NEIŠTIKIMYBĖ – DAŽNA, BET LABAI SKAUSMINGA PATIRTIS

Neištikimybė – dažnas reiškinys santuokoje. Tai skausminga patirtis, kuri sukrečia ne tik sutuoktinius, bet ir jų vaikus, tėvus, draugus. Apgautajam sutuoktiniui neištikimybė yra viena skausmingiausių patirčių, kurią jis ar ji priversti išgyventi.

Daugelis nesupranta, kad neištikimam sutuoktiniui ir meilužiui ši patirtis taip pat yra skaudi. Neretai buvę neištikimi sutuoktiniai išgyvena stiprias depresines reakcijas, o kartais net mintis apie savižudybę. Todėl ir kyla klausimas: kodėl žmonės taip elgiasi?

Pradžia – pažįstamų rate

Kaip prasideda neištikimybė? Meilės intrigos dažniausiai prasideda, kai gana gerai pažįstamam žmogui, su kuriuo kasdien praleidžiama nemažai laiko, kyla stipresni jausmai. Šis žmogus gali būti iš bendradarbių ar draugų būrio.

Lina, 38 metų moteris: "(...) įsimylėjau naująjį bendradarbį. Jis nuolat linksmas, žaismingas, moka pajuokauti. Su juo lengva bendrauti. Aš pastebėjau, kad vis dažniau pradėjau galvoti apie jį ir vis mažiau apie savo vyrą. Mano vyras yra geras žmogus, gana atidus ir rūpestingas man ir vaikams. Jis išvaizdus, sakyčiau, labai gražus vyras. Mes abu labai mylėjome vienas kitą, buvome aistringi meilužiai. Tačiau pastaruoju metu vyras mieliau laiką leidžia prie kompiuterio ir daug dažniau pabučiuoja mūsų šuniuką nei mane. Su juo eina pasivaikščioti ir kalbina dažniau nei mane. Toks jis jau yra: užsidaręs, nuolat pavargęs. Jis išties daug dirba, yra vertinamas žmogus savo darbe. (...) Mano bendradarbis pažadino manyje primirštas aistras, džiaugsmą. Aš pradėjau svajoti apie jį, norėčiau būti su juo. Man gėda dėl savo jausmų ir minčių. Jaučiuosi kalta, išduodanti vyrą. Stengiuosi negalvoti apie jį, bet galvoju. Nežinau, ką jis apie mane galvoja, ką man jaučia, tačiau man atrodo, kad ir aš jam patinku. Bijau pasakyti vyrui, nes ne kartą jam esu sakiusi, kad negalėčiau jam atleisti neištikimybės. Tarp mūsų su bendradarbiu, galima sakyti, dar nieko ir neįvyko. Tačiau artėja darbo vakarėlis ir nebesu tikra, ar nenorėčiau peržengti ribos ir suartėti. Gąsdina padariniai. Jaučiu, kad dar myliu savo vyrą, esu prisirišusi prie jo, neįsivaizduoju gyvenimo be jo. Tačiau noriu jausti gyvenimo pilnatvę, man trūksta aistros... Gyvenimas tapo monotoniškas ir be džiaugsmo. Jaučiuosi siaubingai. Atėjau patarimo, nes nežinau, ką daryti."

Kai kurie neištikimybės atvejai yra tik vienos nakties nuotykis, patirtas komandiruotėse, darbo ar draugų vakarėliuose, kai šalia nėra sutuoktinio. Vienkartiniai meilės nuotykiai įprastai nutinka pavartojus alkoholio ir praradus impulsų kontrolę. Alkoholio gausiau vartojantys žmonės dažniau leidžiasi į tokius nuotykius.

Kiti meilės romanai prasideda draugyste, kuri, laikui bėgant, perauga į tvirtesnį ryšį, padedantį spręsti santuokoje iškilusius emocinius sunkumus. Kartais šie santykiai tampa tokie patvarūs ir visavertiški, kad sutuoktiniai galiausiai išsiskiria, o meilužiai susituokia. Dauguma nesantuokinių ryšių trunka gana ilgai, tačiau nesutvirtėja tiek, kad peraugtų į santuoką.

Ką suteikia neištikimybė?

Neištikimybės santykiai dažniausiai užmezgami, kad patenkintų svarbius asmens emocinius poreikius. Tačiau dauguma nesantuokinių meilės romanų dažniausiai patenkina tik trūkstamus emocinius poreikius, kurių dėl kažkokių priežasčių neužtikrina sutuoktinis – vyras ar žmona. Šis faktas dažniausiai ir apsprendžia skyrybų tikimybę, nes neištikimo sutuoktinio motyvai nėra rasti naują sutuoktinį.

