„Žalgirį“ žlugdo verslo interesai

Vilniaus „Žalgiriui“ neabejingi žmonės įsitikinę, kad dabartiniai savininkai nori sužlugdyti klubą, siekdami valdyti prestižinį sklypą sostinės Antakalnio rajone.

Sklypas – lyg medus

„Į stadioną pirmą kartą atėjau 1982 m. Per tiek metų tokių krizių neatsimenu. Būdavo sunkumų ir (Janušo) Lopučio laikais, tačiau jis sugebėdavo juos įveikti. Dabar perspektyvos atrodo labai miglotos“, – vakar prisipažino ištikimiausių „Žalgirio“ aistruolių „Pietų IV“ lyderis Ingvaras Butautas.

„Žalgirį“ ištiko finansinė krizė, kai Maskvoje buvo suimtas jo savininkas Vadimas Kastujevas. Jis su verslo partneriu Aleksandru Boidenka įtariami duoklės reikalavimu. Vilniaus ekipos žaidėjai ir darbuotojai jau kelis mėnesius negauna atlyginimų, todėl pradėjo ieškotis naujų darbo vietų.

Tačiau „Žalgirio“ virtuvę pažįstantys žmonės mano, kad dėl klubo bėdų kalta ne vien tik Rusijos teisėsaugininkų atlikta operacija prieš klubo savininką V.Kastujevą ir valdybos narį A.Boidenką.

„Iš pat pradžių buvo matyti, kad V.Kastujevas nesidomi futbolu. Įsigydamas klubą jis turėjo kitų interesų, susijusių su baze ir pinigų srautais“, – samprotavo prisistatyti nenorėjęs „Žalgirio“ darbuotojas.

Panašu, kad jau prieš kelerius metus, pirkdamas „Žalgirį“, V.Kastujevas nukreipė akis į prestižinį sklypą Antakalnio Žolyno gatvėje. Dienraščio žiniomis, prieštaringos reputacijos verslininkas kelerius metus ir oficialiais, ir neoficialiais kanalais atakavo sostinės politikus ir valdininkus, kad būtų pakeista sklypo paskirtis.

„Žalgirio“ bazę V.Kastujevas žadėjo perkelti į Žirnių gatvę netoli oro uosto, o prestižiniame Antakalnyje planavo statyti gyvenamuosius namus. Beje, dabartinis klubo savininkas nėra tokių idėjų pradininkas. Su tokiais pat pasiūlymais į savivaldybės duris beldėsi ir buvęs „Žalgirio“ savininkas, skandalais pagarsėjęs Janušas Loputis bei jo aplinka.

Galimybe remti legendinį klubą domėjosi ir garsūs Lietuvos verslininkai – „Ranga Group“ vadovas Laimutis Pinkevičius, UAB „Eika“ direktorius Robertas Dargis. Tačiau jų pasiūlymų pagrindinė sąlyga buvo tokia pati – iškeldinti „Žalgirio“ bazę ir Žolyno gatvėje statyti prestižinių namų kompleksą.

„Akivaizdu, kad tas sklypas labai vilioja verslininkus. Pasiūlymų ir net primygtinių raginimų pakeisti žemės paskirtį per dvi buvusias kadencijas buvo apstu, tačiau taryba juos atmesdavo. Išsaugoti futbolo bazę toje vietoje yra miesto pareiga“, – sakė buvęs sostinės meras Artūras Zuokas.

Žlugdo specialiai?

Vakar Vilniuje vyko ne vienas pasitarimas, kaip gelbėti „Žalgirį“. Apie galimybes išsaugoti legendinį klubą diskutavo sirgaliai, klubo darbuotojai, politikai ir ministrai.

