Psichologė: jaučiamės geriau, kai neverčiame savęs jaustis tik puikiai | kl.lt

PSICHOLOGĖ: JAUČIAMĖS GERIAU, KAI NEVERČIAME SAVĘS JAUSTIS TIK PUIKIAI

  • 0

Anksčiau, dalijant psichologinius patarimus, būdavo pabrėžiama, kaip svarbu gerai jaustis, o dabar psichologai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, kad negalima slopinti ir neigiamų emocijų. "Jaučiamės geriau, kai neverčiame savęs jaustis tik gerai", – sako psichologė, dėmesingumo valdymo mokytoja Eglė Masalskienė.

Priverstinio optimizmo kultūra

"Norėdami būti sveiki ir adaptyvūs, neturėtume beatodairiškai siekti visada būti tobuli ar netveriantys džiaugsmu, nes gyvenimas yra visoks, – pabrėžia psichologė. – Kai priimame neigiamas savo emocijas, pyktis ir baimė nedidėja, rečiau daro žalą kūno sveikatai arba net ir praeina – mes adaptuojamės. Jaučiamės geriau, kai neverčiame savęs jaustis tik gerai."

Psichologai pastebi: emocijų slopinimas veda į psichologines problemas. Pasak specialistės, ne tiek svarbu išmokti, kaip susikurti malonią emociją, kiek tai, kaip išbūti su nemalonia: "Visos žmogui natūraliai kylančios reakcijos ir jausmai adaptacijos prasme yra naudingi, nes rodo mūsų santykį su dalykais, su kuriais susiduriame, ir taip mes žinome, ko saugotis, su kuo kovoti ir pan. Tad vengti ar slopinti nepatinkančius, nemalonius jausmus būtų klaidinga. Žinoma, su išlyga. Jei pastebėjome, kad situaciją interpretuojame nerealistiškai ir interpretuodami darome mąstymo klaidų, tuomet, keisdami mąstyseną, keisime ir emociją. Būtent negatyvus mąstymas, skatinęs įžvelgti grėsmes ir prisitaikyti prie iššūkių, prieš milijonus metų mums padėjo išlikti ir perduoti savo genus. Ne pozityvi, o realistiška ir adaptyvi mąstysena padėdavo išgyventi."

Priverstinio optimizmo kultūra, pasak E.Masalskienės, gali pasireikšti ir profesinėje aplinkoje. "Darbe dažnai girdime, kad turime būti paslaugūs, reprezentatyvūs, profesionalūs, valdantys ir kontroliuojantys savo emocijas bei elgesį. Blogas elgesys ir klaidos ten netoleruotini. Tai reiškia, kad tokiame darbe visiškai negalime būti natūralūs. Jei tokia pat atmosfera ir namuose, kur tuomet būti tikru savimi? O jeigu dar žmogus išsikelia tikslą, kad turi būti tobulas ir susitvarkantis su visomis problemomis, svarbiausia – kad turi būti laimingas, optimistiškas, džiugus ir rodyti tai aplinkiniams, tuomet net pats prieš save netenka šanso būti natūralus. Tai sukelia žmogui svetimumo jausmą ne tik aplinkos atžvilgiu, bet ir savo paties bei emocijų atžvilgiu. Ir tai jau gali būti rimtesnių psichologinių problemų pradžia", – neslepia specialistė.

Įtarumas ir pozityvumas

Natūralios reakcijos, tokios kaip nepasitenkinimas, liūdesys, išgąstis, stresas, turi prasmę nuo gyvenimo pirmykštėje bendruomenėje laikų: "Pažiūrėkime į pozityvų ir antipozityvų mąstymą kaip į skalę. Viename gale – labai pozityvus mąstymas, kitame – jam priešingas. Gyvenime tokia skale naudodamiesi žinome, kad, jeigu reikia, galiu į situaciją pasižiūrėti pozityviau, o kai reikia – negatyviau. Klausimas, kada to reikia. Geresnė adaptacija naudojant realistišką mąstymą galima esant pavojingoms, nepalankioms sąlygoms, kuriose nėra daug saugumo. Tai gali būti ir išlikimas džiunglėse, ir išlikimas sveikam dabartinės pandemijos sąlygomis, ir išlikimas tiesiog organizacijoje, kurioje vyrauja didelė konkurencija, o žmonės stengiasi parodyti tik gerąsias puses. Tokiais atvejais būti įtariam ir dėl to atsargiam, o ne labai pozityviam ir dėl to patikliam, atlapaširdžiam, gali būti adaptyvu, nes geriau apsiginsite, apsisaugosite. Jei būsite geras visiems, galite būti išnaudojamas. Tai labai subtili riba, kada verta turėti įtarumo, o kada – pozityvesnio, skatinančio pasitikėti aplinkiniais mąstymo."

