Šarūnas Jasikevičius pripažįsta, kad sugrįžimas į Lietuvos rinktinę nėra rožėmis klotas, kaip jis tikėjosi.

Dveji ne itin sėkmingi metai NBA visiškai nepakeitė Šaro. Tie patys firminiai perdavimai nežiūrint į komandos draugą ir taiklūs metimai staigiu judesiu ar po užtvaros išsivadavus nuo varžovo globos.

Įžaidėjas išliko ne mažiau emocingas nei anksčiau. Rygoje per draugiškas rungtynes su baltarusiais Šaras spėjo po kelis kartus ir aprėkti, ir pagirti komandos draugus. Nepamiršo ir apie krepšinio taisyklių niuansus padiskutuoti su teisėjais.

Buvo matyti, kad Š.Jasikevičius bet kokia kaina nori laimėti, net jei varžybos – tik kontrolinės. „Vyrai, susiimam nejaugi ir nuo baltarusių gausim?“, - antrojo kėlinio pabaigoje šūktelėta frazė geriausiai apibūdina Šaro – nugalėtojo – mentalitetą.

Tačiau Lietuvos rinktinė krepšinio elitui nepriskiriamus baltarusius palaužė vos 96:90, o Š.Jasikevičius iš drabužinės išėjo nusiminęs ir susimąstęs.

- Kaip rinktinė atrodė turnyre Rygoje?

- Latvijos sostinėje žurnalistai paklausė Š.Jasikevičiaus.

- Kol kas nedemonstruojame nieko gero. Trūksta dar daug ko, reikia dirbti ir dirbti. Ačiū Dievui, kad iki čempionato dar turime visą mėnesį.

- O savo forma esate patenkintas?

- Jaučiuosi neblogai, bet iki geriausios formos, kaip ir visai komandai, dar labai toli.

- Rinktinėje šiuo metu yra 12 krepšininkų ir tarsi nėra konkurencijos. Gal dėl to jaučiamas atsipalaidavimas?

- Kiekvienas rungtynes vyrai nori laimėti, o dėl sudėties klauskite trenerių, aš nieko nenoriu sakyti. Dabar yra sunku. Labai sunku. Pirmos dvi trys savaitės būna labai nervingos.

- Esate nusivylęs dėl to, kad taip sunkiai sekasi įsibėgėti?

- Iš tikrųjų žaidžiame labai sunkiai. Varžovai nėra patys stipriausi, bet mums gerai žaisti neišeina. Tačiau būkime realistai. Visi susiėjome tik neseniai, iš pernykštės komandos liko galbūt tik pusė žaidėjų, dirba nauji treneriai, personalas. Logiška, kad mums reikia daugiau laiko. Be to, dar reikia prisiminti, kad visada buvome viena iš tų komandų, kuri sunkiai įsivažiuoja. Tai ne pirmas kartas.

- Iki Europos čempionato liko ne visas mėnuo. Tai – daug ar mažai?

- Manau, kad laiko turime užtektinai. Salėje mes dirbome dar labai nedaug. Treneriai vis dar bando įvairius variantus, derinius, leidžia pažaisti visiems krepšininkams.

Galbūt jei per rungtynes remtumėmės 7-8 žaidėjais, naudotume vieną gynybos sistemą, atrodytume geriau. Bet taip irgi negalima – pasirengimas tam ir skirtas, kad išbandytum įvairius variantus.

Kiek pažiūriu, kitos komandos mažiau eksperimentuoja, jau žaidžia vienodą krepšinį. Bet manau, kad Ispanijoje mes kovosime dėl aukštesnių vietų nei tos komandos.