Tomas Pačėsas iškovojo pirmąjį titulą per savarankišką trenerio karjerą. „Tikiuosi, kad Lenkijos taurė bus ne paskutinis trofėjus“, – šyptelėjo Sopoto „Prokom Trefl“ strategas.

36 metų T.Pačėso vadovaujamas „Prokom Trefl“ klubas Lenkijos taurės finale 81:69 palaužė kito lietuvio Rimo Kurtinaičio vairuojamą Vroclavo „ASCO Sląsk“ ekipą ir susigrąžino pernai prarastą titulą.

Prie pergalės svariai prisidėjo ir trys Lietuvos krepšininkai. Donatas Slanina pelnė 11, Tomas Masiulis – 8, o Simonas Serapinas – 2 taškus.
– Koks jausmas laimėjus pirmąjį titulą per trenerio karjerą? – vakar paklausėme T.Pačėso.
– Iškart po finalo net neturėjau jėgų džiaugtis. Sužaidėme dvejas sudėtingas rungtynes per dvi dienas, todėl jaučiausi psichologiškai išsekęs. Tik vakar jau pradėjau suvokti, ką iš tikrųjų padarėme. Šį titulą tikrai atsiminsiu visą gyvenimą – juk jis man pirmas. Bet tikiuosi, kad tikrai ne paskutinis.

– Kas lėmė pergalę finale?

– Buvome neblogai pasirengę taurės finalo ketvertui. Prieš tai dalyvavome fizinio pasirengimo stovykloje, kuri padėjo atgauti jėgas ir psichologiškai pailsėti nuo krepšinio. Pusfinalio rungtynes (92:62 sutriuškino Vloclaveko „Anwil“ – red. past.) sužaidėme beveik idealiai, bet finale ne viskuo buvau patenkintas. Rimas Kurtinaitis labai iškėlė kartelę, jam atvykus Vroclavo komanda pradėjo žaisti daug geriau.
Kita vertus, ir mes galbūt nenusiteikėme rimtai kovai. Žinojome, kad varžovų gretose daug traumuotų žaidėjų. Tačiau atsipalaidavimą kompensavo individualus mūsų krepšininkų meistriškumas ir ilgesnis atsarginių suolas.

– „Prokom Trefl“ treneriu dirbate penkis mėnesius. Ar galite sakyti, kad jau pavyko įgyvendinti visas savo idėjas?

Kaip ir kiekvienas krepšininkas ar treneris, niekada nebūnu visiškai patenkintas savo darbu. Net ir po laimėtų rungtynių pirmiausia analizuoju, kas ir kodėl nepavyko. Šiemet labai užtruko komandos komplektavimas, paskutinio žaidėjo sulaukėme tik vasario viduryje, be to, neišvengėme traumų, tad tobulėjame ne taip greitai, kaip galbūt norėtųsi. Tačiau, manau, kad judame teisinga kryptimi.
Man labai padeda ir čia esantys lietuviai. Donatas, Tomas ir Simonas aikštėje atiduoda visas jėgas. Be to, labai džiaugiuosi, kad mūsų komandoje turime fizinio pasirengimo trenerį Aleksandrą Kosauską. Kai turiu tiek daug bendraminčių, ir pačiam dirbti lengviau.

– Po savaitės prasidės Lenkijos pirmenybių ketvirtfinalio serija. Kaip jai rengsitės?

– Kaip tik šiandien pradedame dar vieną keturių dienų fizinio pasirengimo stovyklą, o po jos daugiau dėmesio skirsime taktikai. Kol kas dar nežinome būsimų varžovų, bet jų neskirstau į silpnus ir stiprius. Nors manau, kad Varšuvos „Polonia“ parankesnė už nenuspėjamą Košalino AZS, su bet kuriuo varžovu teks kautis rimtai.

– Sopote visi dabar tikriausiai kalba apie vienintelį tikslą – apginti Lenkijos čempionų titulą. Kaip manote, ar nuo šios užduoties įgyvendinimo priklausys jūsų būsima karjera „Prokom Trefl“ trenerio poste?

– Taip toli stengiuosi negalvoti. Dabar laukia du svarbiausi sezono mėnesiai, per kuriuos galvosiu tik apie artimiausias varžybas. Be abejo, iš mūsų laukiama čempionato aukso, bet nežinau, ar mano ateitis priklausys vien nuo to, kaip seksis įgyvendinti šį tikslą. Juk būna, kad net laimėjęs treneris kitą sezoną būna nebereikalingas. Toks jau trenerio darbas.