Šachmatų lentą iškeitė į krepšinį

Aštuoniolikmetė klaipėdietė Marina Solopova nesigaili prieš keletą metų pergalę prie šachmatų lentos iškeitusi į daugiau prakaito reikalaujantį sportą – krepšinį.

Žaidėją pamatė trenerė

Viena Lietuvos jaunių merginų rinktinės lyderių ketverius metus rymojo prie figūrų gindama „Žaliakalnio“ gimnazijos (tuomet vidurinės mokyklos) spalvas mokyklų turnyruose arba savo garbę asmeninėse varžybose. Nuo lentos it musę kandusį privertė keltis ne vieną vyriškį.

Vėliau šachmatų treniruotes pakeitė įdomesnis užsiėmimas – laivelių konstravimas laivų modeliuotojų būrelyje. Tarp išbandytų sporto šakų M.Solopova įvardija ir kiekvieno aktyvesnio vaiko žaistą kvadratą.

Tačiau nedidukė mergaitė niekuomet nepraleisdavo progų su berniukais kieme pažaisti krepšinį.

Atkaklią 12 metų 170 cm krepšinio mėgėją, rungtyniaujančią su tvirtesniais paaugliais, pastebėjo netoliese gyvenusi trenerė Ramunė Kumpienė.

Pirmoji mokykla – kiemas

„Išmokau žaisti krepšinį lauke, kieme, – pasakojo Europos jaunių čempionė. – Kai mane trenerė pakvietė treniruotis, ilgai mąsčiau, ar eiti. Mane gatvės krepšinis labiau viliojo nei salės.“

Marina nežino, kodėl ją sudomino būtent krepšinis: „Aštuoneriais metais vyresnis brolis Sergejus lankė plaukimą, tačiau vėliau nustojo treniruotis. Net negaliu atsakyti, kodėl man labiausiai patiko krepšinis, kodėl verždavausi į kiemą žaisti su berniukais.“

Nuo to laiko, kai ją pakvietė į treniruotes R.Kumpienė, praėjo šešeri metai.

„Nors visko buvo per tuos metus, tačiau šiuo metu negaliu būti be treniruočių, be krepšinio, – sakė Klaipėdos „Lemminkainen“ komandos narė. – Kelias dienas praleidusi be treniruočių, pati ieškau progos pajudėti.“

Brangiausias apdovanojimas

Šiandien M.Solopova turi tris brangius medalius – ką tik iškovotą Europos jaunių čempionės aukso apdovanojimą, pavasarį laimėtą Lietuvos moterų krepšinio lygos bronzos medalį ir prieš dvejus metus pelnytą tokios pat spalvos Senojo žemyno jaunučių pirmenybių žetoną.

„Visi man jie brangūs, – šypsojosi krepšininkė, – o pagal reikšmę svarbiausias prieš savaitę iškovotas auksas.“

Gynėja prisipažino, kad apie pirmąją vietą ji su komandos žaidėjomis pradėjo puse lūpų kalbėti po sunkiausios pirmenybėse pergalės prieš šeimininkes slovakes.

„Kai pusfinalyje sutriuškinome prancūzes, – buvo atvira klaipėdietė, – patikėjome, kad galime pasidabinti aukso medaliais.“

M.Solopova teigė, kad pergalė prieš Prancūzijos rinktinę buvo svarbi morališkai. Prieš čempionatą juodaodės ir fiziškai tvirtesnės prancūzės buvo įveikusios lietuvaites net 20 taškų skirtumu. Po pergalės prieš jas mūsų žaidėjoms teliko žengti paskutinį žingsnį ant aukščiausiojo prizininkų pakylos laiptelio. Istorinio šanso žaisdamos su rusėmis R.Kumpienės auklėtinės nepraleido.

„Mes buvome nusiteikusios bet kokiu būdu laimėti, – ryžto neslėpė krepšininkė. – Kai varžovės priartėjo, mes nė akimirkai nesuabejojome, kad galime nelaimėti.“

Apie savo indėlį į pergales M.Solopova kalbėjo kukliai: „Žaidžiau, kaip mokėjau.“

Paprašyta išvardyti sėkmingiausias ir mažiau sėkmingas rungtynes, klaipėdietė prisipažino, kad jos blogiausios varžybos buvo su italėmis.

„Laimė, jos nieko nelėmė, – sakė Marina. – Per lemiamas rungtynes didesnių priekaištų sau neturiu.“

Šokti išmokė prancūzai

Slovakijoje vykusiame čempionate Lietuvos merginos turėjo karščiausius sirgalius iš svečių komandų. Nors Lietuvos aistruolių nebuvo, už mūsų krepšininkes visų pirmenybių metu sirgo prancūzai, tapę geriausiais mūsų rinktinės draugais.

„Dvejus metus stovyklaudamos Prancūzijoje gyvenome šeimose, – draugystės istorijos pradžią pasakojo žaidėja. – Todėl su tų šeimų nariais tapome neišskiriamais draugais. Jie už mus sirgo turnyruose Prancūzijoje ir atlydėjo į Slovakiją.“

Negana to, jaunieji prancūzai praėjusiais metais išmokė lietuvaites pergalės šokį, kurį mūsų žaidėjos ir trenerės iš karto sušoko po pergalės čempionate.

„Šokis nėra ilgas – trunka gal kiek daugiau nei minutę. Šokame pagal linksmą dainą. Kartu su mumis šoka ir trenerės Ramunė Kumpienė bei Nijolė Kregždienė. Tik treneris Dalius Ubartas nesiryžta įsilieti į mūsų būrį“, – juokavo čempionė.

Mintyse – vėl krepšinis

M.Solopovos sveikinimai nenuvargino: „Mus pasveikino Klaipėdos meras, priėmė Seime. Gavau žinučių iš draugų. Po tokios pergalės nuovargio net nejaučiu, o sveikinimai suteikia papildomų jėgų.“

Per likusį mėnesį iki mokslo metų pradžios M.Solopova leis laiką namie ir Palangoje.

„Nežadu niekur toli išvažiuoti, – prisipažino žaidėja. – Netrukus prasidės „Lemminkainen“ treniruotės, nes ant nosies – Europos krepšinio taurės rungtynės su portugalėmis, kurios Klaipėdos komandai bus pirmosios istorijoje.“