Dažnai iš laiko perspektyvos nemalonios patirtys kitaip atrodo – ir tas atradimas, kad išbuvote, ištvėrėte, gali atnešti kažką pozityvaus – gal pasitenkinimo emociją, gal pamąstymą apie pamokas, gal pasitikėjimo savimi augimą.

E.Masalskienė atkreipia dėmesį, kad pozityvus mąstymas – ne toks, kai galvojame, kad viskas bus gerai, o toks, kai galvojame, kad gali būti visaip, bet tikime, jog galime su tuo susitvarkyti. Šimtaprocentinis pozityvus mąstymas nėra adaptyvus, kaip ir antipozityvumas. Optimalu būtų naudotis abiejų mąstymų mišiniu; kai turime daugiau priemonių – tai padidina adaptacijos galimybes, – sako dėmesingumo valdymo mokytoja, pateikdama laimingiausios pasaulio šalies – Danijos – pavyzdį. – Kuo išsiskiria ši šalis? Ji gali pasigirti stipria socialine apsauga, o jos gyventojai – nekritišku požiūriu į aplinkinius. Ten tavo namas ar laivas turi būti toks, kaip visų, o išsiskirti yra negražu ir nepadoru. Tai mažina konkurenciją ir įtampą prilygti aplinkai, mažiau galimybių jaustis prastesniam už kitus. Dėl to mažėja stresas, žmonės jaučiasi ramesni ir labiau atsipalaidavę, saugesni. O kur daugiau saugumo – ten ir optimistinė mąstysena palankesnė."

Sąmoningumo svarba

Svarbus aspektas, padedantis adaptyviai mąstyti net ir stresinėse situacijose, yra sąmoningumas. "Pastebėkite savo paties mintis ir emocijas dar prieš joms paskatinant jus veikti. Pirma priimkite sprendimą, ar apsimoka taip pasielgti, kaip siūlo impulsas. Kartais gal verta ir rėkti, svarbu tik, ar sąmoningai tai darome, ar pasiduodami nesuvoktam impulsui", – sako psichologė.

Net ir nerimą galima jausti sąmoningai, iš to gaunant naudos: "Jeigu man neramu, kažkuriuo metu tai gali atnešti naudos, nes aš susigyvenu su savo emocijomis, pradedu jų nebijoti, jas tyrinėti, suprasti, ką jos man nori pasakyti. Priėmus emociją, pasinaudojus jos informacija, ji gali ir praeiti. Kai bijau, kad esu nerami, prasideda antrinis nerimas – kas dabar bus, ir bijau neramumo, bijau savo baimės. Baimės baimė yra didesnė problema nei pati baimė. Nebijodami nemalonių emocijų laimime – jos ima mūsų nebeskandinti."

Treniruotis būti su nemaloniomis mintimis ir patirtimis, pasak specialistės, padeda pratimai. Pavyzdžiui, dienai pasibaigus, mintyse fiksuojant, o gal net ir užsirašant savo malonias ir nemalonias tos dienos patirtis. Svarbu – ne tik malonias. "Pirmiausia savęs paklauskite, kokia šiandienos maloni patirtis, ką tuo metu galvojote ir ką jautėte bei kaip jaučiatės dabar, prisimindami tai. Po to eikite prie antros pratimo dalies ir prisiminkite situaciją, kurią galėtumėte pavadinti nemalonia patirtimi: ką tuo metu galvojote ir kaip jautėtės, ką galvojate apie tai dabar? Pastebėsite, kad dažnai iš laiko perspektyvos nemalonios patirtys kitaip atrodo – ir tas atradimas, kad išbuvote, ištvėrėte, gali duoti kažką pozityvaus – gal pasitenkinimo emociją, gal pamąstymą apie pamokas, gal pasitikėjimo savimi augimą."

E.Masalskienė teigia, kad nemaloni situacija taip pat gali paskatinti ir pozityvius dalykus. Pavyzdžiui, labai nemaloni patirtis, kaip atleidimas iš darbo, gali paskatinti imtis savo verslo ar naujos veikos. "Pasaulinė pandemija, nors ir atnešė neigiamų išgyvenimų, kai kam gali būti susijusi su naujų dalykų išmokimu. Viena mano klientė pasakė: "Tai nebuvo blogi metai – tai buvo atradimų metai. Gyvenimas nebus toks, koks buvo prieš tai, nes tai, ką atradome, pasiliksime." Taigi, kiekvienoje situacijoje galime įžvelgti neigiamų ir teigiamų aspektų, svarbiausia – nepamiršti jų paieškoti", – linki psichologė.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS