Ž.Ilgauskas: „Man skaudėtų širdį“

„Ta diena, kai namo parsivežiau Lietuvos rinktinės marškinėlius, buvo viena laimingiausių mano gyvenime, – prisiminęs vasario 9-ąją atsiduso Žydrūnas Ilgauskas. – Gaila, kad viskas taip pasibaigė.“

Apsivertė aukštyn kojomis

Jei viskas būtų vykę pagal tobulą scenarijų, vakar popietę Ž.Ilgauskas būtų ilsėjęsis Palangos „Vanagupės“ viešbučio kambaryje prieš vakarinę Lietuvos krepšinio rinktinės treniruotę. Bet ilgai puoselėta Ž.Ilgausko svajonė žlugo. Vakar popietę jis leido ne minkštoje „Vanagupės“ lovoje, o kietoje sostinės „Novotel“ viešbučio konferencijų salės kėdėje, atsakinėdamas į didžiulio žurnalistų būrio klausimus.

„Buvo pagaminti žali bateliai, žalias riešo raištis, viskas buvo, – kalbėjo neseniai Kristaus amžiaus sulaukęs Ž.Ilgauskas. – Labai norėjau ir tikėjausi žaisti. Jei nebūčiau tikėjęsis, nebūčiau ėjęs tokių kryžiaus kelių.“

Tie kryžiaus keliai – kelis mėnesius trukęs sudėtingo draudimo poliso derinimas ir kova su Klivlando „Cavaliers“ klubo ir NBA vadovybe. Kai atrodė, kad visi kryžiaus keliai įveikti, Ž.Ilgausko svajonei kelią pastojo jo paties nugara. Birželio pabaigoje JAV medikai 220 cm ūgio krepšininkui konstatavo progresuojančią stuburo išvaržą ir nugaros disko pažeidimus.

Nugara kamavo ilgai

Rimtą smūgį olimpinė Ž.Ilgausko svajonė patyrė dar vasario pabaigoje. Tuomet nugaros skausmų suriestam aukštaūgiui buvo sunku net vaikščioti, o įlipti į automobilį reikėjo titaniškų pastangų.

„Tada gydytojai nustatė, kad iš vietos pasislinkęs nugaros diskas. Tiesiai į nugarą buvo suleista skausmą malšinančių vaistų. Tai nepadėjo, todėl reikėjo dar dviejų švirkštų. Tačiau vaistai tik užmaskavo skausmą, problema niekur nedingo. Kai prieš kelias savaites pabandžiau judėti, vėl pajutau stiprius skausmus. Šįkart nustatė, kad diskas įtrūkęs“,