Į ŠVENTES – BE STRESO

Švenčių laukimas neretai asocijuojasi ne su ramybe, o su nesibaigiančiomis išlaidomis ir pasiruošimo darbais, kuriuos lydi nerimas ir stresas. Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp darbų gausos ir šventinės nuotaikos?

Kad nevirstų prievole

Psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas teigia, kad šventiniu laikotarpiu patiriame daugiau streso nei įprastai. Juk kasmet jaučiame atsakomybę nupirkti geriausias dovanas, pasirūpinti artimaisiais, prisidėti prie pasiruošimo šventėms.

Specialisto teigimu, tradicijų laikymasis, sudėtinga finansinė situacija ir darbų gausa baigiantis metams sukelia nuovargį ir stresą, tad neretai Kalėdos tampa ne švente, o prievole.

„Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas. / Asmeninio archyvo nuotr. 

„Šventinis laikotarpis yra skirtas laikui su šeima, ramybei ir savo vertybėms prisiminti. Žinoma, daug darbų ar pasiruošimas Kalėdoms gali kelti stresą, tačiau tam tikrose situacijose jis gali motyvuoti ir padėti susitelkti į tikslą. Nerimas dažniausiai kyla ir dėl to, kad lyginame save su kitais – matome, kaip kitiems lengva ir smagu, nors patys taip nesijaučiame. Šias emocijas verta pastebėti, kadangi jos gali atsisukti prieš mus“, – teigia psichologas.

Neignoruokite savijautos

Anot M. Kriščiūno, streso simptomai yra labai įvairūs, tačiau išskiriamos dvi pagrindinės kryptys – fizinė ir emocinė. Specialisto teigimu, apie fizinius streso požymius gali signalizuoti nemiga ar apetito pasikeitimas, o apie emocinius – nuolatinis nerimavimas ar prislėgtumo jausmas.

Jo teigimu, būtent nerimas gali lemti sumažėjusį produktyvumą ar perdėtą situacijos vertinimą – galvojame, kad jeigu kažko nepadarysime, šventės bus nevykusios.

Šventės neturi būti aklas tradicijų laikymasis. Tai puikus metas atsižvelgti į savo ir artimiausių žmonių poreikius ir vertybes.

„Nekreipdami dėmesio į sudėtingesnius jausmus, šventes galime pasitikti ne pakilios nuotaikos, o pavargę nuo nuolatinio rūpinimosi. Jeigu ignoruojame esminius poreikius, kaip sveika mityba, miegas, fizinis aktyvumas ir buvimas lauke, tai gali atsiliepti mūsų kūnui ir persiduoti į kitas gyvenimo sritis. Tada tampa sunku susikaupti, gali svyruoti nuotaika ar streikuoti atmintis“, – padarinius vardija jis.

Tradicijos priklauso nuo mūsų

Pasak psichologo, geriausias būdas suvaldyti sunkesnes emocijas – atpažinti ir įvardyti streso šaltinius, pavyzdžiui, dovanų pirkimas, namų puošimas ar net vakarienės gaminimas. Jo teigimu, šiomis  atsakomybėmis galima pasidalyti su artimaisiais.

M. Kriščiūnas teigia, kad dažnai sunkesnių emocijų kelia ir pernelyg atkaklus tradicijų laikymasis, todėl vertėtų pergalvoti apie jų prasmę.

„Šventės neturi būti aklas tradicijų laikymasis. Tai puikus metas atsižvelgti į savo ir artimiausių žmonių poreikius ir vertybes. Būtina suprasti, kad galime kontroliuoti nemažai dalykų – klausydami savęs ir artimųjų apgalvokime, kaip norime šventes švęsti, ar šios tradicijos mums tinka. Yra daugybė žmonių, kurie kasmet šventes pasitinka net nepagalvodami, kodėl atlieka vienus ar kitus veiksmus. Galbūt apgalvoję tradicijas nieko ir nepakeisime, tačiau bent suprasime, kodėl tai darome – ne iš įpročio, bet dėl savęs ir artimųjų“, – pataria jis.

Pasikalbėkite apie biudžetą

Anot M. Kriščiūno, nerimas šventiniu laikotarpiu gali kilti ir dėl sudėtingos finansinės situacijos, kadangi ne visiems galime nupirkti brangesnių dovanų. Specialisto teigimu, nors dažniausiai dovanomis siekiame nustebinti kitą žmogų, tyrimai rodo, kad kartais smagiau gauti tai, ko iš tiesų nori ar reikia.

Psichologas aiškina, kad šiuo laikotarpiu svarbiausia yra kalbėtis – aptarus finansinę situaciją, galėsite numatyti biudžetą arba pasiūlyti mainytis dovanomis tik su vienu žmogumi, o ne visa šeima.

„Galite pasakyti artimiesiems ar draugams, kad dabar jūsų finansinė situacija sudėtinga – taip kartu galėsite ieškoti būdų, kaip padaryti, kad dovanoti būtų smagu. Tai gali būti įvairūs dalykai – tiek rankų darbo dovanos, tiek ir biudžeto viršutinių ribų nustatymas. Kadangi dovanoti yra socialinis veiksmas, vadinasi, ne aš, kaip dovanos pirkėjas, esu svarbiausias, bet kitas žmogus, todėl geriausia tiesiog nuoširdžiai pasikalbėti apie lūkesčius ir galimybes“, – pataria psichologas.