Jau sausio pabaiga, tačiau stintomis gali džiaugtis retas pajūrio žvejas. Jūroje tinklus metantys vyrai piktinasi, kad žuvų sumažėjo dėl pernelyg intensyvios žvejybos jų nerštavietėse – Nemuno žemupyje. Mokslininkai tvirtina, kad stintų sumažėjo natūraliai, tai esą natūralus ciklas, kuris kartojasi kas 3–4 metus.
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila sakė, kad Kuršių mariose stintų jau esama.
"Jos plaukia mažais būreliai ir tiesiai į Klaipėdos uosto įplaukos kanalą. Todėl į priekrantės žvejų tinklus jų pakliūva labai mažai. O ant Kuršių marių ledo žvejojantys mėgėjai jau ima jas traukti", – teigė A.Bargaila. Vis dėlto žvejybos entuziastai neslėpė, kad dėl kelių žuvelių rymo paromis.
Uostamiesčio turguje stintos kol kas retenybė, tad jų kilogramas kainuoja 15–18 litų, kai įprastai sezono metu kainuodavo 7–8 litus.
Ant Kuršių marių ledo įsitaisiusiems žvejams kur kas geriau nei stintas sekasi gaudyti vėgėles – po 5–7 per dieną.
Priekrantės žvejai įsitikinę, kad stintas iš jų nugvelbia Nemuno žemupio žvejai, kurie pavasarį neršiančias žuvis traukia tonomis tiesiog nerštavietėse ir todėl nebesubręsta mailius.
Rusnės ir Nemuno deltos žvejai į tai atkerta, kad tai yra tradicinis, šimtus metų taikomas stintų gaudymo būdas, kuris iki šiol didelės žalos jų populiacijai nepadarė.
Mokslininkas Arvydas Švagždys juokiasi iš žvejų argumentų. "Visuomet smagiau kaltinti ne save, o kaimyną. Stintų populiacijos gausą be hidrometeorologinių reiškinių – vandens temperatūros ir vėjo krypties lemia daug kitų aplinkybių. Prisiminkime, kad 2011 m. pabaigoje pūtėme pavojaus trimitus ir teigėme, kad stintos išnaikintos. O jau kitais metais jų sugavome tiek, kiek iki tol niekur nebuvo užfiksuota. Manau, kad šiemet yra tie metai, kai stintų – natūraliai mažiau. Juk jos gyvena trumpai – 3–4 metus. Be to, jomis minta ir plėšriosios žuvys – sterkai ir menkės", – aiškino A.Švagždys.
Naujausi komentarai