Neištikimybės santykius užmezgęs sutuoktinis žino, kad meilužis ar meilužė dėl tam tikrų priežasčių nepajėgia užtikrinti visų emocinių jo poreikių, kuriuos tenkina jo žmona ar vyras. Todėl dauguma meilės romanų niekada ir neveda į skyrybas ar į kitą santuoką, o yra tik slaptas santykis, papildantis santuoką.

Jurga, 27 m. mergina: "(...) Jaučiuosi apgauta ir pažeminta. Jis man sakė, kad jau seniai nieko bendro nebeturi su žmona. Bet kai aš pamačiau juos kartu... Jie bendravo šypsodamiesi, jis meiliai paėmė žmonos ranką ir žiūrėjo į ją, na, žinot, taip pat meiliai, kaip ir į mane kartais žiūri. Nesuprantu jo – ko jis tuomet iš manęs tikisi? Kas aš esu jo gyvenime?"

Neištikimybė yra slepiama. Dėl savo prigimties – užpildyti santuokoje atsiradusias emocines spragas – nesantuokiniai meilės ryšiai dažniausiai yra slepiami. Neištikimi sutuoktiniai siekia nuslėpti šiuos ryšius ne tik norėdami išvengti nemalonių padarinių, bet ir dėl noro tęsti šiuos santykius tol, kol jų emocinius poreikius pradės tenkinti apgaudinėjamas sutuoktinis. Dauguma neištikimybės atvejų meilužiai patenkina vieną ar du emocinius poreikius. Visus kitus tenkina sutuoktinis.

Didžioji dalis neištikimų sutuoktinių nenori nutraukti santuokos, o siekia užpildyti emocinius trūkumus. Meilės romano išaiškėjimas sugriauna pasirinktą vadinamąjį santuokos problemų sprendimą.

Beveik visais neištikimybės atvejais ateina laikas, kai neištikimas sutuoktinis pradeda suprasti, kad šie slapti santykiai nebeatlieka savo paskirties ir kad pradėti romaną nebuvo geriausia mintis. Neištikimybės santykiai gali nutrūkti įvairiai.

Juos gali nutraukti meilužis ar meilužė, nes mato, kad šie santykiai neturi ateities. Kitais atvejais juos nutraukia neištikimasis sutuoktinis, įvertindamas, kad dėl neištikimybės kylantys nemalonumai yra daug didesni už patiriamą malonumą. Dauguma atvejų neištikimybės romanai baigiasi taikiai ir išlieka paslaptimi.

Dėl savo prigimties šie ryšiai nutrūksta ne dėl įsipareigojimo santuokai ir noro elgtis sąžiningai savo sutuoktinio atžvilgiu. Tikroji santykių nutraukimo priežastis yra ta, kad neištikimybė sukelia daugiau problemų nei malonumo. Pasitaiko, kad paniekintas meilužis ar meilužė įsiunta, pradeda atakuoti jį ar ją palikusį asmenį telefono skambučiais, žinutėmis, išviešina buvusį romaną jo vyrui ar žmonai ir pridaro kitų bėdų. Tačiau tokių atvejų pasitaiko rečiau. Dažniausiai nesantuokiniai ryšiai nutraukiami ramiai. Didžioji dalis sutuoktinių niekada nesužino apie savo sutuoktinio neištikimybę. Net ir tokiais atvejais, kai, užsimezgus neištikimybės romanui, gimsta vaikai, apgautoji pusė dažnai nesužino tiesos.

Kaip atpažinti išdavystę

Išaiškėjus meilės romanui, beveik visi apgaudinėtojai iš pradžių neigia neištikimybę. Net ir tokiais atvejais, kai apgautasis sutuoktinis akivaizdžiai susiduria su neištikimybės faktu, apgaudinėjantis sutuoktinis teisinasi, kad "tai yra ne tai, ką tu galvoji" ir mėgina įtikinti, kad "pasivaideno... tu viską išsigalvojai... nieko nebuvo", išsisukinėja ar net puola kaltinti pavyduliavimu. Kai nėra akivaizdžių įrodymų, tuomet apgaudinėjam sutuoktiniui įrodyti neištikimybę yra dar sunkiau.

