KARŠTĖJANTIS PASAULIS TAMPA DAR PAVOJINGESNIS – KLIMATO KAITA PROVOKUOJA SMURTĄ?

Tyrimo duomenys išties kelia stiprų susirūpinimą ekspertams, nes vos vienu laipsniu pakilus metinei oro temperatūrai, padažnėjo ir smurto atvejų. 70 procentų jų yra taikyta prieš moteris artimoje aplinkoje, pasakojama LNK reportaže.

Pyktis neretai apsuka kaip gyvatė ir tampa sudėtinga jį sukontroliuoti. Kodėl?

„Ko žmogus negali kontroliuoti, tai jam sukelia nesaugumo jausmą. Tas pats karštis yra tai, kas žmogui nepavaldu, ko jis negali kontroliuoti. Tai, kas grėsminga, neaišku kuo baigsis, sukelia atitinkamą reakciją. Nesaugumo jausmas dažnai pasireiškia agresija, baime, nerimu“, – teigė psichologas Marius  Daugelavičius.

O pyktis kyla vis labiau, kaip ir oro temperatūra Žemėje. Klimato krizė didina smurto protrūkius ir  tokių atvejų tik daugėja.

„Tyrimo autoriai ėmė tris Pietų Azijos valstybes: Indiją, Pakistaną ir Nepalą. Tyrė, kaip  karštėjanti aplinkos temperatūra veikia smurto prieš moteris rodiklius. Ne apskritai smurtavimo atvejus gatvėje, o smurtavimą artimoje aplinkoje: šeimoje ir pan. Šis tyrimas truko aštuonerius metus. Ir per visą tą laiką buvo fiksuota daugiau kaip 190 tūkst. moterų informacija, kada ir kokį smurtą jos patyrė (fizinį, psichologinį ar seksualinį). Susumavus daugelio metų trukusio tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad vienu laipsniu padidėjusi metinė oro temperatūra maždaug 4,5 proc. padidina smurto prieš moteris artimoje aplinkoje rodiklius“, – pasakojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja Miglė Kolinytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Madride atliktas tyrimas buvo panašus, bet tuo pačiu ir kitoks. Ten mokslininkų komanda fokusavosi būtent į karščio bangas ir kaip jos paveikia smurto rodiklius.

„Užfiksuoti trys pagrindiniai aspektai. Vienas – intymaus partnerio įvykdytų žmogžudysčių skaičius. Antras – skambučių į policiją dėl smurtavim artimoje aplinkoje skaičius. Trečias – skambučių į moterų pagalbos liniją skaičius. Mokslininkai nagrinėjo šiuos tris aspektus, kaip keičiisi rodikliai per karščio bangas. Paaiškėjo, kad po pirmos užklupusio karščio dienos padaugėja  pranešimų į policiją. Po trijų dienų padidėja moterų žmogžudysčių rizika. O praėjus penkioms dienoms nuo karščio bangos pradžios, – skambučių į moterų pagalbos linijas“, – komentavo M.  Kolinytė.

Pagal tarptautinius skaičiavimus, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad maždaug viena iš trijų moterų jau yra patyrusi arba dar patirs smurtą.

 

Šylanti planeta prognozuoja, kad ateityje šią problemą spręsti bus tik dar sunkiau.

„Pagal tarptautinius skaičiavimus, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad maždaug viena iš trijų moterų jau yra patyrusi arba dar patirs smurtą. Skaičiai nemaži ir, panašu, jie tik didės“, – teigė M. Kolinytė.

„Kai jau sukyla pyktis, agresija, tokiu momentu sunku kažką daryti, nepadės nei kvėpavimo pratimai ar kiti metodai, kurie neleidžia tam pykčiui sukilti. Kaip sakau, stogą reikia taisyti, ne kai lietus lyja, o tada, kada dar saulė šviečia. Mąstymo pokyčiai vyksta tada, kai nėra didelio spaudimo. Kai aštrumas atlėgęs, tuomet žmogus jau gali mąstyti ir vertinti savo veiksmus“, – teigė M. Daugelavičius.

„Pyktis man asmeniškai nesusijęs su sezoniškumu, stengiuosi susivaldyti“, – teigė kalbintas gatvėje praeivis.

„Aš nesu linkęs į agresiją, tai nutinka labai retai, tad neturiu kažkokių patarimų“, – sakė vyras. 

„Kai sukyla agresija, ar apima pyktis, atsisėdu ant lovos ir stengiuosi 10 minučių pakvėpuoti, nespręsti problemų ir nesiaiškinti santykių. Jei sunku pačiam suvaldyti agresiją, aišku, labai praverstų psichologo konsultacijos“, – atviravo kitas pašnekovas.