TALENTŲ KALVIO VILTYS SUDĖTOS Į JAUNĄJĄ KARTĄ

Siekia neįmanomo, kad pasiektų maksimumą. Taip galima apibūdinti Lietuvos vandensvydininkų užmojus šiemet perrašyti sporto šakos istoriją ir pirmą sykį prasibrauti į Europos čempionato finalinį etapą, o iš ten, kas žino, – galbūt ir į olimpiadą.

Krepšinis ir rankinis vasaros olimpinėse žaidynėse debiutavo 1936-aisiais Berlyne. Viena seniausių olimpinių sporto žaidimų šakų laikomas vandensvydis į žaidynių programą buvo įtrauktas trimis dešimtmečiais anksčiau – 1900-aisiais Paryžiuje. Pasaulyje prestižine laikoma sporto šaka Lietuvoje nelengvai skinasi kelią į pripažinimą.

Kaunietis Rimvydas Šimanskas didžiąją karjeros dalį paskyrė jauniesiems talentams ugdyti. Lietuvos vandensvydžio jaunimo, jaunių ir jaunučių rinktinių vyriausiasis treneris neseniai užbaigė penkerių metų ciklą, per kurį spėjo užauginti visą būrį perspektyvių auklėtinių. Jo vadovaujamos įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinės sėkmingai pasirodė ne viename tarptautiniame turnyre, parsiveždavo ne tik komandinius, bet ir individualius prizus. Ypač jaunieji lietuviukai dominuodavo Šiaurės šalių čempionatuose, kuriose nuolat skynė aukso medalius, aplenkdami Švedijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos ir kitų į vandensvydį kur kas daugiau investuojančių valstybių bendraamžius.

Auklėtiniams užaugus naujus karjeros iššūkius priėmė ir jų treneris. 54-erių specialistas drauge su perspektyviausiais žaidėjais persikėlė į šalies suaugusiųjų rinktinę, tęsia pradėtus darbus ekipos trenerių štabe. Be to, R.Šimanskas ne vienus metus eina Kauno plaukimo mokyklos suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių ekipų trenerio pareigas.

– Papasakokite apie savo karjeros pradžią?

– Su vandensvydžiu draugauju nuo pat mažų dienų, teko atstovauti ir Lietuvos, ir tuometės SSRS įvairaus amžiaus rinktinėms, vėliau žaisti profesionaliai. Tiesa, treneriu dirbti pradėjau prieš dešimtmetį, praėjus nemažai metų, kai baigiau žaidėjo karjerą. Kauno plaukimo mokykloje (KPM) surinkau 8–9 metų vaikučius, gimusius 2000–2001-aisiais. Su ta komanda daug ir nuoširdžiai dirbome ir rezultatas netruko ateiti. Tapome turbūt visų amžiaus grupių šalies čempionais. 2014-aisiais mano auklėtiniai sudarė Lietuvos jaunučių rinktinės pagrindą. Šią rinktinę, vėliau pereidavusią į vyresnes amžiaus kategorijas, treniravau penkerius metus.

Pamenu, pirmasis mūsų rimtas startas buvo Danijoje vykęs Šiaurės šalių čempionatas. Tada drauge su Skandinavijos šalimis pirmenybėse dalyvavo ir Vokietijos atstovai. Mums pavyko iškovoti aukso medalius. Po metų Švedijoje laimėjome ir analogišką jaunių amžiaus grupės čempionatą. Dar po metų pakartojome sėkmę Suomijoje vykusiose pirmenybėse. Perėję į jaunimo amžiaus kategoriją taip pat dvejus metus paeiliui laimėjome regiono čempionatus Alytuje ir Danijoje. Drauge su vaikinais nuėjome įspūdingą kelią, nuolat aplenkdami tikrai kvalifikuotas, geriau aprūpintas komandas. Teko išmėginti jėgas ir jaunimo Europos čempionatuose, tačiau, susiklosčius aplinkybėms, mums teko deleguoti metais ar dvejais jaunesnius žaidėjus. Kovėmės ir Europos šalių Nacijų taurės čempionatuose, kur konkuruodavome su austrais, čekais, belgais, šveicarais, airiais. Ten dusyk užėmėme 7-ą vietą tarp 12 dalyvių.

– Taigi perspektyvaus jaunimo, galinčio konkuruoti su užsienio šalių bendraamžiais, turime. Tačiau kodėl mūsų vyrų komandos jau gerokai nusileidžia stiprioms Europos šalių ekipoms?

– Vyrų vandensvydis – atskira tema. Iš tiesų toli gražu ne kiekvienas jaunuolis, baigęs mokslus, tęsia sportinę karjerą. Tam kad juos išlaikytume, turime sudaryti atitinkamas sąlygas. Stipriu žingsniu į tai tapo naujos pusiau profesionalios komandos – Elektrėnų "Žaibo" subūrimas. Šiemet ten tobulėja bene šeši mano auklėtiniai. Elektrėnuose sudarytos geros sąlygos – vaikinai treniruojasi patogiu laiku, vakarais. Didmiesčiuose mes tokios prabangos neturime.

