Tapo Lietuvos čempionu
„Ačiū treneriams, mano buvusių komandų draugams ir visų klubų, kuriuose žaidžiau, medikams už tai, kad leido man pasijusti ne tik geru žaidėju, bet svarbiausia – žmogumi. Norėčiau, kad ši akimirka niekada nebūtų atėjusi, bet supratau: laikas atsisveikinti su krepšiniu. Ilgėsiuosi jo“, – šią savaitę socialiniame tinkle „Instagram“ rašė A. Polonara.
Iš Ankonos kilęs krepšininkas „Fenerbahce“ marškinėlius vilkėjo 2021–2022 m., tapo Turkijos čempionu.
2023-iaisiais italas su „Žalgiriu“ pateko į Eurolygos atkrintamąsias varžybas, iškovojo Lietuvos krepšinio čempiono žiedą ir Karaliaus Mindaugo taurę.
Tačiau 2023 m. spalį sportininkui buvo diagnozuotas sėklidžių vėžys.
Po gydymo (operacijos ir chemoterapijos procedūrų) Achille į krepšinio aikštę sugrįžo jau gruodį – padėjo Bolonijos „Virtus“ komandai laimėti Italijos čempionato rungtynes su Tortonos „Derthona“ (pelnė 5 taškus).
Kitas gyvenimo kirtis – 2025 m. birželį: medikai diagnozavo mieloidinę leukemiją (piktybinę kraujo ir kaulų čiulpų ligą).
Nešė olimpinę ugnį
„Rytą man atliko tyrimus. Maniau, kad rezultatai paaiškės po kelių dienų, tačiau jau popiet į palatą atėjo grupė gydytojų. Jie stovėjo ir nežiūrėjo man į akis, tad supratau: kažkas ne taip. Kai pasakė, kad man – leukemija, negalėjau ištarti nė žodžio, su žmona Erika apsipylėme ašaromis. Tai buvo gniuždantis psichologinis smūgis“, – interviu Italijos žiniasklaidai pasakojo A. Polonara.
Krepšininkas pripažino, kad, kai liko vienas, užplūdo tamsiausios mintys, tačiau vėliau artimųjų dėka nusprendė lengvai nepasiduoti.
Vėl – chemoterapija, rugsėjį – kaulų čiulpų transplantacija, dėl komplikacijų – dešimties dienų koma.
„Naktį prieš transplantaciją baugino šiurpi nežinia, bet paaiškėjo, kad nerimas buvo sudėtingesnis išbandymas nei pati operacija. Kai po komos vėl sugrįžau į šį pasaulį, buvo itin sunkių periodų: nenorėjau nei valgyti, nei gerti, viskas erzino, atrodė beviltiška, jokios prasmės gyventi“, – sakė Achille.
Lapkritį jis išvyko iš ligoninės į namus, gruodį dalyvavo Milano ir Kortinos žaidynių olimpinės ugnies estafetėje, o 2026-ųjų sausį pabandė treniruotis Italijos krepšinio antrosios lygos Avelino klube.
Brangina smulkmenas
„Pastebėjau, kad mano dešinė ne tokia tvirta, kaip anksčiau, – kamuolys jos beveik neklausė. Ką su viena ranka veikčiau varžybų aikštėje? Akivaizdu: jau niekada nebūsiu toks kaip anksčiau“, – sprendimą baigti profesionalo karjerą komentavo A. Polonara.
Anot jo, lemiamas žingsnis buvo principinis.
„Nutariau išeiti iš krepšinio, kad sirgaliai prisimintų mane būtent tokį, koks buvau praeityje“, – teigė Achille.
Supratau: laikas atsisveikinti su krepšiniu. Ilgėsiuosi jo.
Pasak sportininko, šiuo metu pagrindinis žaidimas – ne aikštėje, bet už jos ribų.
„Viešėjau Valensijoje, kur man skyrė eksperimentinių vaistų, mažinančių ligos atsinaujinimo riziką. Laukia ilgas procesas – jis tęsis dvejus ar trejus metus, – pasakojo A. Polonara. – Labiau vertinu smulkmenas: pasivaikščiojimus, vakarienę restorane ar smaguriavimą ledais su sūnumi – anksčiau tai buvo lyg pareiga.“
Imsis trenerio darbo?
Dienraščiui „La Gazzetta dello Sport“ buvęs krepšininkas prasitarė svarstantis galimybę imtis trenerio darbo.
„Man artimas Gianmarco Pozzeco (Italijos rinktinės ir Stambulo „Galatasaray“ strategas – aut. past.) mentalitetas. Jis kartais perlenkia lazdą, tačiau imponuoja, kaip bendrauja su žaidėjais. Aš būčiau nuolaidesnis, empatiškesnis – tokio stiliaus, kaip Giuseppe Poeta (Milano „EA7 Emporio Armani“ vyriausiasis treneris – aut. past.)“, – svarstė A. Polonara.
Jis su nacionaline rinktine dalyvavo 2015 ir 2022 m. Europos čempionatuose, 2020 m. olimpinėse žaidynėse, 2023 m. pasaulio čempionate, sužaidė iš viso 94 rungtynes, pelnė 596 taškus.
Naujausi komentarai