37 – tiek LKL rungtynių „Lietuvos rytas“–„Žalgiris“ matė „Siemens“ arena. Nuo 2004 metų, kai arena atvėrė duris, iki 2014 metų spalio, kai „Žalgiris“ paskutinį kartą svečiavosi didžiausioje Vilniaus krepšinio tvirtovėje.

Kovo 8 dieną stebėti amžinų varžovų akistatos žiūrovai jau rinkosi ne į „Siemens“, o į greta esančią „Lietuvos ryto“ areną. Dėmesio centre šios rungtynės atsidūrė ne dėl intrigos aikštelėje, o dėl bilietų, kurie kainavo po 25 eurus, kainos.

Per dešimtmetį vien dvikovas su „Žalgiriu“ „Siemens“ arenoje stebėjo daugiau nei 327 tūkst. žiūrovų, vidutiniškai – po 8842 žiūrovus per kiekvienas rungtynes.

Bet tai jau skaičiai iš praeities.

Moterų dieną „amžinų varžovų“ mačą „Lietuvos ryto“ arenoje stebėjo vos 2210 žiūrovų, ir tai yra gėdingai mažai, net ir turint omenyje, kad daugiau nei 3500 žiūrovų ši arena apskritai netalpina.

Tiesą sakant, tai antirekordas. Tai yra žemiausias „Lietuvos ryto“–„Žalgirio“ rungtynių Vilniuje lankomumo rodiklis per 14 metų.

Gal ir nuo seniau – tiesiog LKL protokoluose, pateikiamuose oficialioje interneto svetainėje, žiūrovų skaičius nurodomas tik nuo 2001–2002 m. sezono.

Nors daug kalbama apie tai, kad pastaraisiais metais krepšinio žiūrovai Vilniuje tiesiog prapuolė, „Lietuvos ryto“ mačuose su „Žalgiriu“ tai nesijautė, ir jokios mažėjančių lankomumo rodiklių tendencijos nebuvo.

Dar praėjusį sezoną dvejuose iš trejų „Žalgirio“ rungtynių Vilniuje stebėjo daugiau nei 10 tūkst. žiūrovų, o bendras trijų mačų vidurkis (9933) buvo trečias didžiausias per 14 metų.

Per visas 3-ias „Lietuvos ryto“–„Žalgirio“ rungtynes „Siemens“ arenoje 10 tūkst. žiūrovų riba buvo peržengta 12 kartų.

Sėkmingiausiu galima vadinti 2006–2007 metų sezoną, kai keturių mačų vidurkis siekė 10,4 tūkst.

Tai buvo sezonas, kai „Lietuvos ryte“ žaidė Kareemas Rushas, o Europos taurės finale „Lietuvos rytas“ nusileido „Real“ klubui. LKL finale Aleksandro Trifunovičiaus vadovaujami vilniečiai tąsyk „Žalgiriui“ pralaimėjo.