Lietuvos rinktinės vyriausiajam treneriui Ramūnui Butautui – sunkios dienos. Komandos žaidimas nesiklijuoja. Kas atsitiko? Strategas kol kas neturi tikslaus atsakymo.

Vis dėlto po nuoširdaus pokalbio su žaidėjais treneriui bent truputį atlėgo – jis įsitikino, kad nesėkmės kolektyvo nesuskaldė, niekas vieni kitiems nejaučia jokio pykčio.

– Treneri, kaip naktis praėjo? – pasiteiravo dienraštis R.Butauto trečiadienį po rytinės treniruotės.

– Naktis buvo nerami, bet rytas suteikė vilties.

– Kokios?

– Pasikalbėjome su vyrais. Visi viską supranta, niekas nieko nekaltina ir nejaučia jokio pykčio. Esame praradę pasitikėjimą savo jėgomis, tačiau visi išsikalbėjome, išsamiai išanalizavome viskas klaidas.

– Pokalbis su žaidėjais, kaip ir žadėjote, buvo šeimyniškas?

– Manau, nebūtų padėję jokie griežti žodžiai. Juk krepšininkai patys viską puikiai supranta. Mane džiugina, kad atmosfera liko gera, nors neretai būna, kad po blogų starto rungtynių ji komandose sugenda. Tai sustiprino viltį, kad rasime jėgų atsitiesti ir Vroclave sužaisime nors vienas geras rungtynes. Mes daug geriau žaidėme per kontrolines varžybas ir turime sugrįžti į tą kelią.

– Ar pasikeitimus lėmė psichologinės priežastys?

– Nenorėčiau dabar apie tai kalbėti, nes reikia gilesnės analizės.

– Ko pritrūko dvikovoje su lenkais?

– Žaidėme labai blogai. Kaip ir per rungtynes su turkais, nesuveikė mūsų žaidimo planas, pradėjome rungtynes ne taip, kaip buvome numatę ir iškart atidavėme iniciatyvą varžovams. Bet apie pralaimėjimo priežastis galėčiau kalbėti ilgai. Trumpai pasakysiu: kol turėsime šansą, darysime viską, kad jį išnaudotume.

– Labai dažnai keitėte žaidėjus. Ar ieškodamas optimalios sudėties, ar bandydamas nuvarginti varžovus?

– Dėl abiejų priežasčių. Lenkai žaidžia su 5–6 krepšininkais ir norėjome taikyti aktyvią gynybą. Bet, kaip ir su turkais, nepavyko.

– Kodėl Europos čempionate kol kas neveikia komandos gynyba?

– Sunku pasakyti. Iki šiol gynyba buvo mūsų svarbiausias ginklas. Bet antras rungtynes iš eilės atidavėme patys iniciatyvą varžovams į rankas. Anksčiau mums priekaištavo, kad žaidžiame per daug schematiškai, tačiau Lenkijoje žaidžiame per daug chaotiškai.

– Ar krepšininkams nestinga kovingumo?

– Na, norėtume žaisti taip, kaip rungtynių su lenkais pabaigoje, kai spaudėme varžovus po visą aikštę. Bet nemanau, kad komandoje yra bent vienas žaidėjas, kuris netrokšta pergalių.