Kaip ekranų pasaulyje užauginti knygas mėgstantį vaiką

Prasideda nuo bendrystės

Kaip vaikams ir paaugliams padėti pamilti knygas? Šis klausimas, informuojama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pranešime žiniasklaidai, rūpi ne tik tėvams ir mokytojams, bet ir kultūros bendruomenei. „Metų knygos rinkimų 2025“ Vaikų ir paauglių knygų kategorijos komisija pabrėžia: meilė knygoms gimsta ne per prievartą, o kuriant bendrą patirtį, jų teikiamą estetiką, atpažinimo jausmą ir galimybę rinktis.

Vaikų meilė knygoms dažnai užsimezga ne dėl jų turinio, o dėl bendros skaitymo patirties. Čia ypatingas vaidmuo tenka paveikslėlių knygoms. Pasak komisijos narės dailėtyrininkės dr. Jolitos Liškevičienės, jos įtraukia vaikus, nes tokios knygos kuriamos pasitelkiant dvi kalbas – vaizdinę ir tekstinę. Tokias knygas kartu su mažaisiais skaito ir suaugusieji, tapdami lygiaverčiais šio proceso dalyviais.

Autoriams ir iliustruotojams šis dvigubas adresatas tampa iššūkiu, skatinančiu kurti tokias knygas, kurios augintų ne tik vaiko, bet ir suaugusio santykį su jomis. Skaitymas čia tampa atviru dialogu, o ne vienpusiu „mokymu“.

Estetika ir įvairovė

Komisija vieningai pabrėžia iliustracijų svarbą. Vaikų literatūroje jos nėra tik graži dekoracija. Tai – savarankiška kalba, formuojanti vaiko estetinį suvokimą. Šiuolaikiniame kontekste vis dažniau susiduriama su dirbtinio intelekto generuotais vaizdais, tačiau ekspertės ragina į juos žvelgti kritiškai.

Skaitydamas knygą vaikas patiria daug svarbių dalykų: vizualinę kalbą, estetiką, pasakojimą. Ilgai kurtos, apgalvotos iliustracijos lavina vaiko vaizduotę ir estetinį skonį, o ne tik greitai pateikia norimą vaizdinį rezultatą.

Pasak komisijos narės dr. J. Liškevičienės, vaikų estetinį ugdymą galima palyginti su mityba: „Tėvai juk nesako vaikui, kad reikia maitintis tik saldainiais. Lygiai taip pat neturėtume apsiriboti vienu literatūriniu stiliumi ar viena knygų rūšimi.“

Nors Lietuva negali pasigirti milžiniška leidybos apimtimi, Vaikų ir paauglių knygų komisijos pirmininkė rašytoja Eglė Baliutavičiūtė pabrėžia šalies literatūros įvairovę: nuo paprastos iki itin turtingos kalbos, nuo realizmo iki šiuolaikinės fantastikos. „Literatūros pasirinkimas – labai platus. Tai reiškia, kad kiekvienas vaikas gali rasti knygą, kurioje atpažintų save“, – teigia ekspertė.

Šią mintį papildo ir literatūrologė, LRT radijo laidos „Vakaro pasaka“ redaktorė Vakarė Leonavičienė, pastebinti džiuginančias tendencijas edukacinių ir pažintinių knygų srityje. „Kai institucijos investuoja ne tik į turinį, bet ir į žanrą bei estetinį pateikimą, gimsta knygos, kurios vaikui tampa ne pamoka, o atradimu“, – mano V. Leonavičienė.

Sąlyga: Metų knygos rinkimų Vaikų ir paauglių literatūros komisija atkreipia dėmesį, kad meilė knygoms gimsta ne per prievartą, o suteikiant galimybę rinktis. / V. Juozaičio nuotr.

Paauglystės iššūkis

Vis dėlto didžiausias iššūkis – paauglystė. „Penktos klasės skaitymo duobė“ – keistas reiškinys, kurį pastebi ekspertės.

„Kalbant apie vyresnių vaikų, paauglių skaitymą, svarbu kelti „skaitymo duobės“ problemą. Pastebima, kad penktoje klasėje atsiranda skaitymo duobė, jie vis mažiau nori skaityti. Ši problema susijusi su daugybe gyvenimiškų iššūkių, o mokyklinė programa darosi vis labiau orientuota į filologinį vaiko ugdymą. Ir ne visada skaitydamas privalomą literatūrą vaikas atranda kažką įdomaus apie save ir gyvenimą. Ypač paaugliams tapatinimasis su knygos herojais, savęs atradimas joje yra be galo svarbi tokios medijos vartojimo dalis“, – pabrėžia komisijos narė E. Baliutavičiūtė.

