Pirmavo neilgai

Lietuvos krepšininkės paskutinį čempionato akordą sugrojo Pirėjuje. Mače dėl 7-osios vietos sekmadienį mūsiškės 87:99 turėjo pripažinti Turkijos rinktinės pranašumą. Ši nesėkmė užkirto kelią kovoti dėl vietos pasaulio pirmenybių atrankoje.

Rungtynėse, lėmusiose galutinę 8-ąją vietą, lietuvės prieš lemiamą ketvirtį buvo priekyje 74:73. Vis dėlto paskutinis kėlinys prasidėjo turkių spurtu 13:4, nuvedusiu jas į pergalę.

Mūsų rinktinės gretose pirmuoju smuiku griežė Laura Juškaitė, pelniusi 26 taškus ir atkovojusi 8 kamuolius, ir Justė Jocytė, surinkusi 23 taškus, atlikusi 8 rezultatyvius perdavimus ir atkovojusi 5 kamuolius. Vidurio puolėjos Laura Miškinienė ir Eglė Šventoraitė pridūrė atitinkamai 19 ir 10 taškų.

Turkėms po 22 taškus ir 29 naudingumo balus surinko aukščiausia čempionato krepšininkė – 204 cm ūgio natūralizuota amerikietė Teaira McCowan ir Sevgi Uzun.

Belgijos triumfas

Prieš tai mūsiškės kovoje dėl 5–8 vietų 76:81 nusileido Čekijos komandai. Senojo žemyno pirmenybėse Lietuvos rinktinė įveikė Slovėniją (77:71) ir Serbiją (74:63), bet grupių etapą baigė pralaimėjimu 51:65 Italijos rinktinei.

Ketvirtfinalyje 61:83 neatsilaikyta prieš Prancūzijos rinktinę. Pastaroji mažajame finale, kuriam teisėjavo Gvidas Gedvilas, 54:69 neprilygo Italijos rinktinei.

Auksas atiteko Belgijos krepšininkėms, 67:65 palaužusioms Ispanijos komandą.

„Dvi savaites gyvenome svajone. Atidavėme viską, ką galėjome“, – pripažino Čekijoje rungtyniaujanti puolėja L. Juškaitė.

Regi šviesią ateitį

Puolėjai pritarė ir rinktinės strategas V. Stanišauskas.

„Kai praleidi tiek taškų, sunku tikėtis pergalės“, – sakė jis.

– Ar paskutiniame mače komandai atsiliepė nuovargis?

– Kai žaidi tiek rungtynių iš eilės, aišku, kad atsiliepia. Rėmėmės mažesne žaidėjų kaita, bandėme dažniau atlikti keitimus, kad merginos galėtų atsikvėpti, bet didelio pasirinkimo nebuvo. Pabaigoje pritrūkome šviežumo.

– Atrodo, kad viso čempionato metu neaiškiose situacijose epizodai buvo traktuojami varžovių naudai…

– Nežinau, kodėl taip yra. Gal todėl, kad dešimt metų išvis nedalyvavome tokiuose turnyruose. Reikalauju iš žaidėjų tam tikrų dalykų ir jos tai padaro. Tačiau jeigu negauname teisėjų pagarbos, pradedame dvejoti ir galiausiai kažko neįgyvendiname.

– Kaip jums pačiam pavyko susitvarkyti su užduotimi vadovauti rinktinei tokiame turnyre?

– Kai čempionatą pabaigi keturiais pralaimėjimais iš eilės, neatrodo, kad sekėsi gerai. Turėjau aplink gerą trenerių štabą, susikūrėme puikią atmosferą su žaidėjomis, todėl man dirbti nebuvo labai sunku.

– Kokių pamokų išmokote šiame čempionate?

– Įsitikinome, koks yra geriausių rinktinių lygis. Pamatėme, kaip turime žaisti, kaip ruošti žaidėjas. Pasirengimą derinome taip, kad geriausią formą pasiektume grupių etape, o atkrintamosiose varžybose jautėmės šiek tiek išsikvėpę.

– Kas labiausiai skyrė Lietuvos rinktinę nuo elito?

– Patirties trūkumas. Pavyzdžiui, mūsų gynėjos – labai jaunos. Nenoriu ko nors peikti, nes visur rodėme kovingumą. Vienintelis momentas, kuris visiškai nepavyko, – pirmasis kėlinys su Prancūzijos rinktine. Tačiau turime pasidžiaugti, kad patekome į geriausiųjų aštuntuką. Padėkojau merginoms už jų pasiaukojimą, darbą. Jos pasirinko po ilgo sezono ne poilsį su šeima, o sunkų darbą rinktinėje ir kovą už Lietuvą.

– Iki kito Europos čempionato, vyksiančio Lietuvoje, liko dveji metai. Ne viena rinktinės senbuvė jau baigia karjerą. Ar bus, kas jas pakeis?

– Pirmiausia nenurašykite mūsų veteranių. Jos įrodė, kad dar gali gerai žaisti ir sulaukti 2027 m. čempionato. Be to, auga nebloga jaunimo rinktinės pamaina.

– Laura Juškaitė ir Justė Jucytė žaidė tiesiog žvėriškai. Ką apie jas naujo sužinojote Europos čempionate?

– Abi jas seniai pažįstu, nes dirbau asistentu rinktinėje. Puikios asmenybės, nuoširdžiai bendraujančios, o aikštelėje jos turi būti mūsų lyderės. Jos tą parodė. Ir ne tik jos. Net ir tos krepšininkės, kurios žaidė mažiau, yra svarbios. Jų laikas dar ateis.