D. MASKOLIŪNAS APIE UŽDUOTĮ SUSTABDYTI L. DONČIČIŲ: NESU BURTININKAS, BET IR MES TURIME GINKLŲ

„Nesu burtininkas ir mes visi nesame burtininkai. Stipriausi NBA gynėjai bando sustabdyti Luką Dončičių jau trejus metus ir jiems nelabai sekasi“, - sakė Darius Maskoliūnas prieš sekmadienio finalą su Slovėnijos rinktine.

Pasak Lietuvos rinktinės trenerio, olimpinės atrankos finale slovėnai turės mirtiną ginklą, bet ir lietuviai nebus pėsti.

„Ir rytoj matysime Domantą ir JV kartu. Jie – mūsų smogiamoji jėga, prieš kurią, mano manymu, slovėnai neturi tokio kalibro žaidėjų. Mes dar apsitarsime, bet faktas, jog smūgiuosime su J. Valančiūnu ir D. Saboniu“, - sakė D. Maskoliūnas.

Paklaustas, kokios išvados peršasi po laimėto pusfinalio su lenkais, treneris pabrėžė, jog pergalę lėmė puiki gynyba po ilgosios pertraukos.

„Praleisti 24 taškai, puiki gynyba. Trečiajame kėlinyje kai kurios atkarpos buvo nuostabios, taip ir turime žaisti. Žinome, kad rytoj negalėsime varžovams leisti spurtuoti“, - sakė jis.

– Kas, jūsų nuomone, bus svarbiausia finale?

- Gynyba. Jie turi žaidėją, kurį sunku sustabdyti, bet turime planą ir mėginsime apriboti jo perdavimus ir pražangas prieš jį. Visi supranta, kad sustabdyti Luką Dončičių yra pernelyg sunku, jis – trigubo dublio NBA žaidėjas, fiksuojantis 30 taškų vidurkį. Nesitikiu stebuklų, bet reikia vykdyti savo žaidimo planą. Yra daugybė faktorius, kuriais galime juos atakuoti.

– Kiek kūrėte planą kaip stabdysite L. Dončičių?

– Neturiu stebuklingų galių ir puikiai suprantame, kokio kalibro žaidėjas yra Luka. Stengsimės apriboti jį, bet iš jo ateina ne tik taškai – taip pat ir rezultatyvūs perdavimai, išprovokuotos pražangos. Mūsų užduotis bus priversti jį jaustis kiek galima nepatogiau. Žinau, kad mūsų krepšininkai yra ambicingi, ir kiekvienas iš jų turi tikėti, kad galima pristabdyti Luką.

– Pusfinalyje, pirmojoje dalyje, turėjote rimtų problemų stabdydami  lenkų gynėją A.J. Slaughterį. Kiek tos pamokos gali turėti naudos prieš rytojų?

– Jeigu pastebėjote, mes stūmėme jį į jo stipriosios rankos pusę, o jis visą laiką nori eiti į kairę pusę. Pirmoje pusėje mūsų gynėjai sunkiai tvarkėsi ir mūsų aukštaūgis kažkiek būdavo per žemai, todėl A.J.Slaughteris jautėsi patogiai įkirtęs į baudos aikštelę. Antroje pusėje buvo dėtas žingsnis aukščiau ir vaizdas pasikeitė. Taip pat jį nuolatos vargino tiek gynyboje, tiek puolime, ir antroje pusėje atrodė gerokai pavargęs.