Rimtai žvelgti į iššūkius
„Paauglystėje visiškai normalu, kad vaikas siekia daugiau laisvės ir savarankiškumo. Tai neretai lemia ir atsitraukimą nuo tėvų – mažiau pasakoja apie savo jausmus, dažniau renkasi laiką leisti su draugais. Tėvams rekomenduoju nenuleisti rankų, priimti pokytį ir atminti, kad bene svarbiausias dalykas, kuriant ryšį su paaugliu, – pagarba“, – sako pašnekovė.
Anot vaiko teisių gynėjų, ryšį su paaugliu kuriame suteikdami saugią aplinką įvairioms temoms, pavyzdžiui, apie simpatijas, kūno pokyčius ir pan. Svarbu atminti, kad paaugliai neretai jautriai reaguoja net ir į nekaltus pajuokavimus, todėl patariama rimtai ir atsakingai žvelgti į iššūkius, su kuriais susiduria jaunuolis. Tai leis vaikui jaustis suprastam ir mylimam.
„Vaikai su suaugusiesiems jau pažįstamais iššūkiais susiduria pirmus kartus. Todėl reikėtų vengti sakyti: „Ir man taip buvo, praeis“ ar „Nieko tokio, būna didesnių problemų“ ir pan. Patariu tiesiog išklausyti, paklausti: „Kaip manai, kas padėtų tau pasijusti geriau?“ ar pasiūlyti nuveikti ką nors drauge. Laikas, kurį skiriame vaikui suprasti ir išklausyti, siunčia žinutę – manimi gali pasitikėti“, – patarimu dalijasi A. Dabožinskė.
Trys kertiniai poreikiai
Pasak vaiko teisių gynėjų, kurti ryšį su paaugliu – tai klausti, klausytis ir kalbėtis.
Svarbu ne tik paklausti jaunuolio apie jo kasdienybę, bet ir pasidomėti jo nuomone. Klausdami, ką vaikas galvoja apie vieną ar kitą nutikimą, kuriame aplinkybes, kuriose jis gali parodyti savo brandą. Kai turime galimybę suprasti, kiek vaikas yra brandus, lengviau galime spręsti ir kylančias situacijas. Pavyzdžiui, dėl grįžimo namo vėlesniu laiku, nakvynės pas draugus ir pan.
Net trumpos istorijos, kuriomis vaikas pasidalija apie savo dieną mokykloje, pomėgius ir pan., yra labai svarbios. Jei klausydamiesi įsiminsime bent vieną detalę ir po kurio laiko paklausime: „Kaip išsprendei situaciją, apie kurią pasakojai?“, parodysime vaikui, kad jis mums svarbus ir įdomus. Tikėtina, kad ateityje jis toliau dalysis savo patyrimais.
Kartais pasitaiko, kai rūpindamiesi vaikų saugumu skubame drausti ką nors daryti be paaiškinimų. Vis dėlto vaiko teisių gynėjai rekomenduoja bendraujant su bręstančiu vaiku stengtis išlaikyti ramų toną ir pokalbius grįsti klausimais, o ne nurodymais. Kai paaugliui suteikiama galimybė išsakyti savo mintis, pokalbis virsta draugiška diskusija, o ne paskaita. Net jei atsakymai suaugusiesiems ne visada patinka ar atrodo prieštaringi, jie rodo paauglio mąstymo raidą. Darnus pokalbis su vaiku stiprina ryšį.
Rodyti pavyzdį
„Žinoma, kartais sunku rasti kompromisą, o jo paieškose įsiplieskia konfliktas. Tokiomis akimirkomis svarbu suteikti erdvės tiek savo, tiek vaiko emocijoms. Rekomenduoju sustabdyti pokalbį ir, pavyzdžiui, pasakyti: „Abu esame įsikarščiavę, verčiau sustokime. Pagalvokime apie vienas kito argumentus ir nurimę grįžkime prie šio pokalbio kiek vėliau“, – pataria A. Dabožinskė.
Pasak vaiko teisių gynėjos, taip išvengsime didesnių pykčių ir parodysime vaikui pavyzdį, kaip elgtis konfliktinėse situacijose. Tai jam gali padėti bendraujant su aplinkiniais, pavyzdžiui, bendraamžiais, mokytojais ar kitais žmonėmis.
Verta žinoti
Daugiau patarimų, kaip kurti tvirtą ir pasitikėjimu grįstą santykį su vaiku, vaiko teisių gynėjai kviečia skaityti knygoje „Ryšį kuriantys tėvai“, kuri parengta drauge su „Paramos vaikams centro“ psichologėmis. Šią nemokamą elektroninę knygą, kaip ir daug kitų naudingų leidinių, visuomenė gali rasti vaiko teisių e. bibliotekoje – vietoje, kur telpa svarbiausi atsakymai apie vaiką, jo balsą ir ryšio kūrimą.
Naujausi komentarai