Noriu būti panašus į filmo "Įsikūnijimas" humanoidą! Grimuotoja ir vizažistė Ineta Ragainytė šypsojosi, jog kol kas tokių ar panašių įgeidžių išgirsti neteko. Tačiau klaipėdietė patikino, jog nieko neįmanoma nėra – šiuolaikinės priemonės ir atlikimo technika profesionalams leidžia sukurti stulbinamų persikūnijimų.

Noriu būti panašus į filmo "Įsikūnijimas" humanoidą! Grimuotoja ir vizažistė Ineta Ragainytė šypsojosi, jog kol kas tokių ar panašių įgeidžių išgirsti neteko. Tačiau klaipėdietė patikino, jog nieko neįmanoma nėra – šiuolaikinės priemonės ir atlikimo technika profesionalams leidžia sukurti stulbinamų persikūnijimų.

Mokėsi iš garsiausiųjų

Daug metų grožio srityje dirbanti Ineta pastaraisiais metais vis labiau gilinasi į grimo paslaptis.

Jauna moteris studijavo Vilniaus grimo akademijoje ir tuo metu profesinės patirties sėmėsi trumpametražių juostų filmavimo aikštelėse, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, dirbo su privačiais užsakymais.

Anot pašnekovės, šis darbas, jo užkulisiai tiesiog įtraukė ir nebepaleido.

"Tačiau kadangi studijuodama laukiausi dukrytės, vėliau į šią sritį teko gilintis jau individualiai dirbant su dėstytojais. Žinių sėmiausi iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiosios grimo dailininkės Ūlos Pakalniškytės, taip pat bene žymiausios Lietuvos grimuotojos Marijos Oržekauskaitės, kuri yra grimavusi juostų "Eglė žalčių karalienė", "Tadas Blinda" ir kitų legendinių lietuvių filmų aktorius, yra dirbusi "Mosfilm" kino studijoje, LNK. Šis žmogus man padarė labai didelę įtaką, turbūt daugiausia šio amato subtilybių išmokau būtent iš jos", – prisipažino Ineta.

Kuo sunkiau – tuo įdomiau

Pašnekovės teigimu, šiandien grimuotojams dirbti neabejotinai lengviau nei prieš kelis dešimtmečius – specialistų arsenalą papildo vis pažangesnės darbo priemonės, įmantresnės technikos.

Kad neatsiliktų nuo šiuolaikinių grimo tendencijų, klaipėdietė nuolat dalyvauja įvairiose tarptautinėse užsienio parodose.

"Anksčiau grimo dailininkai įvairias priemones turėdavo mokėti pasigaminti patys pačiomis elementariausiomis sąlygomis ir mažiausiomis sąnaudomis. Antai žaizdos būdavo formuojamos iš vatos ar tualetinio popieriaus, o dabar jos yra tiesiog pagamintos iš latekso, galima tokius elementus paprasčiausiai nusipirkti, priklijuoti, kažkiek apdažyti, apgrimuoti", – subtilybes aiškino grimo specialistė.

Tačiau Ineta pripažino, jog įgytos žinios, kaip bet kurioje situacijoje išsiversti su paprasčiausiomis priemonėmis, be galo vertingos.

"Kuo sudėtingiau, tuo įdomiau, tai suteikia daugiau pasitenkinimo, daugiau kūrybiškumo galimybių. Galiausiai galutinis variantas kartais net atrodo įspūdingiau nei naudojant kažkokias įmantrias priemones", – šypsojosi grimuotoja.

Plati laisvė fantazijai

Nors šiuo metu Ineta turi daugiau veiklos kaip vizažistė nei grimuotoja, moteris prisipažino, jog pirmenybę teikia būtent grimui.

"Profesionalo atliktą makiažą daugelis gana sunkiai priima, nes žmonės įpratę matyti save vienokius, o staiga išvysta ryškius savo išvaizdos pokyčius. Tad tą grožį reikia mokėti pateikti labai subtiliai. O su grimu gali laisvai fantazuoti, eksperimentuoti, improvizuoti, be to, tai gana greitas procesas, sykiu – ir rezultatas. Čia net ir paprastomis priemonėmis galima išgauti įspūdingą efektą", – kalbėjo pašnekovė.

