KAIP TINKAMAI GIRTI VAIKUS?

Dažnai manoma, kad girti vaikus yra per daug žalinga, ne esą vėliau jie nemokės savęs tinkamai įsivertinti. Tačiau psichologai sako, kad pagyrų vaikui nebus per daug, tik svarbu tą daryti tinkamai. LNK apie tai kalbėjosi su Paramos vaikams centro įkūrėja  ir vadove, psichologe Aušra Kurienė.

A. Kurienė pabrėžė, kad pagyrimas, įvertinimas reikalingas visiems, nes kiekvienas nori žinoti, kad tai ką jis daro yra teisinga, patinka kitiems. Žmonės mėgsta gauti atgalinį ryšį, žinoti, kad tai, ką jie daro, sako yra įvertinta.

Psichologė teigė, kad girti vaikus reikia kuo daugiau, tačiau pabrėžė, kad pagyrimai turėtų būti prasmingi: „Pagyrimas yra vertingas ir prasmingas, kai mes įvardiname, koks jo elgesys, kokios mintys ar jausmai mums patinka, arba dėl kažkokių kitų priežasčių mes manome, kad toks elgesys yra tinkamas“.

Pagyrimas, anot specialistės, mažam vaikui yra viena svarbiausių priemonių, parodančių, koks elgesys yra tinkamas ir koks ne.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Labai svarbu yra parodyti, kad tam tikras vaiko elgesys tėvus džiugina. „Jei mamos nedžiugina, kai jis normaliai valgo, jis pradės valgyti kaip nors ypatingai, kūrybiškai, lipdydamas iš duonos kamuolį, tikėdamasis, kad mamai tai patiks. Mamai tai nepatiko, bet prieš tai ji nieko nesakė, kai jis valgė duoną įprastai. Tas pagyrimas, kitaip sakant, tinkamo elgesio įvardinimas ir įvertinimas yra labai svarbus“, – sakė Paramos vaikams centro įkūrėja.

A. Kurienė pabrėžė, kad nėra labai gerai girti vaikus tiesiog žodžiais „koks tu šaunuolis“, svarbu visada įvardinti konkretų dalyką. Tai gali būti net ir smulkmenos, bet jos turi būtų pastebėtos.

„Jeigu gyrimą siejam su vaiko verte, tai vertę augina domėjimasis. Vaikas turi jaustis, kad jis yra mums įdomus, matomas, kad mums įdomu su juo laiką leisti, kad mums įdomu su juo kalbėtis, kad mums įdomu su juo valgyti. Tada žmogus jaučiasi vertingas“, – tikino psichologė.

Apibendrindama specialistė pabrėžė, kad svarbiausia yra tai, jog pagyrimas būtų konkretus, už tam tikrą įvardytą dalyką. Taip pat svarbu, kad jis neskambėtų kaip pašaipa, pavyzdžiui, pasakyti vaikui „džiaugiuosi, kad tu šiandien gražiai valgei, jau maniau, kad ta diena niekada neateis“ arba kad neturėtų ateities prognozės t. y. nereikia sakyti „tikiuosi, kad ir rytoj bus taip pat“, nes tai vaikui daro spaudimą, jį įpareigoja. Galiausiai A. Kurienė patarė vaikus girti kuo dažniau, tačiau daryti tai teisingai.