Kovo 6-15 d. vyksiančiose Milano ir Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse Rapolas bus vienintelis Lietuvos atstovas. Tačiau jo kelias iki šios viršūnės prasidėjo ne nuo profesionalių bazių, o nuo laisvės paieškų. Jis bandė krepšinį, karatė, skynė pergales tinklinio aikštelėje, tačiau jo širdis visada linko ten, kur vėjas ir greitis.
„Snieglentės mane greitai įtraukė kaip sportas. Pradėjau galvoti, ar tai gali būti tik atostogų užsiėmimas, ar įmanoma kalnuose dieną dirbti, o vakare čiuožinėti? Pasiėmiau karjeros atostogas ir išvažiavau į Prancūziją. Ten dirbau šeimų vairuotoju – ryte kelias valandas padirbu, o paskui vėl kylu į kalnus“, – pasakojo R. Micevičius.
Šis ieškojimas nuvedė Rapolą ir į Tarifą, Ispanijos aitvaravimo rojų: „Pamačiau, patiko. Norėjau išmokti aitvaruoti, tad susiradau darbą Ispanijoje, kur per 30 minučių nuo manęs buvo didžiausias rojus – Tarifa. Ten pasimokiau, užsikabinau. Taip ir gyvenau – pusė metų aitvaravimo, o kita pusė skirta snieglentėms.“
Grįžęs į Lietuvą, Rapolas net apsigyveno kemperyje prie marių, kad galėtų dirbti ir bet kurią akimirką, pakilus vėjui, pagauti bangą. Būtent šis bekompromisis noras judėti 2021-ųjų spalį virto didžiausiu gyvenimo išbandymu.
Lemtingas šuolis ir pokštas, tapęs tikrove
Vienas triukas su jėgos aitvaru, valdymo klaida ir smūgis į vandenį, prilygstantis kritimui iš ketvirto aukšto ant cemento. Tai nutiko per tėčio gimtadienį, bandant atlikti „kite loop“ triuką.
„Kritau gal iš 10 metrų aukščio, ir ne laisvu kritimu, o su gūsio patempimu žemyn. Tas triukas toks – pašoki, nuvedi aitvarą į apačią ir jis tave dideliu greičiu tempia į priekį. Aitvaras turėjo sugrįžti į viršų ir pagauti mane kaip parašiutas, bet vėjo jėga man iš rankų ištraukė valdymo rankeną ir tiesiog tėškė žemyn, o buvau su lenta ant kojų. Nusileidau stačiomis į vandenį kaip ant kieto paviršiaus. Viena čiurna neatlaikė ir sulūžo“, – pasakojo sportininkas.
Po daugybės operacijų ir pusmetį trukusios kovos, dalį kojos teko amputuoti. Tačiau būtent ligoninės palatoje gimė ambicija, kuri daug kam atrodytų neįmanoma.
„Kai gulėjau ligoninėje, draugas numetė juokelį: dabar galėsi vykti į paralimpines, moki gerai slidinėti, galėsi prisitaikyti. Tuo metu tai buvo nerimta, bet aš turėjau daug laiko, pradėjau domėtis. Ieškojau motyvacijos, ką aš galėsiu veikti toliau gyvenime? Ar galėsiu bent atostogų metu slidinėti, aitvaruoti? Dar ligoninėje išsikėliau tikslą, kad aš stengsiuosi, dirbsiu ir pateksiu į paralimpines“, – teigė R. Micevičius.
Sugrįžimas į viršūnes: sidabras Kanados rūke
Šiandien Rapolas skrieja snieglente greičiau už didžiąją dalį žmonių, neturinčių negalios. Ruošdamasis startui Italijoje Rapolas dalyvauja ir varžybose. Kanadoje vykęs pasaulio taurės etapas tapo dar vienu charakterio patikrinimu. Trasą dengė aklinas rūkas, o kvalifikacijoje Rapolas krito. Finale teko startuoti iš nepalankiausių – ketvirtųjų vartų.
„Reikėjo rimtai pakovoti, kad galėčiau tęsti pasirodymą ir patekčiau į finalą. Galiausiai pavyko aplenkti varžovus ir iškovoti antrąją vietą. Kai kirtau finišo liniją, iškėliau rankas ir pradėjau džiaugtis, bet teko dešimt minučių laukti rezultatų patvirtinimo peržiūroje. Galiausiai viskas išsisprendė. Pasaulio taurės varžybose kovoji su geriausiais, tad šis medalis – rimtas pareiškimas“, – sakė Lietuvos paralimpinė viltis.
Lietuvos paralimpinio komiteto atstovų teigimu, antroji vieta – aukščiausia Lietuvos istorijoje žiemos paralimpiniame sporte užimta pozicija. Tai ryškiausias įrodymas, kad Rapolas į Italiją vyks ne tik dalyvauti, bet ir kovoti dėl aukščiausių vietų.

Naujausi komentarai