Kaip pamatyti, kad sutuoktinis yra neištikimas? Neištikimas asmuo, siekdamas meilės romaną išsaugoti paslaptyje, turi susikurti dvigubus santykius – vienus su savo sutuoktiniu, kitus su meilužiu. Abiem atvejais šis žmogus yra nenuoširdus ir elgiasi negarbingai, bet ypač su savo sutuoktiniu.

Dvigubas gyvenimas verčia neištikimą žmogų slėpti įrodymus. Užmezgęs slaptus santykius asmuo pradeda slėpti telefoną, atsiliepdamas telefonu stengiasi nueiti į atokesnę vietą, kad niekas iš šeimos narių negirdėtų pokalbio, žinutes skaito slapčia ir jų turiniu nebesidalija su sutuoktiniu, užblokuoja visas prieigas namiškiams prie savo telefono ir kompiuterio.

Tarp sutuoktinių neturi būti daug paslapčių, ypač apie santykius su priešingos lyties asmenimis. Jei sutuoktinis pradeda slėpti informaciją, vadinasi, jis turi ką slėpti. Kai kyla įtarimas apie galimą neištikimybę, svarbu paklausti savo sutuoktinio, ar jis neturi paslapčių. Bene dažniausia taktika, kuria naudoja neištikimi asmenys, yra manipuliacija išreikšti pasipiktinimą savo žmonos ar vyro atžvilgiu. Jie neatsako ramiai, bet elgiasi taip, tarsi tokie klausimai žeistų jų garbę ir orumą. Jie žino, kad geriausia gynyba yra puolimas, todėl siekia priversti savo sutuoktinius pasijusti kaltais, kad užduoda tokius klausimus.

Vida niekada nebūtų sužinojusi apie savo vyro neištikimybę, jeigu nebūtų pamačiusi vyro rašyto elektroninio laiško bendradarbei. Kai paklausė vyro apie šį laišką, jis reagavo piktai ir pažėrė kaltinimų: "Kaip tu drįsti landžioti po mano asmeninius laiškus? Visą gyvenimą kraustai kišenes ir mane kontroliuoji..." (...) "Pasijutau labai kalta, nesąžininga vyro atžvilgiu... Maniau, kad neturėjau teisės pažiūrėti į vyro e. paštą. Tačiau šiandien, kai vyro neištikimybė jau yra akivaizdžiai įrodyta, kai paaiškėjo, kad jo santykiai su meiluže truko ne vienerius metus, o aš buvau nuolat kaltinama kaip pavyduliaujanti ir kontroliuojanti, nebesijaučiu kalta. Dabar labai pykstu ant vyro, nes jis pasielgė nesąžiningai mane apkaltindamas. Šiandien ir jis nuoširdžiai gailisi, kad tuomet neprisipažino, laiku nesustojo ir leidosi į nuotykį. Tačiau dabar aš jam jau nebejaučiu meilės, nes esu pernelyg įskaudinta. Noriu skirtis, nes niekada nebegalėsiu juo pasitikėti. Ne dėl to, kad išdavė, bet todėl kad ne tik melavo, bet dar ir mane kaltindavo", – sako Vida.

Galimybė paslysti

Poros nuostata, kad laisvalaikį reikia leisti ne kartu, nėra pagrindas neištikimybei. Tačiau tai dar vienas būdas palaikyti nesantuokinius ryšius. Ypač tais atvejais, kai sutuoktinis nenori, kad jo žmona ar vyras leistų laisvalaikį kartu. Visi atvejai, dėl kurių sutuoktinis dažnai nenakvoja namuose, gali sudaryti sąlygas neištikimybei. Kai su sutuoktiniu į komandiruotę nuolat vyksta tas pats priešingos lyties asmuo, kitam sutuoktiniui turi kilti neaiškumų. Kai vyras ar žmona labai daug laiko praleidžia kartu su tuo pačiu priešingos lyties bendradarbiu, sukuriamos palankios aplinkybės neištikimybei.

Galvojama, kad įsipareigojimas ar stipri valia gali apsaugoti nuo neištikimybės. Ši nuostata yra klaidinanti. Visi žmonės turi vienodą tikimybę būti neištikimam. Kai asmens emociniai poreikiai nėra visiškai patenkinti, jis gana lengvai gali įsimylėti kurį nors priešingos lyties daug laiko su juo praleidžiantį žmogų.

