Sukako 15 metų, kai Pekine buvo įžiebta XXIX vasaros olimpiados ugnis. Šiose žaidynėse Lietuvai atstovavo 71 atletas – kol kas daugiausia mūsų šalies sporto istorijoje.

Bronzą iškeitė į sidabrą

2008-aisiais Pekine jėgas išmėgino Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo, badmintono, bokso, buriavimo, dviračių plento ir treko, dziudo, gimnastikos, imtynių, irklavimo, krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo, stalo teniso, sunkiosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės atstovai.

Olimpiniais vicečempionais tapo buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė ir penkiakovininkas Edvinas Krungolcas, bronzos medaliai buvo įteikti penkiakovininkui Andrejui Zadneprovskiui, disko metikui Virgilijui Aleknai ir imtynininkui Mindaugui Mizgaičiui.

Tačiau, praėjus aštuoneriems metams po Pekino žaidynių, paaiškėjo, kad graikų ir romėnų imtynių varžybose dalyvavęs ir 2 vietą užėmęs Rusijos atstovas Chasanas Barojevas pažeidė antidopingo taisykles, tad buvo diskvalifikuotas. Sidabro medalis atiteko M. Mizgaičiui, o lietuvio bronza perduota prancūzui Yannickui Szczepaniakui.

Michaelas priėjo prie manęs ir nusišypsojo: šis medalis – tau, aš jų turiu pakankamai.

M. Mizgaičiui olimpinį sidabrą 2017 m. spalio 9 d. Vilniuje įteikė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas.

Kinijos sostinėje į olimpinių prizininkų aštuonetus pateko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė (4 vieta), šaulė Daina Gudzinevičiūtė (5), boksininkas Jaroslavas Jakšto (5), imtynininkas Mindaugas Ežerskis (7), treko dviratininkės Vilija Sereikaitė (6) ir Simona Krupeckaitė (8), irkluotojas Mindaugas Griškonis (8).

Vicečempionas: M. Mizgaičiui olimpinį sidabrą 2017 m. Vilniuje įteikė TOK prezidentas T. Bachas. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Auksas – latviui ir estui

Pekino olimpiados trofėjų kartu su Ch. Barojevu neteko dar 18 Rusijos olimpiečių, tarp jų – auksą iškovojusi moterų sprinterių estafetės 4 po 100 m komanda, kurią paskandino Julija Čermošanskaja.

Dopingo medžiotojams taip įkliuvo 10 baltarusių, 7 Kazachstano sportininkai.

Olimpinėse žaidynėse debiutavo Maršalo Salų, Juodkalnijos ir Tuvalu atletai. Varžybų programą papildė devynios naujos rungtys, tarp jų – vyrų ir moterų BMX dviračiai, 3 000 m kliūtinis bėgimas, vyrų ir moterų 10 km plaukimas atvirame vandens telkinyje.

Latvijai aukso medalį iškovojo BMX dviračių žvaigždė Māris Štrombergs. Vicečempionu tapo ieties metikas Ainārs Kovals, bronzą pelnė sunkiaatletis Viktors Ščerbatihs.

Estijos didvyriu tapo olimpinis čempionas disko metikas Gerdas Kanteris. Sidabro medalį iškovojo irkluotojų duetas Juris Jaansonas ir Tonu Endreksonas.

M. Phelpso benefisas

Fenomenaliais rezultatais Pekine išsiskyrė JAV plaukikas Michaelas Phelpsas, iškovojęs 8 aukso medalius, individualiose varžybose pagerinęs 4 pasaulio ir vieną olimpinį, o estafetėse su bendražygiais – dar 3 pasaulio rekordus.

Nuo rugpjūčio 9 iki 17 d. M. Phelpsas startavo kasdien, kai kuriomis dienomis – net po tris kartus ir jokių užuominų apie nuovargį, įtampą, skausmus.

Vieną savo trofėjų legendinis olimpietis yra padovanojęs jam daug padėjusiam Lietuvos sporto mokslininkui, fiziologui kauniečiui Genadijui Sokolovui.

„Labai malonūs prisiminimai. Po vienos paskutinių rungčių Michaelas priėjo prie manęs ir nusišypsojo: šis medalis – tau, aš jų turiu pakankamai, – interviu „Kauno dienai“ yra sakęs G. Sokolovas. – M. Phelpsas puikiai sutvertas plaukimui. Jo rankos turbūt ilgesnės už kojas. Tai leidžia atlikti ilgesnį grybšnį. Be to, Michaelas buvo pasišventęs darbui. Jis vandenyje treniruodavosi po tris keturis kartus kasdien, taip pat liedavo prakaitą salėje. Nežinau kito plaukiko, kuris tiek laiko praleistų vandenyje. Visa tai jis darė nuo šešerių iki 27-erių – daugiau nei 20 metų!“

Baigęs plaukiko profesionalo karjerą M. Phelpsas yra pripažinęs, kad jį kamavo depresija.

