Iki 2021-ųjų atidėtos ne vien Tokijo olimpinės žaidynės, bet ir paralimpiada. "Pritariame šiam gyvybiškai svarbiam sprendimui", – pareiškė Lietuvos paralimpinio komiteto (LPK) prezidentas Mindaugas Bilius.

Į Tokiją – kitąmet

XXXII olimpiada Japonijos sostinėje buvo numatyta šiemet liepos 24–rugpjūčio 9 d., o XVI paralimpiada turėjo vykti rugpjūčio 25–rugsėjo 6 d.

Tačiau, įvertinusi koronaviruso pandemijos keliamas grėsmes, Japonijos vyriausybė pasiūlė Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) atidėti abu renginius.

"Sutarėme, kad olimpinės ir paralimpinės žaidynės atidedamos vieniems metams", – po pokalbio su TOK prezidentu Thomu Bachu patvirtino Japonijos premjeras Shinzo Abe.

Bendrame T.Bacho ir S.Abe pareiškime teigiama, kad olimpinės žaidynės 2021-aisiais bus surengtos irgi vasarą, tačiau ne vėliau.

Atidėti žaidynes TOK siūlė ir Brazilijos, Norvegijos, Slovėnijos, Serbijos, Kroatijos, JAV, Prancūzijos, Kanados, Ispanijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Kolumbijos, Šveicarijos nacionaliniai olimpiniai komitetai.

Iki šiol žaidynių reikmėms Japonija jau išleido maždaug 11,7 mlrd. eurų. Ekspertai mano, kad olimpiados atidėjimas gali pareikalauti mažiausiai 5,6 mlrd. eurų.

Veikla nesustos

"Japonijos vyriausybės ir TOK sprendimas svarbus ne vien tiems sportininkams, kurie yra iškovoję teisę varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse, bet ir tiems, kurie karantino sąlygomis laukė naujienų apie atrankos varžybas, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. – Kaip ir buvo galima tikėtis, žengtas logiškas, teisingiausias ir labiausiai visas suinteresuotas puses tenkinantis žingsnis. Tikėtina, kad po metų pasaulis bus kitoks nei šiandien, olimpinės žaidynės galės vykti su žiūrovais, o jose dalyvaus visi stipriausi atletai."

"Pagaliau daugiau aiškumo. Viliamės, kad gyvenimas po truputį grįš į įprastą ritmą, o sportininkai atgaus šansą deramai pasirengti ir išsikovoti vietas žaidynėse, apie kurias svajojo beveik ketverius metus, – kalbėjo LPK vadovas M.Bilius. – Užtikrinu, kad tęsime treniruočių stovyklų, varžybų finansavimą, medicininių tyrimų programas, bus toliau mokamos paralimpinės stipendijos. Pradedame konsultacijas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl aukšto meistriškumo programų, valstybės stipendijų sportininkams, kitų aktualių klausimų. Paralimpiniams atletams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šie žmonės galingi savo dvasia, bet dėl fizinės sveikatos sutrikimų dabar patenka į rizikos grupę."

Kelialapius į olimpines žaidynes šiuo metu yra iškovoję 23 mūsų šalies sportininkai, į paralimpiadą – lengvaatletė Aušra Garunkštytė ir aklųjų riedulio (golbolo) vyrų rinktinė.

Rankų nenuleis

"Metus galime palaukti. Svarbiausia – žmonių gyvybės, sveikata. Be to, sportininkams gal net geriau, nes pastaruoju metu laikytis treniruočių plano buvo neįmanoma. Bendravau su kitais plaukikais – jiems tas pats. Dabar turėsime laiko pasirengti. Tikiu, kad tos nesąmonės baigsis. Tačiau tai nereiškia, kad sėdėsiu namie rankas sudėjęs. Kiek galėdamas sportuosiu ir nekantriai lauksiu artimiausių varžybų", – svarstė Lietuvos plaukimo rinktinės lyderis olimpietis Danas Rapšys.

"Ir liūdna, ir kartu atrodo, kad taip turėtų būti. Labai daug dirbome, visus planus dėliojome orientuodamiesi į olimpines žaidynes – kad per jas būtume geriausios sportinės formos. Tačiau, jei žaidynės vyktų, rizika būtų per didelė", – teigė lengvaatletė Živilė Vaiciukevičiūtė.

"Džiugu, kad sporto strategai išgirdo sportininkų balsą", – pareiškė penkiskart olimpinis čempionas JAV plaukikas Nathanas Adrianas.

"Žaidynių organizatoriams buvo sunku radikaliai apsispręsti, tačiau jie tai padarė ir ne vien sporto bendruomenės labui. Lenkiu galvą prieš juos", – sakė dukart olimpinis triatlono čempionas britas Alistairas Brownlee.

"Treniruočių bazėse irgi rizikavome užsikrėsti koronavirusu, kaip kitiems žmonėms tai atsitiko oro uostuose ar prekybos centruose. Dabar galime ramiau atsikvėpti", – sakė aštuoniskart pasaulio čempionas plaukikas anglas Adamas Peaty.

Laukia žinių iš FIBA

Tarptautinė krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) valdyba šiandien planuoja aptarti būsimo varžybų kalendoriaus aktualijas. Vienas klausimų – ikiolimpinių vyrų krepšinio atrankos turnyrų, tarp jų – ir Kaune, likimas.

Birželio 23–28 d. "Žalgirio" arenoje turėtų rungtyniauti Lietuvos, Pietų Korėjos, Venesuelos, Lenkijos, Slovėnijos ir Angolos rinktinės.

Tačiau Lietuvos krepšinio federacija (LKF) jau sustabdė prekybą bilietais į šias varžybas.

"Manau, visi keturi atrankos turnyrai bus organizuojami 2021-aisiais", – prognozavo LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.

Be to, gegužę planuota Lietuvoje surengti FIBA Europos zonos generalinę asamblėją, o liepą – Europos jaunimo (iki 20 metų) vaikinų krepšinio čempionatą.

Pasak M.Špoko, generalinė asamblėja grečiausiai vyks rudenį, kai bus atnaujintas susisiekimas tarp valstybių, o sprendimo dėl Europos čempionato Klaipėdoje tikimasi balandį.