Kita klaidinanti nuostata yra besąlygiškas tikėjimas, kad sutuoktinis niekada neišduos ir bus ištikimas. Toks mąstymas tik atspindi santuokos pažeidžiamumą kalbant apie neištikimybę. Santuoka reikia rūpintis ir saugoti ją. Truputis nepasitikėjimo padeda sutuoktiniams nesuklysti ir išvengti didelio skausmo.

Ar būtina atskleisti ryšius?

Yra sutuoktinių, kurie nenori pasakoti apie nesantuokinius meilės ryšius savo žmonai ar vyrui. Tačiau pasitaiko žmonių, kurie yra gana sąžiningi ir atvirai papasakoja apie meilės romaną savo sutuoktiniui. Šiais atvejais jau po pirmų seksualinių santykių su nauju susižavėjimo objektu kyla stiprus kaltės jausmas. Ir jis vis stiprėja po kiekvieno pasimatymo ir melo.

Stiprus kaltės jausmas gali peraugti į sunkesnę būseną – depresiją. Gana dažnai neištikimus sutuoktinius pradeda kamuoti mintys apie savižudybę kaip būdą užbaigti košmarą, kurį patys susikūrė. Nieko neįtariančiam sutuoktiniui meilės romano atskleidimas yra labai skausmingas, tačiau kartu tai yra pirmas žingsnis į sutuoktinių susitaikymą ir santuokos ryšio atkūrimą.

Dauguma neištikimų sutuoktinių supranta, kad nesantuokinis meilės romanas yra vienas iš savanaudiškiausių ir labiausiai skaudinančių poelgių sutuoktinio atžvilgiu. Todėl noras neįskaudinti ir apsaugoti savo sutuoktinį nuo galimo skausmo yra dar viena priežastis, dėl kurios siekiama nuslėpti neištikimybės faktą. "Suprantu, kad elgiausi neteisingai, – sako Viktoras. – Tačiau ar dabar turėčiau įskaudinti žmoną dėl savo labai neapgalvoto poelgio? Tiesiog pasidaviau impulsui ir nenoriu, kad žmona dėl to kentėtų."

Kaip ir visi nusikaltę žmonės, taip ir kai kurie neištikimi sutuoktiniai mano, kad jų neištikimybė liks neatskleista, todėl ir nevertina jos kaip nedoro poelgio. Jų nuomone, didžiausia blogybė yra neištikimybės fakto atskleidimas. Gana dažnai, išaiškėjus tiesai, tokie žmonės apkaltina meilužius priekabiavus, juos suviliojus ar panašiai. Neretai abu sutuoktiniai suvienija jėgas prieš atseit bendrą priešą, kuris viliojo ir gundė nekaltą nieko pikto neįtariantį neištikimą sutuoktinį.

Geriau skaudi, bet tiesa

Nei apgaulė, nei savęs apgaudinėjimas santuokai nepadeda. Sėkmingai santuokai būtinas sąžiningumas ir atvirumas bei nuoširdus savo klaidų pripažinimas. Jei santuokoje neįmanoma kalbėtis atvirai, jeigu atsiranda paslapčių ir nesąžiningumo, silpnėja emocinis ryšys ir artumas.

Yra specialistų, raginančių nuslėpti neištikimybę, nes, jų nuomone, apgautajam sutuoktiniui gali būti per sunku ištverti sužinojus tiesą. Jei kuris nors iš skaitytojų mano taip pat, vadinasi, jis tiesiog per mažai galvoja ir rūpinasi savo sutuoktiniu. Tiesą sakant, tokie žmonės labiau galvoja apie save, nes jie slėpdami ir meluodami saugo tik save.

Klaidinga manyti, kad apgautasis sutuoktinis nepajėgus išklausyti tiesos. Iliuzijos nepadeda jaustis laimingam, jos tik klaidina ir sukelia nematomų sunkumų ir kliūčių, kurias iliuzijos ir sukuria. Atvirumas, tiesa išsklaido iliuzijas ir padeda įžvelgti tikruosius poros santykių sunkumus ir pavojus. Kai šie sunkumai tampa matomi ir aiškūs, tuomet jau galima juos ir spręsti.

Neištikimybės fakto atskleidimas padeda sutuoktiniams pamatyti, ko trūksta jų santykiams. Žinoma, kad, išaiškėjus tiesai, apgautajam sutuoktiniui bus labai sunku pasitikėti savo vyru ar žmona. Tačiau tai nereiškia, kad santuokos išsaugoti neįmanoma.

Tačiau ne pasitikėjimo trūkumas sugriauna santykius, o rūpinimosi ir saugumo trūkumas.