Svarbu leisti pasirinkti
Apie perskaitytas knygas instagramo paskyroje „Skaituolė“ rašanti Asta Maciulevičė sako, kad nors pati visą laisvalaikį skiria skaitymui, o namuose daugybė knygų, dukra ne iš karto jas pamėgo. Reikėjo laiko ir pastangų, kol kiekviena nauja knyga jai tapo smagiu nuotykiu.
Diskusijos dalyvės patirtis rodo, kad svarbu vaikui pačiam leisti rinktis knygas. Pamėgti knygas jos dukrai padėjo ėjimas su mama į knygynus, lankymasis Knygų mugėje, jų susikurti ritualai. Įprastai vienu metu skaito net kelias knygas: vieną garsiai skaito dukra, kitą mergaitei skaito mama. Moteris renkasi knygą, labiau atliepiančią tuo metu jaunąją skaitytoją dominančius klausimus.
„Neseniai oro uoste dukra atkreipė dėmesį į vaikus su saulėgrąžos simboliu paženklinta skiriamąją juostele ant kaklo. Tuomet bandžiau kalbėti jai apie tai, kad visi esame skirtingi, ir supratau, kad net man, su visa savo patirtimi, papasakoti apie nematomą negalią dešimties metų vaikui nėra paprasta. Tad suradome vaikišką knygą, kurioje viena iš herojų yra autizmo spektro sutrikimą turinti mergaitė. Norime suprasti, kaip toks vaikas reaguoja į aplinką, kaip tinkamai bendrauti, ko nedaryti, girdžiu, kaip dukra galvoja, stengiuosi atliepti jos mintis“, – skaitymo su dukra patirtimi dalijasi A. Maciulevičė.
Pasak diskusijos dalyvės, ne itin svarbu, kokią knygą vaikas pasirinks. Net jei tėvams ir atrodo abejotina jos literatūrinė vertė, kur kas reikšmingiau, ką perskaitytuose puslapiuose jis pastebės: dėmesingumo svarbu išmokti dar tuomet, kai skaitoma kartu su tėvais.
„Gal ir norėtųsi, kad savo knygelėse mūsų mažieji rastų tik tai, kas tyra ir šviesu. Vis dėlto pravartu žinoti ir apie kitus dalykus, kurių gyvenime taip pat nutinka: nesėkmes, liūdesį ir pan. Skaitydamas mylimo herojaus istoriją smalsus skaitytojas gali išmokti ir tokių naudingų dalykų, kaip, pavyzdžiui, kad nusmukusios kelnės ar pamesta kuprinė nėra pasaulio pabaiga“, – juokauja dešimtis knygų per metus perskaitanti moteris.
Jeigu knyga yra dar vienas šaltinis saugesnės vaikystės link, visiems tik geriau.
Matuojasi herojus
Psichologė ir rašytoja Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė įsitikinusi, kad viskas, kas susiję su vaiko jausmais ir emocijomis, vaikiškoje knygoje gali būti saugiai atliepta: negalia, netektis, šeimos pokyčių etapai, žmogaus senėjimas, net Alzheimerio liga.
„Visos šios temos vaiką supa gyvenime, tad pravartu rasti būdų jomis kalbėti. Tema, kuri buvo svarbi man pačiai, – antro vaiko atėjimas į šeimą. Tai paskatino parašyti knygą vaikams „Didžioji sesė“, pasakojimą apie pirmojo vaiko jausmus gimus broliui arba sesei. Gimus sesei, vyresnei dukrai buvo itin jautrus laikas. Be to, ji buvo dar per maža, kad pati kalbėtų šia tema ar inicijuotų pokalbį. Supratau, kad mergaitei tokia knyga bus gera terpė kažkiek atpažinti save ir daugybę dalykų normalizuoti“, – asmeninius iššūkius atskleidžia psichologė ir dviejų vaikų mama.
Pašnekovė pastebi, kad vaikui visuomet lengviau įsijausti į tokius herojus, kurių tam tikros savybės išryškintos. Taip yra dėl to, kad pasinėręs į tekstą vaikas tarsi matuojasi kraštutinumus ir per tai atpažįsta save, suvokia savo būseną. Nors įprasta manyti, kad vaikams patrauklesni galingi ir drąsūs charakteriai, taip yra ne visuomet – mažieji dažnai tapatinasi su nuskriaustais, vienišais, bejėgiais.
Daugelį dalykų mažam vaikui lengviau išgyventi per herojų istorijas.
Pasak psichologės, daugelį dalykų mažas vaikas lengviau supranta skaitydamas, o ne iš suaugusiųjų pamokymų.
„Mokomės iš savo patirties, bet knygos leidžia tą patirtį įgyti skaitant herojų istorijas. Vaikų fantazija laki, skaitydami ar klausydamiesi istorijų jie gali nukeliauti labai toli. Nors fiziškai nėra ten, kur vyksta veiksmas, bet patyrimas vis viena ateina. Iš knygų vaikas perima tas pačias žinias apie pasaulį, kaip ir iš kasdienio gyvenimo, tik kitu ir dažnai paveikesniu būdu“, – atskleidžia E. Lukinaitė-Vaičiurgienė.
Padeda atsiverti
Tėvai balsu skaito dar raidžių nepažįstančiam mažyliui, ar tiesiog sukritę ant lovos visi kalbasi apie naujas istorijas – tai kuria ryšį, didėja vaiko saugumo jausmas. Kaip dar vaikiška knyga gali būti susijusi su vaiko saugumu? Vaiko teisių gynėja Gitana Salickienė sako, kad kartais knyga labai tiesiogiai ir reikšmingai padeda šiam tikslui.
„Kai atvykstame į šeimą, kurioje būna labai sudėtingų situacijų, stengiamės išnaudoti visas priemones vaikui padėti. Pirmiausia reikia, kad vaikas drįstų kalbėti apie tai, kas jam skauda, apie ką gal net nedrąsu garsiai ištarti. Būna, kad tinkama knyga padeda kaip dar viena priemonė, paskatinanti vaiką atsiverti, ir tada galime jam padėti, – sako G. Salickienė. – Atsitiktinis paveikslėlis, frazė gali pasiūlyti vaikui mintį: šitam herojui skauda ir man skauda, ką šitas herojus tokiu atveju daro, gal ir aš tą patį galiu padaryti?“
Dukrą mokau skaitant apčiuopti jai svarbius dalykus ir juos projektuoti tikrovėje.
Puiku, jei knyga tampa dar viena priemone saugesnės vaikystės link. Toks tikslas įkvėpė vaiko teisių gynėjus kartu su žinomu vaikų rašytoju Tomu Dirgėla sukurti leidinį vaikams, kuriame vaikai atras įvairių istorijų apie patyčias, pasirinkimus, socialinių tinklų pavojus, supras, kad ir suaugusiesiems ir vaikams kartais gali būti reikalinga pagalba, o prašyti pagalbos yra drąsu.
Šią knygą, pavadintą „Tu esi ne vienas. Tylios vaikų istorijos garsiai“, vaikai galės nemokamai gauti Knygų mugėje, o jau šiandien jautrių ir susimąstyti kviečiančių istorijų galima rasti vaiko teisių gynėjų tinklalapyje.
Naujausi komentarai