Lietuvos ledo ritulio rinktinės branduolį subūręs Elektrėnų "Energijos" klubas gyvena nežinomybėje. Ledo ritulininkai nežino, ar apskritai pradės sezoną.
Kišenėse švilpia vėjai
Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje Elektrėnų klubo vadovai ir žaidėjai buvo prislėgtos nuotaikos.
"Praėjusį sezoną pradėjome treniruotis tik rugsėjo mėnesį, todėl nebuvo reikiamos fizinės formos. Jau rugpjūtis, o mes nežinome, kas bus", – pripažino "Energijos" ir šalies rinktinės gynėjas Rolandas Aliukonis.
Elektrėnų klubo įsiskolinimai šiuo metu siekia 150 tūkst. litų, iš kurių 30 tūkst. klubas skolingas žaidėjams. Pasak naujojo "Energijos" prezidento Petro Nausėdos, skolos susidarė dėl pasikeitusios mokesčių sistemos ir neįvykdytų Ledo ritulio federacijos pažadų.
"Žinome dabartinę ekonominę situaciją, ir tartis su rėmėjais yra sunku. Turime vieną privatų rėmėją, be to, mums kasmet 100 tūkst. litų skiria Elektrėnų savivaldybė. Džiaugiamės, kad miesto vadovai supranta prioritetus. Bet vien tik to neužtenka", – kalbėjo P.Nausėda.
Jis pabrėžė, kad "Energijos" išnykimas būtų grėsmė visam ledo rituliui: "Energija" – ne vienas iš daugelio, o vienintelis klubas Lietuvoje. Išsaugoti jį – ne tik Elektrėnų miesto, bet ir visos valstybės reikalas. Šiuo metu kyla klausimas: būti ar nebūti. "Energijoje" žaidžia 50–70 proc. Lietuvos rinktinės narių. Jei nėra klubo, nėra ir rinktinės. Ieškome būdų gelbėti šalies interesą."
Žaistų Latvijos čempionate
"Energija" sulaukė pasiūlymų dalyvauti ir Latvijos, ir Baltarusijos čempionatuose. Tiesa, Elektrėnų ekipa greičiausiai liktų latvių draugijoje, nes ten keliami mažesni reikalavimai.
P.Nausėda skaičiavo, kad norint sėkmingai varžytis atvirose Latvijos pirmenybėse reikėtų maždaug 2,5 mln. litų. Net ir su tokiomis lėšomis "Energija" būtų viena neturtingiausių komandų.
"Jei norime išlaikyti esamą lygį, dalyvauti tik Lietuvos čempionate nėra prasmės. Žaidėjai tiesiog netobulėtų. O Latvijos ledo ritulys patenka į pirmąjį pasaulio dešimtuką", – argumentavo "Energijos" prezidentas.
"Energijos" žaidėjai kol kas yra pasirengę treniruotis net už dyką. Priežastis paprasta – per krizę surasti klubą užsienyje darosi labai sudėtinga. "Visi žaidėjai profesionalai ir supranta, kad fizinis pasirengimas yra reikalingas", – tikino R.Aliukonis.
Ne iš gero gyvenimo ledo ritulininkai ir patys suka galvas, kaip išgyventi "Energijai". Puolėjas Šarūnas Kuliešius vylėsi, kad pamažu ledo ritulys Lietuvoje taps profesionalus. "Klubui reikia dirbti taip, kaip dirba pelno siekiančios organizacijos. Aišku, bus sunku išsilaikyti, visada reikės pagalbos, bet reikia eiti šia kryptimi", – iš užsienio šalių parsivežta patirtimi dalijosi Š.Kuliešius.
Eis iki prezidentės
"Energijos" vadovai, siekdami išsaugoti klubą, pasiryžę kalbėtis ne tik su Kūno kultūros ir sporto departamentu.
"Su departamento vadovais norime susėsti ir pirmiausia paklausti, ar reikalingas Lietuvai ledo ritulys. Jei atsakymas bus teigiamas, ieškosime sprendimų, – teigė P.Nausėda. – Prezidentė D.Grybauskaitė sakė, kad kalbėsis su visais norinčiais kultūros ir sporto pasaulio atstovais. Jei bus galimybė, kreipsimės ir į ją."
"Energijos" vadovai pagalbos tikisi ir iš garsiausio savo auklėtinio. Už kelių savaičių į Lietuvą turėtų grįžti Dainius Zubrus, kuris nuolat dalyvauja ledo ritulio populiarinimo ir palaikymo akcijose.
Kad ledo ritulys lietuviams yra įdomus ir svarbus, parodė pavasarį Vilniuje vykęs pasaulio I diviziono čempionatas. Per jį "Siemens" arenoje apsilankė per 30 tūkst. žiūrovų.
Naujausi komentarai