„Šie metai – įrodymas, kad tikrai esame pasaulio elite ir žengiame teisingu keliu savo tikslo link“, – sakė Lietuvos trijulių krepšinio (3 prieš 3) rinktinių treneris Dainius Novickas.

Istorinis sezonas

2022-ųjų sezonas – sėkmingiausias per visą mūsų šalies trijulių krepšinio istoriją.

Pasaulio vicečempione tapo Lietuvos vyrų rinktinė (Ignas Vaitkus, Gintautas Matulis, Darius Tarvydas, Marijus Užupis), o moterų komanda (Monika Grigalauskytė, Kamilė Nacickaitė, Martyna Petrėnaitė, Gabrielė Šulskė) planetos pirmenynėse užėmė ketvirtą vietą.

Europos čempionate vyrai buvo ketvirti, moterys – šeštos.

Tarptautinėse varžybos dalyvavo net devynios jaunimo komandos. Jų pasirodymą vainikavo jaunių (iki 18 metų) vaikinų (Roko Jocio, Nojaus Lebsko, Tito Pundino, Ryčio Šakaičio) bronza, iškovota pasaulio čempionate. Planetos pirmenybėse ketvirta buvo jaunimo (iki 23 metų) vaikinų ekipa (Titas Juškevičius, Ernestas Jonkus, Rokas Mačiulis, Eimantas Žilius).

Klubai nerodo noro leisti savo žaidėjus dalyvauti trijulių čempionatuose, bet juk tai Lietuvos rinktinės!

Lietuvos nacionalinės rinktinės – aukštose pasaulio reitingų pozicijose: vyrų ekipa – trečia (po Serbijos ir JAV atstovų), moterų – ketvirta (po Prancūzijos, Vokietijos ir JAV), jaunimo (iki 23 metų) vaikinų – antra (lyderiai – mongolai), merginų – septinta.

Federacijų reitingų lyderė – JAV, antroje vietoje – Prancūzija, trečioje – Lietuva.

Prireikė diskusijos

„Pozityvumo daug, rezultatai gerėja ir veda olimpinių žaidynių link. Ne tik vyrai, bet ir moterys atsidūrė pasaulio elite. Vis dėlto, su retomis išimtimis, liūdina bendras požiūris į trijulių krepšinį, – akcentavo Lietuvos krepšinio „3 prieš 3“ asociacijos įkūrėjas Rolandas Skaisgirys. – Realiai pretenduojame į olimpinius medalius, tačiau kartais atrodo, kad tai rūpi mums vieniems.

Džiaugiamės, kad žaidėjai gauna gausias stipendijas, džiaugiamės Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) palaikymu, tačiau kad komandos galėtų tinkamai ruoštis čempionatams, turėtų trenerį, gydytoją, kad sumokėtume kitas su rinktinių dalyvavimu oficialiose varžybose susijusias išlaidas, esame priversti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, o suma – su penkiais nuliais. Taip neturi būti – juk nesame bananų respublika.

Susiduriame ir su tuo, kad klubai nerodo noro leisti žaidėjus dalyvauti trijulių čempionatuose, bet juk tai Lietuvos rinktinės! Vyksta trišalė diskusija tarp mūsų, Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ir LKF, tikimės geranoriškumo ir gerų rezultatų.“

Trijulių krepšinio rinktinių formavimo tvarką šiemet aiškiai apibrėžė ir Tarptautinė krepšinio asociacijų federacija (FIBA): klubai įgyja pareigą išleisti žaidėjus į nacionalines komandas.

Laukia Paryžius

Lapkričio 1-ąją nacionalinės krepšinio federacijos pradėjo rinkti įskaitos taškus, kurie 2023 m. lapkričio 1-ąją konvertuosis į tiesioginius olimpinius kelialapius trijulių rinktinėms.

Juos iškart gaus po tris aukščiausias vietas FIBA reitinge užimsiančios vyrų ir moterų komandos (įskaičius 2024 m. žaidynių šeimininkės Prancūzijos atstovus), bet tik dvi ekipos galės būti iš to paties žemyno.

Kiti keliai į olimpiadą – atrankos turnyrai.

Paryžiaus olimpinės žaidynės numatytos 2024 m. liepos 26–rugpjūčio 11 d. Trijulių krepšinio varžybose dalyvaus po aštuonias vyrų ir moterų rinktines.

2020 m. Tokijo olimpiados medalius išsidalijo Latvijos (auksas), Rusijos (sidabras) ir Serbijos (bronza) krepšininkai ir JAV (auksas), Rusijos (sidabras) ir Kinijos (bronza) krepšininkės.