LIETUVIO RANKOSE – 24 MILIJONAI EURŲ: KĄ REIŠKIA LAIMĖTI TOKIĄ ĮSPŪDINGĄ SUMĄ

Savaitgalį pranešta apie didžiausią – 24 milijonų laimėjimą loterijoje per visą Lietuvos istoriją. Ką reiškia laimėti tokią įspūdingą sumą ir kaip pinigų tiesiog neiššvaistyti, psichologo klausė „Info dienos“ žurnalistai.

„Galiu atsakyti Lietuvoje atliktais tyrimais: buvo apklausti 36 laimėtojai, kurie laimėjo sumas, maždaug atitinkančias jų dviejų metų pajamas. Žmonės maždaug po metų buvo apklausiami, kiek laimėjimas prisidėjo prie esamos situacijos. 28 jų pasakė, kad laimėjimas gyvenimą padarė geresnį – labiau džiaugiasi savo fizine būkle, psichologine savijauta, santykiais šeimoje ir, aišku, materialine padėtimi. Keli – turbūt turtingesni žmonės, atsakė, kad nelabai kas pasikeitė ir tik trys pasakė, kad kažkas pablogėjo – arba šeimyniniai santykiai, arba santykiai su aplinkiniais. Vadinasi, laimėjimas atneša daugiau laimės kaip ir turėtų būti“, – sakė psichologas Gediminas Navaitis.

Paklaustas, ką mano apie posakį, kad lengvi pinigai laimės neatneša, pašnekovas pabrėžė, kad ne pinigai atneša laimę, o būdas, kaip jie panaudojami. „Galima nusipirkti daiktų, o daiktai, kaip žinote, po kurio laiko suteikia vis mažiau ir mažiau džiaugsmo. Galima (pinigus – „Kauno diena“) kam nors padovanoti, bet vėlgi priklauso, kam dovanosime ir ką tas žmogus su dovanotais pinigais darys. Dar vienas būdų – tiesiog nusipirkti naujų pramogų, įspūdžių, pavyzdžiui, kur nors keliauti. Ir turbūt įdomiausias būdas – nusipirkti naujų gebėjimų, ko nors pasimokyti, pasisveikatinti – kartais tam reikia išleisti nemažai pinigų“, – vardijo psichologas, pridurdamas, kad būtent tai atneša daugiausiai laimės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ar nebūtų geriau atiduoti žmogui ne visą laimėtą sumą iš karto, o paskirstyti dalimis? G. Navaitis sakė, kad loterijų organizatoriai laimėjusiems dideles sumas siūlo ne tik finansinius, bet ir psichologinius konsultantus. Todėl didelio skirtumo, ar laimėtojas gaus visą pinigų sumą, ar dalimis, esą nėra.

„Remdamasis tyrimais, pastebiu, kad lietuviai yra ganėtinai sumanūs žmonės ir laimėtojai, apie kuriuos jau kalbėjau, tyrimo metu buvo išleidę maždaug pusę lėšų – būsto gerinimui, naujiems automobiliams, o kitą pusė buvo sąskaitose, bankuose ar kituose finansiniuose aktyvuose“, – pasakojo psichologas.

Laimėjimas yra stresas, bet, kaip sakoma, duok Dieve, mums visiems tokį stresą.

Kaip teigė G. Navaitis, mes esame linkę stresu vadinti visa, kas bloga, tačiau iš tiesų tikrasis streso apibrėžimas – kiek kitoks. Tai – organizmo reagavimas į būtinybę prisitaikyti tiek prie malonių įvykių, tiek prie nemalonių. „Laimėjimas yra stresas, bet, kaip sakoma, duok Dieve, mums visiems tokį stresą“, – šyptelėjo psichologas.

Pasak jo, laimės tyrinėjimai plečiasi, šia tema atliekama daug tyrimų, todėl pinigų ir laimės sąsajos yra tiriamos dažnai. „Norint įvertinti laimingumą, reikia vertinti turtą – kiek turto turi žmogus ir kaip sugeba turtu pasinaudoti. Pastarasis veiksnys yra žymiai svarbesnis“, – akcentavo G. Navaitis.

Tačiau, vis dėlto, remiantis Danijos mokslininkų atliktu tyrimu, maždaug dešimčiai žmonių laimėjus loterijoje pablogėjo fizinė savijauta. Kodėl? „Galite numanyti, kai atsiranda daugiau pinigų geriems cigarams ir brangiam konjakui, o, be to, mažiau vaikštoma pėsčiomis ir važinėjama taksi, tai fizinė sveikata nežymiai pablogėja. Daug kas priklauso nuo žmogaus ir jo apsisprendimo“, – aiškino psichologas.

Pašnekovo turimais duomenimis, apie 60 proc. lietuvių žaidžia loterijose. „Jei šis 24 milijonų eurų laimėjimas ir stumtelės nusipirkti loterijos bilietą, tai veikiausiai po dviejų trijų savaičių apie tai jau nebus kalbama, nes užgoš naujos aktualijos“, – spėjo G. Navaitis.

I. Gelūno/BNS nuotr.

Nepaisant to, kad loterijų laimėtojų duomenys yra anonimiški, psichologas pastebėjo, kad pokyčius nuslėpti sunku – jie vis tiek anksčiau ar vėliau pasimato. Todėl slėpti, kad pasisekė, nereikėtų, bet nereikėtų ir pernelyg girtis.

„Juk negalima pasakyti, kad laimėjimą žmogus pasiekė savo išskirtinėmis pastangomis. Tai – atsitiktinumas. Vieną kartą iškrito vienam, kitą kartą iškris kam nors kitam“, – akcentavo specialistas.