„Netgi svarsčiau, ar išvis noriu gyventi toliau“, – 2019-aisiais pareiškė visų laikų tituluočiausias olimpietis.

Padėka: G. Sokolovui (kairėje) legendinis M. Phelpsas padovanojo vieną savo iškovotą medalį. G. Sokolovo asmeninio archyvo nuotr.

U. Boltui stato skulptūras

Du pasaulio rekordus Pekino olimpiniame stadione buvo pasiekęs  Jamaikos sprinteris Usainas Boltas.

Jis rekordiniais greičiais laimėjo 100 m (9,69 sek.) ir 200 m (19,30 sek.) finalus.

U. Boltas su komandos draugais triumfavo ir estafetės 4 po 100 m varžybose (37,10 sek.). Tačiau 2017-aisiais, pakartojus tyrimą dėl dopingo, buvo diskvalifikuotas Nesta Carteris, tad ir U. Boltas neteko aukso medalio.

2009-aisiais Berlyne surengtame pasaulio čempionate U. Boltas bėgo dar greičiau: 100 m – per 9,58 sek., 200 m – per 19,19 sek.

Sprinto karaliui pastatytos jau dvi skulptūros: pirmoji – 2017 m. Jamaikoje (kai aštuoniskart olimpinis čempionas baigė karjerą), antroji – šiemet liepą Miramaro mieste (Florida, JAV).

Prieš dvejus metus paklaustas, ar nekyla minčių grįžti į didįjį sportą, U. Boltas atsakė: „Jau vėlu. Jeigu būčiau norėjęs, tinkamiausia proga būtų buvusi Tokijo olimpiada. Tačiau prieš žaidynes per pokalbį mano treneris rūsčiai pareiškė: net negalvok apie tai. Nedrįsau jam prieštarauti.“

Sūnus – tėvo pėdomis

Simboliška, kad bilietą į 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpiadą turi Pekino žaidynių prizininko V. Aleknos sūnus Mykolas, tarp kandidačių yra prieš penkiolika metų Kinijos sostinėje startavusi penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Šiuo metu vietas kitąmet vyksiančiose olimpinėse žaidynėse yra užsitikrinę septyni Lietuvos sportininkai.

Pirmuoju, iškovojusiu olimpinį kelialapį, tapo plaukikas Danas Rapšys, tikslą pasiekęs šiemet balandį vykusiose varžybose „Malmsten Swim Open Stockholm“ Švedijoje. Jis yra įvykdęs du kvalifikacinius normatyvus – 200 m ir 400 m plaukimo laisvuoju stiliumi.

Vėliau prie Dano prisijungė Rūta Meilutytė (rungtis – 100 m krūtine), Aleksas Savickas (200 m krūtine), o praeitą savaitę – ir Kotryna Teterevkova (100 ir 200 m krūtine).

Disko metikas Mykolas Alekna kelialapį į Paryžių užsitikrino tą pačią dieną – liepos 15-ąją, kai tapo Europos (iki 23 m.) čempionu.

Netrukus sėkmė lydėjo ir dvejose olimpinėse žaidynėse jau dalyvavusį kitą Lietuvos disko metiką Andrių Gudžių.

Liepa buvo dosni ir šiuolaikinės penkiakovės bendruomenei – pirmą vietą (iš 4 galimų) 2024 m. olimpiadoje Lietuvai (šaliai, bet ne asmeninę) rezervavo moterų komanda, kurią Europos žaidynėse sudarė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė ir Ieva Serapinaitė.

2007-ųjų liepai įpusėjus, kelialapius į Pekino žaidynes turėjo 20 mūsų šalies sportininkų.

Estafetė: 2008-ųjų olimpiados prizininko V. Aleknos sūnus Mykolas turi kelialapį į 2024-ųjų žaidynes. „Facebook“ nuotr.

Lyderiai – amerikiečiai

Tarp šalių, jau turinčių daugiausia kelialapių į Paryžiaus žaidynes (išskyrus šeimininkę Prancūziją), pirmauja JAV – atrankos barjerus yra įveikęs 231 atletas.

Į pirmą dešimtuką taip pat patenka Didžioji Britanija (122), Australija (112), Vokietija (77), Kinija (67), Ispanija (66), Japonija (63), Brazilija (55), Nyderlandai ir Airija (po 46).

Latvijai pirmoji (ir kol kas vienintelė) duris atvėrė lengvaatletė Lina Muzė, Estijai – lengvaatlečiai Rasmusas Miagis ir Karelas Tilga bei plaukikė Eneli Jefimova.

Lenkai turi kol kas 28 olimpinius bilietus. Tarp laimingųjų – triskart olimpinė čempionė kūjo metikė Anita Wlodarczyk, 2021 m. Tokijo žaidynių čempionai – bėgikė Natalia Kaczmarek ir kūjo metikas Wojciechas Nowickis, 2022 m. Europos čempionė stajerė Aleksandra Lisowska.