Ji pripažino, jog Klaipėdoje ši sritis menkai išplėtota, tad ją populiarinti pasišovusi Ineta neseniai įsteigė Estetikos ir grimo akademiją.

"Žinoma, Vilniuje būtų kur kas lengviau, būtų daugiau galimybių pasireikšti, tačiau esu klaipėdietė, mane žavi pajūris, be to, esu trijų vaikų mama – su tokiu bagažu sunku blaškytis, – šmaikštavo Ineta. – Tad labai norisi savo patirtį skleisti būtent čia, norisi populiarinti grimą, nes jo pritaikymo, panaudojimo galimybės yra be galo plačios, nuo Helovyno, kitų teminių vakarėlių, iki įvairiausių švenčių, vaikų gimtadienių, firmų reklaminių fotosesijų, vaizdo klipų filmavimų. Galiausiai tą patį makiažą galima miksuoti su kažkokiomis grimo priemonėmis."

Norėjo mėlynų lūpų

Klaipėdietė prisiminė vieną farmacininkų susiėjimą, kurio vedėjus grimavo pasakos "Alisa stebuklų šalyje" motyvais. Po rimtosios dalies išbandyti grimo subtilybes buvo kviečiami ir visi norintieji.

"Tą vakarą buvo išgrimuota daugiau nei 30 žmonių, žinoma, beveik visos moterys norėjo būti panašios į renginio vedėją – tapti karalienėmis raudonais plaukais ir mėlynomis lūpomis. Taigi nebūtina į kažkokį renginį eiti jau nusigrimavus, o galima tai paversti proceso dalimi, o po to pasidžiaugti įspūdingais pokyčiais ir įsiamžinti nuotraukose", – apie smagią atrakciją pasakojo grimuotoja.

Estetikos ir grimo akademijos įkūrėja siekia ne vien populiarinti grimą, bet ir pateikti jį kaip vieną sudedamųjų įvaizdžio dalių.

"Pati besimokydama šio amato pasigesdavau atskirų elementų sąveikos, tokio išbaigto vaizdo, bendros visumos, kad prie atitinkamo grimo būtų pritaikyta ir šukuosena, ir rūbai, kiti elementai. Todėl siekiau sutelkti visą profesionalų komandą – kad drauge dirbtų stilistai, vizažistai, grimuotojai, plaukų stilistai, patys gaminame ir aksesuarus, rūpinamės kostiumais", – aiškino pašnekovė.

Didelių stebuklų neišvydo

Ar grimuotojo paslaugos – brangus malonumas? Anot Inetos, į šį klausimą vienareikšmiško atsakymo nėra.

"Paprastas, neįmantrus grimas kainuotų panašiai kaip profesionaliai atliktas makiažas. Pavyzdžiui, nesunku ir nebrangu "pagaminti" žaizdas. Viskas priklauso nuo detalių gausos, ar reikia naudoti kaukes. Įmantresnis grimas gali kainuoti ir kelis šimtus eurų", – įvardijo pašnekovė.

Klaipėdietė pripažino, jog grimo dailininkams, kaip ir kitų profesijų atstovams, privalu domėtis tendencijomis, naujovėmis, nes technologijų pažanga žengia septynmyliais batais.

Tiesa, neseniai iš pasaulinės parodos Londone grįžusi Ineta pripažino, kad tikėjosi išvysti įspūdingesnį vaizdą.

"Aišku, specialieji efektai, guminės kaukės atrodė efektingai – pas mus Lietuvoje šios priemonės kol kas mažai naudojamos. Kalbant apie body painting (kūno tapyba – Red. past.), įsivaizdavau, kad pasaulinėje parodoje tai jau bus kažkas "vau!" O buvo gana primityviai tepama teptukais, retušuojama, kažkiek purškiama, nors tikėjausi, kad labiau bus akcentuojamas 3D vaizdas, piešiniai bus atliekami menininkų. Nieko panašaus – dirbo grimuotojai, kurie gal net nelabai galėtų pasigirti menininko gyslele. Žinoma, gražu, vis dėlto kažko stulbinamo, pribloškiamo nepamačiau. Tikrai negaliu pasakyti, kad mums iki to labai toli ar nepasiekiama, anaiptol. Juo labiau kad ir visos priemonės tobulėja, pateikimas paprastėja, sekant tendencijas galima su jomis eiti koja kojon", – neabejoja klaipėdietė.