– Kokie pagrindiniai vandensvydininkų sunkumai?

– Neturime tinkamos treniruočių bazės. Labai trūksta visų matmenų baseino, skirto ne komercinei veiklai, o sporto reikmėms. Kaune džiaugiamės vandensvydžiui triskart per savaitę gaudami "Girstučio" baseiną, tiesa, ne visų matmenų aikštę, o tik penkis takelius. Plaukimo mokyklų baseinai mažoki, trūksta gylio, jie labiau tinka vaikų, jaunių pratyboms. Ta pati situacija ir Vilniuje, ir Klaipėdoje. Beje, uostamiestyje vandensvydis apskritai buvo sunaikintas. Įsivaizduokite, jei mūsų krepšininkai netektų savo arenų ir tik retsykiais gautų visų matmenų aikštę, o daugiausia dirbtų kaip lengvaatlečiai – bėgimo takelyje. Koks tada jų lygis būtų? Tai mes dažnai taip ir dirbame – kur nors kamputyje. Trūksta ir kvalifikuotų trenerių. Kaune darbuojamės dviese su broliu Artūru, o reiktų dar vieno dviejų specialistų. Arba ta pati Klaipėda – senais laikais ten dirbo gal keturi treneriai, o pastaraisiais metais nebuvo išvis nė vieno!

– Kaip situaciją gali pakeisti jūsų minėta nauja komanda Elektrėnuose?

– Tai labai pozityvus poslinkis. Dalis gabių vaikinų į Elektrėnus važinėja iš Vilniaus, kiti – iš Kauno. Vakarais jie treniruojasi bendrai, o rytais pluša atskirai savo miestuose. Kaip minėjau, perspektyvaus jaunimo, iš kurio galima nulipdyti aukšto meistriškumo žaidėjus, Lietuvoje tikrai yra. Patys gabiausi mūsų žaidėjai yra rungtyniavę ir JAV studentų čempionatuose, o vilnietis Janas Bakula – Vokietijos bundeslygoje. Dabar mūsų jaunimas jau ir Lietuvoje turi klubą-flagmaną, tad nėra paliktas nežinioje.

– Stipri rinktinė sunkiai įmanoma ne tik be stiprių klubų, bet ir be pajėgaus čempionato...

– Lietuvos pirmenybėse dalyvauja šešios komandos. Tai ne tiek ir mažai. Palyginkime: Lietuvos futbolo A lygoje vos surenkamos aštuonios komandos. Pagal Kūno kultūros ir sporto departamento skaičiuojamus reitingus, mūsų sporto šaka pernai buvo antra po krepšinio! Skaičiuojant ir mūsų klubų kiekybę, ir surengiamų tarptautinių varžybų kiekį bei rinktinių rezultatus svarbiausiuose regiono ar žemyno čempionatuose. Sakyčiau, kad esamomis sąlygomis mes savo galimybes pranokstame maždaug du kartus. Vaizdžiai tariant, tiek iššokame sau virš galvos. Neįsivaizduoju, ką tokiomis sąlygomis nuveiktų mūsų futbolininkai ar krepšininkai. Įsivaizduokite, nugalime tokias šalis kaip Švedija, Danija, Čekija, esame įveikę ir itin stiprias tradicijas turinčią Ukrainą. O pagal sąlygas turbūt atsiliekame ne tik nuo jų, bet ir nuo skurdokos Moldovos ar kai kurių Afrikos valstybių.

Nugalime tokias šalis kaip Švedija, Danija, Čekija, o pagal sąlygas turbūt atsiliekame ne tik nuo jų, bet ir nuo skurdokos Moldovos ar kai kurių Afrikos valstybių.

– Kokie artimiausi startai laukia mūsų šalies vyrų rinktinės?

– Rengiamės 2020 m. Europos čempionato Vengrijoje atrankos turnyrui. Spalio viduryje Nyderlanduose kausimės su Turkijos ir šeimininkų rinktinėmis. Olandus įveikti nelabai realu, bet jei aplenktume turkus, pirmą sykį istorijoje patektume į Europos čempionato finalinį etapą. Žinoma, Turkijos vandensvydžio klubai kur kas pajėgesni nei mūsų, žaidėjai rungtyniauja kur kas aukštesniu lygiu. Komandas globoja galingi futbolo klubai, skirdami joms nemenką biudžetą. Bet mes nenuleidžiame rankų, nuosekliai dirbame ir tikimės atitinkamo rezultato. Su "Žaibo" vyrais, sudarančiais rinktinės pagrindą, neseniai išbandėme jėgas pajėgioje Karpatų lygoje. Joje grumiasi šalių čempionai – Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos, o kitais metais turėtų prisijungti ir Slovakijos stipriausia ekipa. Praėjusią savaitę sėkmingai kovėmės prestižiniame Tautų taurės turnyre Brno. Čekijoje įveikėme Anglijos (18:13), Austrijos (14:6), Liuksemburgo (22:6), Šveicarijos (8:6) rinktines ir užėmėme mūsų istorijoje aukščiausią 4-ąją vietą. Žodžiu, nuotaikos kol kas - optimistinės.