Liberalų ir centro sąjungos lyderis A.Zuokas mano, kad dabartiniai savininkai nori specialiai sužlugdyti klubą, o po to įsigyti turtą iš varžytinių. „Esame ne kartą matę tokią schemą, kai įmonės ar organizacijos įstumiamos į finansinę krizę, pradedamos bankroto procedūros, o po to galima pusvelčiui įsigyti jų turtą. Negalime leisti, kad taip pat atsitiktų su „Žalgiriu“, kuris yra vienas miesto simbolių“, – aiškino A.Zuokas.

Dienraščio žiniomis, V.Kastujevas buvo sulaukęs kelių pasiūlymų parduoti klubą, tačiau atsisakydavo. Su verslininko žmona Veronika vakar dienraščiui susisiekti nepavyko. Tačiau ji „Žalgirio“ viceprezidentui Arvydui Šiliui per tarpininkus perdavė, kad klubas nebus parduotas.

Ranką ties savivaldybė?

Pagalbos ranką skęstančiam „Žalgiriui“ ketina tiesti sirgaliai ir sostinės savivaldybė. „Pietų IV“ sirgaliai vakar nusprendė kurti specialų fondą, į kurį rinks pinigus klubo žaidėjų ir darbuotojų algoms.

„Nesitikime surinkti daug pinigų, tai tėra tik laikinas būdas. Mes norime tik vieno – kad išliktų „Žalgiris“. Sveikinsime visus, kurie kaip nors padės „Žalgiriui“, – sakė I.Butautas.

Tiesa, išlaikyti komandą sirgaliams bus nepakeliama našta, nes klubo skolos kas mėnesį didėja maždaug po 70 tūkst. litų. Rimta paspirtimi „Žalgiriui“ gali tapti sostinės savivaldybės parama.

Liberalcentristai kitą savaitę sostinės taryboje užregistruos projektą, kad savivaldybė taptų „Žalgirio“ bendraturte. Tokiu pat principu jau kelerius metus Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą remia laikinosios sostinės valdžia.

Skęsta ir futbolo mokykla

Nemaža dalis „Žalgirio“ žaidėjų jau rado ar pradėjo ieškotis naujų klubų. Klubo vadybininkas Gediminas Kontautas spėjo, kad Vilnių paliks visi legionieriai ir geriausi lietuviai futbolininkai. Emigracija iš merdinčio klubo dar paspartės, kai kitą antradienį visi žaidėjai turės teisę tapti laisvaisiais agentais.

Nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė ir „Žalgirio“-A.Narbekovo futbolo mokykla, kurioje sportuoja beveik 400 vaikų. Jos treneriai ir darbuotojai taip pat jau du su puse mėnesio negauna atlyginimų. Vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila ketina kreiptis į Kūno kultūros ir sporto departamento direktorių, kad lėšų futbolo mokyklai būtų skirta iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo.

Vaclovas Jurkus, buvęs „Žalgirio“ vartininkas

Seniai Lietuvos klubuose yra tokia situacija, kad vienas savininkas daro, ką nori. Kiek esame matę tokių ostapų benderių? Buvo Mažeikių „Romar“, Šiaulių „Kareda“, Kauno „Inkaras-Grifas“, Vilniaus „Panerys“. Kur jie dabar? Tokie žmonės meta dėmę visam mūsų futbolui.

„Žalgiriui“ su savininkais, švelniai pasakius, taip pat nesiseka. Labai abejoju, ar savininkams rūpi Lietuvos vardo ir futbolo prestižas. Todėl galima aiškiai sakyti – kol nebus normalaus valstybės požiūrio, mes futbolo ir neturėsime.

Norisi tikėtis, kad dabar sostinės politikai kalba rimtai, tačiau tokių kalbų būdavo ir anksčiau. Kada nors norėtųsi sulaukti veiksmų. Labai skauda širdį matant, kas vyksta su mūsų garsiausia komanda. Vis dar tikiuosi, kad Lietuvoje yra normalių žmonių, kuriems 61 metų „Žalgirio“ istorija ir vardas ką nors reiškia.