rie taip sun­kiai dir­bo dve­jus pa­sta­ruo­sius me­tus. Dar bū­da­mas žai­dė­ju su­pra­tau, kad per­ga­lės pa­sie­kia­mos sun­kiu dar­bu ir pra­kai­to upe­liais. Džiau­giuo­si, kad ma­no ko­man­da su­pra­to šią tai­syk­lę. Ji nu­si­pel­no pa­čių ge­riau­sių žo­džių", - švy­tė­jo ita­lų stra­te­gas Ro­ber­to Do­na­do­ni.

Ta­čiau bet ko­kia ita­lų per­ga­lė bū­tų bu­vu­si be­ver­tė, jei pa­gal­bos ran­kos šio­je mir­ti­nin­kų gru­pė­je pa­sau­lio čem­pio­nams ne­bū­tų iš­tie­sę Olan­di­jos fut­bo­li­nin­kai.

Pra­si­de­da ket­virt­fi­na­liai

Net ir antrosios sudėties olan­dų komanda 2:0 pa­lau­žė Ru­mu­ni­ją ir su­žlug­dė sva­jo­nes apie ket­virt­fi­na­lį. „Oran­ži­niai" per gru­pių var­žy­bas iš­ko­vo­jo vi­sas tris per­ga­les, be to, įmu­šė 9, o pra­lei­do tik vie­ną įvar­tį.

„Mū­sų pui­kus nuo­ty­kis bai­gė­si. La­bai gai­la, kad jis bai­gė­si taip, ta­čiau ga­li­me di­džiuo­tis ly­gio­sio­mis prieš pa­sau­lio čem­pio­nus ir vi­ce­čem­pio­nus. Ap­mau­du, kad neiš­nau­do­jo­me sa­vo šan­so - bau­di­nio prieš Ita­li­ją, ta­čiau gy­ve­ni­mas tę­sia­si", - fi­lo­so­fiš­kai kal­bė­jo ru­mu­nų tre­ne­ris Vic­to­ras Pi­tur­ca.

Fi­lo­so­fi­jos vi­siš­kai ne­rei­kė­jo prie­šin­go­je sto­vyk­lo­je. Olan­dų tre­ne­ris Mar­co van Bas­te­nas ap­gai­les­ta­vo tik dėl to, kad ket­virt­fi­na­liai vyks Ba­ze­ly­je, o ne pa­mėg­to­je Švei­ca­ri­jos sos­ti­nė­je Ber­ne. „Mums čia vis­kas se­kė­si, - šyp­so­jo­si olan­das. - Nuo­tai­ka ko­man­do­je yra pui­ki, nuo­lat juo­kia­mės ir ne­ven­gia­me pa­si­šai­py­ti vie­ni iš ki­tų. Neį­si­vaiz­duo­ju, kuo vi­sa tai baig­sis, bet ti­kiuo­si, kad šis pui­kus lai­kas tę­sis kuo il­giau."

„Oran­ži­niai" sa­vo var­žo­vus ket­virt­fi­na­ly­je su­ži­no­jo va­kar vė­lai va­ka­re, kai sa­vo rung­ty­nes bai­gė Ru­si­jos ir Šve­di­jos vie­nuo­li­kės. Ita­lai jau ant­ra­die­nį ži­no­jo, kad ket­virt­fi­na­ly­je jų lau­kia akis­ta­ta su Is­pa­ni­ja.

Šian­dien pir­ma­ja­me čem­pio­na­to ket­virt­fi­na­ly­je Ba­ze­ly­je jė­gas iš­mė­gins 2004 m. vi­ce­čem­pio­nė Por­tu­ga­li­ja ir Vo­kie­ti­ja.