„Alex7“ – treneriui atminti
Šis tyrimas Austrai buvo ir profesinio kelio tęsinys. Ji buvo žinomo lengvosios atletikos trenerio Alekso Stanislovaičio auklėtinė – 2004 m. Atėnų olimpiados vicečempionė, 2012 m. Londono žaidynių bronzos medalininkė.
Būtent A. Stanislovaičio idėja eksperimentuoti su sportininkų užtempimu (tai specialus sprinto treniruočių metodas, skirtas maksimaliam bėgimo greičiui ir galingumui didinti, kai sportininkas bėga greičiau, nei leidžia jo natūralios fizinės galimybės, pasitelkiant išorinę traukos jėgą) tapo būsimos disertacijos atspirties tašku.
Naujos technologijos leidžia procesą valdyti tiksliau.
Po trenerio mirties A. Skujytė prisidėjo prie šios idėjos ir įrangos tobulinimo, o vėliau nusprendė ją išsamiau ištirti moksliškai. Treneriui atminti sistema pavadinta „Alex7“ – septyni buvo mėgstamiausias A. Stanislovaičio skaičius.
Disertacijoje „Galingumo didinimas įvairiuose sprinto greičio diapazonuose: individualizacija taikant bėgimą su užtempimu“, parengtoje vadovaujant LSU profesoriui dr. Sigitui Kamanduliui, pirmiausia įvertintas motorizuotos sistemos „Alex7“ pagrįstumas ir patikimumas.
Vėliau nagrinėta, kaip bėgimas su užtempimu veikia raumenų aktyvumą ir sprinto biomechaniką, o treniruočių dalyje kartu su futbolininkais vertinta, kokių pokyčių gali sukelti tokia programa.
Svarbi žinutė treneriams
Tyrimas parodė, kad treniruotės su užtempimu gerina sportininko gebėjimą sprintuoti, tačiau šis rezultatas ne visada pastebimas bėgant be užtempimo.
Tai svarbi žinutė treneriams: didesnis pasiektas greitis su užtempimu per treniruotę savaime negarantuoja geresnio rezultato per varžybas.
Nustatyta, kad treniruočių sukelti pokyčiai yra susiję su pradinėmis sportininkų jėgos ir greičio charakteristikomis. Todėl užtempimo metodai gali būti vertinami ne kaip universali priemonė visiems, o kaip galimybė tiksliau individualizuoti treniravimo procesą.
„Naujos technologijos šį procesą leidžia valdyti gerokai tiksliau nei anksčiau, kai sportininkai vieni kitus užtempdavo guma. Dabar galima kontroliuoti užtempimo jėgą, stebėti pasiektą greitį ir matyti, kaip jis keičiasi skirtinguose distancijos taškuose. Manau, kad tai atmerkia akis“, – apie technologijų reikšmę trenerio darbe sakė A. Skujytė.
Atsakymai ir klausimai
Ketverius metus trukęs tyrimas pateikė ne tik naujų atsakymų, bet ir iškėlė naujų klausimų.
Pasak A. Skujytės, ateityje būtų prasminga tirti ilgesnes sprinto distancijas, skirtingus užtempimo režimus ir tai, kaip per treniruotes pasiekti pokyčiai perkeliami į įprastą sprintą.
A. Skujytės tyrimas ne tik padėjo geriau suprasti sprinto su užtempimu galimybes, bet ir parodė, kad šiuolaikiniame sporte treniravimo sprendimai vis dažniau remiasi individualiais duomenimis, technologijomis ir mokslu.
Naujausi komentarai