2008 metais Lietuvoje nustatyti 95 nauji žmogaus imunodeficito viruso  (ŽIV) nešiotojai: 65 vyrai ir 30 moterų. Lietuvos AIDS centro duomenimis, keletas užsikrėtusių ŽIV moterų teikia seksualines paslaugas. Tai medikams kelia itin didelį susirūpinimą, nes dėl to ŽIV gali sparčiai išplisti tarp asmenų, besinaudojančių šiomis  paslaugomis.

Užsikrėtė vartodami narkotikus

 Iš viso 2009 m. sausio 1 dieną Lietuvoje diagnozuotas 1401 infekuotas ŽIV asmuo. ŽIV infekuotų vyrų penkis kartus daugiau nei moterų. Vyrų - 1183, moterų  -  218. 2007 m. nustyti  106, o 2006 m. - 100 naujų ŽIV atvejų. 

44,2 proc. asmenų pernai ŽIV užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 36,8 proc.  - per lytinius santykius. Kaip užsikrėtė kiti 18 asmenų - nenustatyta. Naujai išaiškintų ŽIV infekuotų asmenų amžiaus vidurkis - 35 metai.

Lietuvos AIDS centro duomenimis, pernai naujų ŽIV atvejų daugiausiai išaiškinta Vilniaus apskrityje - 29 ir Klaipėdos apskrityje - 21, Alytaus - 16, Kauno - 11, po tris  - Telšių ir Utenos, po du - Šiaulių, Panevėžio ir Tauragės, vienas - Marijampolės apskrityje. Palyginti su 2007 m. duomenimis, daugiausia naujų ŽIV infekcijos atvejų buvo išaiškinta Alytaus apskrityje. Čia infekuotojų skaičius išaugo net 4 kartus.

Iš viso daugiausiai ŽIV užsikrėtusiųjų žmonių gyvena Klaipėdos - 428, Vilniaus - 260 ir Kauno apskrityse  - 85.

Infekuotos ir šešios nėščiosios

 „Pernai dauguma naujų ŽIV infekcijos atvejų nustatyta tarp narkomanų, tačiau pastarųjų penkerių metų duomenys rodo, kad mažėja naujai užsikrėtusiųjų ŽIV per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą ir daugėja užsikrėtusiųjų per lytinius santykius, ypač moterų“, - tikino Lietuvos AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas.

Pernai tikrinant nėščiųjų sveikatą buvo išaiškintos ir šešios užsikrėtusios ŽIV moterys. Iš viso pernai gimė 13 vaikų, kuriuos gimdė infekuotos moterys. Šiuo metu pasakyti, ar jie nuo motinos užsikrėtė ŽIV negalima. Tai bus galima nustatyti  tik maždaug po pusantrų jų gyvenimo metų.

Anksti nustačius ŽIV infekciją motinai ir vaikui skiriamas gydymas. Tai leidžia sumažinti ŽIV perdavimo riziką iki 2 proc. Nuo 2007 m. visoms nėščiosioms Lietuvoje siūloma nemokamai išsitirti dėl ŽIV.

Per vėlai kreipiasi į medikus

Nors bendras sergamumo ŽIV rodiklis 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 3,93 atvejo 2003 m. iki 2,82  atvejo 2008 m., daugėja sergančiųjų paskutine AIDS stadija.

2008 m. AIDS susirgo 46 ŽIV užsikrėtę asmenys. O 2007 m. tokių buvo mažiau - 28, 2006 - 27. Pasak Lietuvos AIDS centro direktoriaus S.Čaplinsko, ligos atvejų daugėja dėl keleto svarbių priežasčių.  ŽIV infekcija „sensta“.  Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, daugėja žmonių, kurie jau gana seniai - maždaug prieš 8-10 metų užsikrėtė ŽIV. Taip pat  dauguma susirgusiųjų per vėlai kreipiasi į gydymo įstaigas, todėl laiku neskiriami specifiniai vaistai, stabdantys ŽIV progresavimą.

Pagal dabar Lietuvoje galiojančios ŽIV ligos gydymo metodikos kriterijus, mūsų šalyje kiek vėlokai leidžiama pradėti skirti specifinius, valstybės kompensuojamus ŽIV gydyti reikalingus vaistus.

2008 m. valstybės lėšomis antiretrovirusiniais vaistais gydyta 130 asmenų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vieno ŽIV užsikrėtusio paciento gydymas antiretrovirusiniais valstybės kompensuojamais vaistais vidutiniškai kainuoja 26,5 tūkst. litų per metus. Be to, ligos būklei stebėti -  laboratoriniams tyrimams vidutiniškai vienam pacientui dar reikia apie 3 tūkst. litų valstybės lėšų.

Pernai Latvijoje nustatyta tris kartus, o Estijoje penkis kartus daugiau naujų ŽIV atvejų nei Lietuvoje.