Ši problema gilėja ir dėl lietuviškos paauglių literatūros stokos. Autoriai ne visada ryžtasi rašyti paaugliams, nes tai – sudėtinga auditorija, reikalaujanti autentiško balso ir unikalaus kalbos pojūčio. „Rašyti keturiolikmečio balsu pirmuoju asmeniu tikrai sudėtinga“, – tikina komisijos pirmininkė.

Vaikams ir paaugliams svarbu, kad tėvai būtų perskaitę jų knygas ir apie jas šeimoje būtų galima kalbėtis.

Svarbu laisvė rinktis

Paklaustos, kaip tėvai galėtų praktiškai padėti vaikui pamėgti skaitymą, komisijos narės sutaria dėl dviejų svarbiausių dalykų: laisvės rinktis ir pozityvaus asmeninio pavyzdžio.

Net jei atžalos pasirinkimai kartais kelia abejonių, svarbu suteikti vaikui galimybę tyrinėti ir knygą išsirinkti pačiam. Ekspertės tiki, kad skaitymo džiaugsmas prasideda nuo savarankiškumo, bet ne mažiau svarbu ir tai, ką vaikas mato namuose. „Negali liepti vaikui skaityti, jeigu pats tuo metu sėdi „TikTok“ programėlėje“, – teigia Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos bibliotekininkė, edukatorė, ankstyvojo skaitymo skatinimo entuziastė, tinklaraščio „Pelėdos skaitiniai“ autorė Viktorija Dumčiūtė. Ekspertė pabrėžia, kad skaitymu pirmiausia užkrečiama ne žodžiais, o elgesiu.

„Manau, kad vaikams ir paaugliams svarbu, kad tėvai būtų perskaitę jų knygas ir apie jas šeimoje būtų galima kalbėtis. Jiems reikia grįžtamojo ryšio, patikinimo, kad tėvai nuoširdžiai domisi tuo, ką jie skaito, nes tik tada atsiranda dialogo galimybė ir pasitikėjimas. Tėvai, perskaitę vaikui įdomias knygas, gali prasmingai paskatinti skaityti, kartu užpildydami ir savo pačių spragas“, – tikina vertėja, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė Viltarė Mickevičienė.

Domėjimasis vaiko interesais leidžia po truputį siūlyti naujus skaitinius – ne primetant, o dalijantis asmeniniais atradimais. Nors paauglystėje dažnai kyla pasipriešinimas viskam, ką siūlo tėvai, ši bendra skaitymo patirtis ilgainiui stiprina šeimos ryšį ir atveria kelią rekomendacijoms, kurias vaikai priims ne kaip spaudimą, o kaip bendrystės ženklą.

Atotrūkis: paauglystėje vaikų noras skaityti sumenksta, šis reiškinys netgi turi pavadinimą – „Penktos klasės skaitymo duobė“. / freepik.com nuotr.

Poreikių veidrodis

Kaip ir kasmet, šiemet trys nacionalinės akcijos Metų knygos rinkimai ekspertų komisijos sudarė ilguosius vertingiausių 2025 m. knygų sąrašus keturiose kategorijose: vaikų, negrožinės literatūros, prozos ir poezijos.

Šiais metais paauglių kategorijos ilgojo sąrašo komisija nesudarė, bet Vilniaus knygų mugėje paskelbti šios kategorijos nominantai. Svarbiausią galutinį sprendimą aktyviai balsuodami internetu iki balandžio 23 d. priims skaitytojai, rinkdami savo Metų knygas. Nugalėtojai bus skelbiami iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje gegužės 7 d.

Aktyvus skaitytojų įsitraukimas į ilgiausią istoriją turinčią kultūrinę akciją – Metų knygos rinkimus, Vaikų ir paauglių literatūros komisijos nuomone, svarbus pilietinis procesas. Skaitytojo balsas atskleidžia, kokios knygos iš tiesų gyvena žmonių rankose, bibliotekose, pokalbiuose.

Pasak dailėtyrininkės dr. J. Liškevičienės, stebėti, kurios knygos skaitomiausios, ne mažiau įdomu, nei jas vertinti profesionaliai. Skaitytojų pasirinkimai tampa veidrodžiu, atspindinčiu visuomenės poreikius.