Vietoje pertraukėlės – mimika ir gestai

Krepšinio komandų treneriai skirtingai naudojasi taisyklių suteikta teise trumpam sustabdyti žaidimą

šokėjos žengia į aikštę, žvitresni sirgaliai skuba papildyti gaiviųjų gėrimų atsargas arba pašalinti jas iš organizmo, televizijos atidirba už transliacijai išleistus pinigus. Visa tai telpa į du žodžius – minutės pertraukėlė.

300 sekundžių permainoms

Tos 60 sekundžių naudingos visiems krepšinio rungtynių dalyviams, bet labiausiai – treneriams. Sustabdyti varžovų spurtą, pakeisti gynybos ir puolimo taktiką, nuraminti savo žaidėjus, suteikti kelias papildomas poilsio akimirkas lyderiams, nubraižyti lemiamos atakos schemą – visoms šioms užduotims kiekvienas Europos treneris, be didžiosios pertraukos ir dviejų minučių atkarpų tarp kėlinukų, turi 300 sekundžių.

5 minutės pertraukėlės – tiek pagal FIBA taisykles per 40 rungtynių minučių gali paprašyti vienas treneris (per kiekvieną pratęsimą skiriama po vieną papildomą pertraukėlę – red.). Jei susitinkančios komandos išnaudoja visas galimybes, treneriai gauna 600 sekundžių.

Kai kuriose varžybose specialistams dar padeda reklamos užsakovai, pasiprašę papildomų minutės pertraukėlių. Taigi šių trumpų laiko atkarpų skaičius gali išaugti iki 11 ar 12. Ar treneriams to užtenka?

„Dažniausiai išsiverčiame. Bet būna ir tokių rungtynių, kad net 20 minutės pertraukėlių nepadėtų“, – pripažino Lietuvos moterų rinktinės strategas Algirdas Paulauskas. Šis specialistas tokią beviltišką padėtį išgyveno visai neseniai – penktadienį jo auklėtinės Europos čempionate triuškinamai 46:76 nusileido Latvijai.

Galimybė nusiraminti

Penkių minutės pertraukėlių, atrodo, daugiau nei užtektinai Lietuvos vyrų rinktinės treneriui Ramūnui Butautui. Visose Europos čempionato Ispanijoje, kur lietuviai užkopė ant nugalėtojų pakylos, rungtynėse šis krepšinio specialistas net neišnaudojo pertraukėlių limito.

Daugelis specialistų ir paprastų aistruolių iškart pastebėjo, kad šiuo savo „taupumu“ R.Butautas skiriasi nuo ankstesnių rinktinės trenerių.

„Butautas prašo mažai minutės pertraukėlių. Pavyzdžiui, anksčiau rinktinei vadovavęs Jonas Kazlauskas išnaudodavo visą pertraukėlių limitą. Net Lietuvos komandai pirmaujant triuškinama persvara, šis treneris imdavo minutės pertraukėlę ir bandydavo modeliuoti situacijas ateičiai“, – pastebėjo nuo 2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių Lietuvos rinktinės žaidimą komentuojantis Robertas Petrauskas.

Tačiau R.Butautas turi savo aiškią nuomonę apie „minučių“ naudą ir žalą. „Prašydamas minutės pertraukėlės, duodu šansą ir varžovams keisti žaidimą, – paaiškino šiemet už rinktinės vairo debiutavęs krepšinio specialistas.

– Jei galiu sutartiniais ženklais, šūktelėjimu ar gestu kontroliuoti žaidimo eigą ir taktiką, keisti gynybos sistemą ar koreguoti puolimą, nematau reikalo prašyti minutės pertraukėlės.“

Panašiai samprotavo ir A.Pau