"Ne vien mano bičiuliai kovotojai, bet ir medicinos specialistai pripažino, kad sparčiai atsigauti po sunkios traumos man pavyko tik dėl mano charakterio", – sakė mišrių kovos menų (MMA) sportininkė Ernesta Kareckaitė.

Varžovė neatvyko

Vis dėlto į ringą besiveržiančią 22-ejų metų kaunietę sulaiko nenumatytos aplinkybės – tartum kažkas iš aukščiau geranoriškai stabdytų ją neskubėti, sukaupti dar daugiau jėgų.

Birželį buvo numatyta E.Kareckaitės dvikova su Ilona Wojda, tačiau lenkė į Vilniuje surengtą turnyrą "King of Kings Classic" neatvyko – esą dėl asmeninių priežasčių.

"Jaučiuosi pasirengusi bet kada stoti į kovą", – tvirtina Ernesta, vėl kantriai, diena po dienos, liejanti prakaitą per treniruotes.

Žengdama į ringą geriausiai girdžiu tik vieną žmogų – savo trenerį, o kiek reikia – ir teisėją.

Buvusi plaukikė MMA ringe debiutavo 2018-aisiais, kai Kauno "Žalgirio" arenoje nugalėjo pasaulio pankrationo taurės varžybų vicečempionę ir Europos mėgėjų mišrių kovos menų (IMMAF) čempionato bronzos medalio laimėtoję baltarusę Jekateriną Diodorovą.

Karjera: E.Kareckaitės (dešinėje) debiutas MMA ringe – 2018-aisiais Kaune, "Žalgirio" arenoje, pergalė prieš J.Diodorovą.

Deja, ši pergalė neįrašyta į lietuvės profesionalių kovų sąrašą, nes, anot E.Kareckaitės, pirštinės neatitiko MMA nustatytų reikalavimų.

2019-ųjų kovo 16-ąją Ernesta turnyre Vilniuje jau pirmą raundą techniniu nokautu privertė kapituliuoti Sakartvelo atstovę Teklę Jaganašvili, o gegužės 3-iąją vėlgi mūsų šalies sostinėje įveikė lenkę Klaudiją Pawicką.

Prireikė operacijos

Pernai vasarą E.Kareckaitė antrą kartą išvyko į Albukerke (Naujosios Meksikos valstija, JAV) įsikūrusią MMA akademiją "Jackson Wink", kur vėl susitiko jau pažįstamų kovotojų, tarp jų – UFC garsenybę Holly Rene-Holm.

Deja, išvyką apkartino sudėtinga trauma.

"Iš pradžių atrodė, kad nieko labai blogo neatsitiko, todėl toliau atsargiai sportavau. Kai su treneriu Ignu Barysu grįžome į Lietuvą, pirmiausia kreipėmės į medikus, atlikome išsamius tyrimus. Išvada: pažeisti kelio kryžminiai raiščiai, reikia operuoti, – pasakojo E.Kareckaitė. – Prognozė buvo grėsminga: be sporto teks praleisti mažiausiai devynis mėnesius. Tačiau jau po dviejų mėnesių pravėriau treniruočių salės duris – ėmiau stiprinti rankas, o maždaug po keturių mėnesių pratimus atlikau ir abiem kojomis. Krūvius vis didinau, be to, daug papildomai mankštinausi, plaukiojau baseine, labai padėjo masažai. Kineziterapeutai sakė, kad mano atvejis – išskirtinis, o į kovos rikiuotę greitai grįžau tik dėl savo valios, užsispyrimo ir didelio noro."

Susitikimas: Ernesta labai vertina pažintį su viena tituluočiausių pasaulio kovotojų H.Rene-Holm.

Ernesta nedykinėjo ir per karantiną.

"Poilsiui skyriau galbūt pusantros savaitės, tuomet pradėjome nuotolines treniruotes ir pratybas atvirame ore, nagrinėjome kovų vaizdo įrašus. Manau, nė vienas kovotojas nesėdėjo rankas sudėjęs – rado būdų, kad sportinė forma būtų optimali", – kalbėjo Lietuvos sporto universiteto (LSU) ketvirtakursė.

Bendražygiai: pasak Ernestos, ji pirmiausia mokosi iš geriausio kovotojo – savo trenerio I.Baryso / Evaldo Šemioto nuotr.

Kovotoja jau planuoja bakalauro studijų baigiamąjį darbą – "Jėgos ir ištvermės pokyčiai MMA mėgėjų sporte".

Viltinga sutartis

– Ernesta, ar po debiuto MMA ringe tau nekilo minčių imtis kitos veiklos? Juk dvikovų per dvejus metus – nedaug, be to, tave užklupo tokia trauma, kurios padariniai jau ne vienam kitam sportininkui skaudžiai atsiliepė ateityje...

– Nuo mažens žinau, kad pakilimus lydi nuopuoliai ir, atvirkščiai. Tik sunkiu darbu galima kažką pasiekti. Per dvejus metus dar labiau prisirišau prie MMA, jokių abejonių nebuvo. Ne toks mano charakteris, kad blaškyčiausi. Pasitikiu savo jėgomis, noriu tobulėti. Įkvepia ir tai, kad mane visokeriopai palaiko artimiausi žmonės, treneris I.Barysas, bendražygiai.

– Šiemet išvykti į treniruočių stovyklą JAV sutrukdė COVID-19 pandemija. Kaip tai kompensuosite?

– MMA akademijos "Jackson Wink" pranašumas, kad ji veikia ištisus metus, kai kurie kovotojai tiesiog gyvena Albukerke ir sportuoti eina lyg į kasdienį darbą. Ten puikios galimybės tobulėti, nes susirenka sportininkai iš viso pasaulio, skirtingų mokyklų, stilių ir charakterių. Visi – geranoriški, neatsisako patarti, padėti. Tačiau ir namuose – puiki aplinka bei sąlygos, yra iš ko mokytis.

– Ko tikitės iš sutarties su JAV sporto vadybos agentūra "First Round Management"?

– Viliamės, kad vadybininko Lou Di Bono dėka turėsime daugiau galimybių kovoti užsienio ringuose. Turnyrų organizatoriai pasiūlymus siunčia tiesiogiai ir mano treneriui, o dabar tokios informacijos srautas bus platesnis.

– Ar tau svarbu, jeigu kovos rengiamos be žiūrovų?

– Žengdama į ringą geriausiai girdžiu tik vieną žmogų – savo trenerį, o kiek reikia – ir teisėją. Matau tik varžovę. Tuo metu tai, kas vyksta tribūnose, – antraeiliai dalykai. Sirgaliai suteikia daugiau azarto, papildomos energijos, aistrų, tačiau jie – ne kovų narve, o aš – jame.

Patirtis: treniruotės ir sparingo kovos "Jackson Wink" akademijoje – neįkainojamos tobulėjimo pamokos.