Statistika palanki
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pranoko drąsiausius sirgalių ir specialistų lūkesčius finišuodami penktoje Eurolygos reguliariojo čempionato pozicijoje.
Už nugaros palikta net penkiolika geriausių žemyno komandų. Tačiau apetitas, kaip žinoma, auga bevalgant.
Jau antradienį Lietuvos čempionai pradės ketvirtfinalio seriją iki trijų pergalių su Stambulo „Fenerbahce“. Eurolygos čempionų titulą ginantys Š. Jasikevičiaus auklėtiniai užėmė ketvirtą vietą, laimėję 24 rungtynes iš 38. Žalgiriečiai iškovojo viena pergale mažiau, bet abu kartus triumfavo tarpusavio akistatose – 84:81 ir 92:82.
Ketvirtfinalyje „Fenerbahce“ kauniečius dusyk egzaminuos Turkijoje – balandžio 28 ir 30 d. Į „Žalgirio“ areną serija kelsis gegužės 6-ąją ir, jei reikės, gegužės 8-ąją.
Jei prireiktų visų penkių mačų, paskutinis vyktų gegužės 12 arba 13 d. Stambule.
Ant parketo – šachmatai
„Serija bus tokia, kokios seniai nematėme, ir nebus trumpa“, – spėjo Marius Kiltinavičius.
Buvęs Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinės, trijų LKL klubų treneris, šiemet dirigavęs NKL ekipai iš Mažeikių, įdėmiai stebės gimtojo Kauno žalgiriečių istorinius mūšius.
– Ar penkta „Žalgirio“ vieta yra geriausias įmanomas rezultatas?
– Fantastiškas! Prieš sezoną vertindamas komandos potencialą būčiau nurodęs panašią poziciją. Kalbu apie geriausią įmanomą rezultatą. Žalgiriečiai tai pavertė realybe.
– Kalbate apie maksimumą, tačiau kauniečiai vėjais paleido kelerias rungtynes – kad ir su „Dubai“ namuose, kai per paskutinį kėlinį iššvaistė didžiulį pranašumą...
– Sporte taip nebūna, kad visą sezoną laimėtum ir pralaimėtum pagal išankstinį planą. Buvo ne viena akistata, kai žalgiriečiai išsigelbėjo, nors jau buvo beveik palaidoję viltis.
– Reguliariojo sezono nugalėtoju tapęs Pirėjo „Olympiakos“ pralaimėjo daugiau nei 30 proc. rungtynių. Kitų lyderių rezultatai dar kuklesni. Ką tai liudija apie šio sezono Eurolygą?
– Tai, kad nėra dominuojančios komandos. Manau, „Olympiakos“ su jo meistriškumu ir žaidėjų patirtimi finaluose – favoritas laimėti trofėjų. Kita vertus, šiemet Eurolygoje daug lygiaverčių klubų. Iš konteksto iškrito tik Vilerbano ASVEL (8 pergalės – aut. past.), bet tai lėmė objektyvios priežastys. Prancūzai neturėjo minimalaus Eurolygai reikalingo biudžeto. Dar sezono pradžioje girdėjome kalbų apie jų planus vasarą palikti elitinį turnyrą ir keltis į FIBA Čempionų lygą. Jų sezonas man labai priminė pernykštę Berlyno ALBA situaciją.
– Į Eurolygą sugrįžusi „Valencia“ iškovojo net 25 pergales ir finišavo antra. Ar tai didžiausias šio sezono netikėtumas?
– Be jokios abejonės. Kai „Valencia“ žaidžia visa jėga, ji yra sunkiai sustabdoma. Visi žaidėjai idealiai limpa vienas prie kito. Ne veltui ispanai finišuodami beveik 20 taškų skirtumu patiesė „Panathinaikos“. Todėl bus įdomu pažiūrėti, kaip turnyro naujokams seksis atkrintamosiose varžybose, ar nepritrūks tokio rango rungtynių patirties.
T. Masiulis ir Š. Jasikevičius – draugai iki pirmo varžybų teisėjų švilpuko.
– Patirties su kaupu turi „Valencia“ vairininkas Pedro Martinezas. Ar šis 64-erių specialistas nusipelnė geriausio sezono trenerio titulo?
– Kad tai yra aukščiausio lygio treneris, buvo aišku seniai. Šiemet tai atspindi ir komandos rezultatai. Jis pasiekė įspūdingas aukštumas su sudėtimi, kurioje nėra superžvaigždžių. Galbūt ateityje kai kurie jų tokie taps. Treneriui pavyko integruoti žaidėjų talentą, atletiškumą į greitą atakuojantį krepšinį.
– Kaip galima vertinti šiuose rinkimuose T. Masiulio antrą vietą?
– Debiutiniam sezonui vyriausiojo trenerio poste – visai neblogai (šypsosi – aut. past.). Manau, visiškai pelnytas Tomo įvertinimas. „Žalgiris“ ne tik fiksavo gerus rezultatus, bet ir žaidė kokybišką krepšinį, buvo stabilus, išvengė didesnių bangavimų.
– Skeptikai pasakytų, kad trenerio įtaka yra pervertinama, o „Žalgirio“ sėkmę nulėmė surinkti brangūs žaidėjai?
– Nieko panašaus. Prisiminkime, kiek buvo situacijų, kai net komandos lyderiams kilo žaidybinių sunkumų, tarsi atsirado trinties tarp jų ir trenerio. T. Masiulis puikiai išlaviravo. Jam pavyko suvaldyti Sylvaino Francisco ir Moseso Wrighto egoistiškumą, paverčiant juos itin naudingais komandai. Tomas pasirodė esąs ne tik kaip puikus taktikas, bet ir psichologas.
