Medaliai – veiklos vaisiai
LKSK vadovas, dalydamasis mintimis apie sėkmingus 2025-uosius ir perspektyvos aktualijas, teigė, kad kiekvienas iškovotas medalis – tai daug metų sunkaus mūsų atletų ir jų trenerio darbo.
„2025-ųjų Tokijo kurčiųjų olimpinės žaidynės tapo tarsi mūsų sistemos lakmuso popierėliu – Lietuva su palyginti ribotais resursais bendroje įskaitoje užėmė septynioliktą vietą tarp 83 pasaulio valstybių. Tai žinutė visiems, kad mokame dirbti efektyviau net už daugumą didžiųjų šalių.
Nesistengiame būti geriausi visur, telkiame jėgas ten, kur jaučiamės stipriausi ir turime profesionaliausius trenerius. Kai auksą ar sidabrą skina skirtingų kartų atletai, tai jau ženklas, kad mūsų sportininkų mokykla juda teisinga kryptimi.
Vis dėlto sėkmė Tokijo žaidynėse buvo tik rezultatas ilgo proceso, o 2025-ieji mūsų bendruomenei buvo svarbūs ir dėl to, kad Lietuvos kurčiųjų sportas tapo aiškiai matomas visame pasaulyje.
Itin svarbus įvertinimas – dalyvavimas Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto kongrese, kur buvo sprendžiami reglamentavimo ir ateities klausimai. Lietuvai tai didelis pasiekimas, nes indėlis į taisyklių kūrimą reiškia svarų balsą tarptautinėje bendruomenėje“, – dėstė E. Kriūnas.
Motyvuojantys faktoriai
Anot LKSK prezidento, šalies institucijų dėmesys irgi turi svarią reikšmę pergalėms.
„Lietuvos Respublikos prezidento palaikymas prieš išvykstant į žaidynes ir kiti oficialūs renginiai taip pat rodo, kad kurčiųjų sportas tampa matoma mūsų sporto sistemos dalimi.
Nacionalinės sporto agentūros apdovanojimuose pelnėme antrą vietą kategorijoje „Sporto mokslo ir medicinos lyderis“. Šis įvertinimas – itin reikšmingas, nes jis patvirtino, kad mūsų ilgalaikis darbas, rūpinantis atletų sveikata, treniruočių planavimas ir specialistų įtraukimas vertinamas kaip sisteminis. Sporte rezultatą dažniausiai atsispindi medaliai, tačiau procesai prasideda žymiai anksčiau.
Taip pat svarbus pokytis – nuoseklesnis dialogas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kurčiųjų sporto specifika reikalauja tiek finansinių sprendimų, tiek supratimo, kaip veikia visa sistema – nuo talentų ugdymo mokyklose iki aukšto meistriškumo sportininkų rengimo“, – svarstė E. Kriūnas.
Lietuvos kurčiųjų sportas aiškiai matomas pasaulyje.
Prioritetai ir tikslai
Kai sporto organizacijos ir valstybės institucijos bendrauja reguliariai, tuomet galima tikėtis geriausių sprendimų.
„Matome kelias aiškias kryptis, kaip turėtų toliau vystytis Lietuvos kurčiųjų sportas.
Pirmasis prioritetas – sportininko sveikata. Kurčiųjų sporte ji turi papildomų specifikų, todėl siekiame pereiti nuo epizodinės priežiūros prie nuolatinės stebėsenos: reguliarių patikrinimų, reabilitacijos, fizinio krūvio valdymo ir psichologinio pasirengimo. Sportininko karjera turi trukti ne vieną olimpinį ciklą, bet dešimtmetį.
Antroji kryptis – jaunimas. Mūsų lyderiai į sportą atėjo iš regioninių klubų ir mokyklų, todėl reikšminga dalis investicijų turėtų būti skirta jaunuolių ugdymui. Sporte didžiausia problema – ne pralaimėjimai, o tai, kad sėkmingų sportininkų nepakeičia talentinga nauja karta.
Trečia: turime stiprinti nacionalinius čempionatus. Aukšto tarptautinio rezultato pamatas – vietos varžybos, todėl siekiame, kad dalyvauti jose būtų paprasčiau: reikia skatinti pirmenybes regionuose, suteikti kuo daugiau aiškios informacijos apie bendruomenės veiklą, mažinti logistinius barjerus.
Be to, itin svarbu išlaikyti aukštą dabartinių sportininkų meistriškumo lygį. Tai galima pasiekti gerinant treniravimosi sąlygas, nuolatinį trenerių kvalifikacijos kėlimą ir užtikrinant nuolatinį dalyvavimą tarptautinėse varžybose“, – vardijo E. Kriūnas.
Svarbus regionų vaidmuo
LKSK prezidento teigimu, kurčiųjų bendruomenei sportas yra kur kas daugiau nei fizinis aktyvumas – tai viena efektyviausių socialinio dalyvavimo ir integracijos formų.
„Norint didinti sportuojančių skaičių, reikia užtikrinti realų infrastruktūros prieinamumą visoje Lietuvoje. Regionų vaidmuo čia yra lemiamas, todėl būtinas dialogas su savivaldybėmis.
Kurčiųjų sportą turėtume vertinti ir kaip socialinę apsaugą. Aktyviai sportuojantis žmogus rečiau susiduria su atskirtimi ar sveikatos problemomis, o tai tiesiogiai mažina ilgalaikes valstybės išlaidas. Kiekvienas įtrauktas bendruomenės narys tampa ne tik potencialiu atletu, bet ir aktyviu visuomenės dalyviu.
Todėl šiandien pagrindinis klausimas – ne ar verta, o kaip išlaikyti efektyviai veikiančią sistemą. Lietuva su ribotais resursais sugeba pasiekti rezultatų, lenkiančių gerokai didesnių valstybių pasiekimus, – šį potencialą privalome toliau auginti“, – reziumavo E. Kriūnas.
Naujausi komentarai