– „Fenerbahce“ pastaruoju metu buvo patekusi į gilią duobę. Ar penkių pralaimėjimų Eurolygoje serija, nors ir nutrūkusi, rodo, kad Šaro auklėtiniai yra labai toli nuo optimalios sportinės formos?
– Regis, jie vis dar yra duobėje. Tai palanku „Žalgiriui“. Kelios pergalės Turkijos lygoje ir paskutiniame Eurolygos mače su autsaideriu ASVEL (81:76) ko nors labai nekeičia. Serijoje su „Žalgiriu“ kaip tik ir paaiškės, ar jie vėl grįžo į Eurolygos lyderių statusą.
– Kokie faktoriai lems ketvirtfinalio nugalėtoją?
– Galimybės visiškai lygios. „Fenerbahce“ gina pernai iškovotą titulą ir ilgą laiką buvo šio sezono lyderiai. Tačiau abu tarpusavio mačus laimėjo žalgiriečiai. Kauniečiai dabar – geresnės sportinės formos. Labai daug kas priklausys nuo abiejų komandų lyderių. Jei reikėtų rinktis – „Fenerbahce“ yra vienas parankesnių „Žalgirio“ priešininkų.
– Kiek įtakos galutiniam rezultatui turės taktinė trenerių dvikova?
– Dažnai sakoma, kad per lemiamas rungtynes taktika lemia mažai. Esą varžovai taip puikiai pažįsta vienas kitą, kad negali kuo nors nustebinti. Šiai serijai tai negalioja. Faktas, kad taktinių ėjimų bus labai daug.
– Daug kalbėta apie mokytojo ir mokinio dvikovą. Kiek įtakos turi tai, kad T. Masiulį, kaip trenerį, suformavo būtent Š. Jasikevičiaus pavyzdys? Galbūt Tomas Šarui tampa labai nuspėjamas?
– Visi treneriai vieni kitus pažįsta, nes jie išmano krepšinį ir jo dėsnius. Abu lietuviai žino vienas kito sprendimų spektrą, pagal kurį reaguoja į konkrečią situaciją. Tačiau tai nereiškia, kad jie negali taktiškai vienas kito pergudrauti. Abu jie yra panašūs, žaidžia ne chaotišką, o taktika pagrįstą krepšinį. Sentimentų dėl jų draugystės nebus. Mums – galbūt, jiems – ne. Jie yra draugai iki pirmo arbitrų švilpuko. Kai serija prasidės, jie galvos tik apie tai, kaip vienam kitą nugalėti. Draugiškumo emocijų bus po rungtynių.
– Ar serija gali baigtis sausu rezultatu?
– Spėčiau, kad be šansų. Manau, ji užsitęs ilgiau. Būtų šaunu, kad žalgiriečiai turėtų aikštės pranašumą. Kauno arenoje mūsiškių galimybės būtų didesnės, tačiau ir dabar jos – solidžios.
„Žalgiris“
Eurolygos reguliariojo sezono „Žalgirio“ krepšininkų, žaidusių daugiau nei dešimt rungtynių, statistikos vidurkiai.
Naudingumas: S. Francisco (19,5 balo), M. Wrightas (17,4), Ą. Tubelis (12,2), N. Williamsas-Gossas (10,9), M. Lo (7,9).
Rezultatyvumas: S. Francisco (16,7 taško), M. Wrightas (13,2), Ą. Tubelis (11,6), N. Williamsas-Gossas (11,3), M. Lo (7,5).
Atkovoti kamuoliai: M. Wrightas (6,6), Ą. Tubelis (4,6), D. Sleva (3,5), S. Francisco (2,8), A. Butkevičius (2,6).
Rezultatyvūs perdavimai: S. Francisco (6,4), N. Williamsas-Gossas (3,7), M. Lo (2,6), E. Ulanovas (1,5), D. Giedraitis (1,3).
Perimti kamuoliai: N. Williamsas-Gossas (1,0), S. Francisco (1,0), A. Butkevičius (0,9), M. Wrightas (0,6), D. Sleva (0,6).
Klaidos: S. Francisco (2,9), M. Wrightas (1,5), N. Williamsas-Gossas (1,4), M. Lo (1,4), Ą. Tubelis (1,2).
„Fenerbahce“
Eurolygos reguliariojo sezono „Fenerbahce“ krepšininkų, žaidusių daugiau nei dešimt rungtynių, statistikos vidurkiai.
Naudingumas: W. Baldwinas (16,4 balo), T. H. Tuckeris (14,7), N. De Colo (10,9), N. Melli (9,8), B. Colsonas (9,5).
Rezultatyvumas: T. H. Tuckeris (15,9 taško), W. Baldwinas (14,1), N. De Colo (10,9), T. Biberovičius (10,7), D. Hallas (8,9).
Atkovoti kamuoliai: N. Melli (5,7), T. H. Tuckeris (3,7), K. Birchas (3,7), M. Jantunenas (3,2), W. Baldwinas (3,1).
Rezultatyvūs perdavimai: W. Baldwinas (5,5), D. Hallas (2,8), N. De Colo (2,3), T. H. Tuckeris (2,0), N. Melli (1,7).
Perimti kamuoliai: N. Melli (0,8), T. H. Tuckeris (0,8), W. Baldwinas (0,6), B. Colsonas (0,6), B. Bostonas (0,5).
Klaidos: W. Baldwinas (2,5), T. H. Tuckeris (2,3), D. Hallas (1,9), N. De Colo (1,8), N. Melli (1,3).
Naujausi komentarai