„Šie keturi elgesio būdai sugriaus santykius“, – BBC teigė psichologė ir tyrimų direktorė Gottmano porų terapijos institute Sietle (JAV) Carrie Cole.
Psichologė įvardijo tokius elgesio modelius kaip kritika, panieka, gynybiškumas ir vengimas spręsti konflikto.
Ginčai, susiję su tokiu elgesiu, galiausiai gali padidinti skyrybų riziką.
Tačiau C. Cole pažymėjo, kad juos galima ištaisyti, jei pora to nori.
Pavyzdžiui, konstruktyvūs ir pagarbūs ginčai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama abipusiam problemų sprendimui, gali sustiprinti santykius.
Konflikto metu itin svarbus išklausymas bei reagavimas į partnerio jausmus. Tai ne tik siejama su didesniu pasitenkinimu santuoka, bet ir gali netgi pagerinti fizinę sveikatą bei pailginti gyvenimo trukmę.
Psichologė taip pat išskyrė bendradarbiavimą. Vienas 20 metų trukęs susituokusių porų tyrimas parodė, kad bendras sprendimų priėmimas ir vienodai pasidalyti namų ruošos darbai buvo susiję su didesniu laimės pojūčiu santuokoje ir mažesniu konfliktų skaičiumi.
Porų terapija
Jei esate nelaimingų santykių įkarštyje, gali atrodyti beveik neįmanoma pereiti nuo priešiškų ginčų prie konstruktyvios diskusijos. Tačiau daugybė tyrimų rodo, kad tai įmanoma, pavyzdžiui, pasitelkus terapiją.
Tyrimai rodo, kad porų terapija teigiamai veikia 70 proc. ją lankančių porų – ji gali padėti išspręsti santykių problemas, padidinti pasitenkinimą santykiais, sustiprinti emocinį intymumą, taip pat padėti pagerinti emocines ar fizines sveikatos problemas.
Yra du konkretūs ženklai, kurie, pasak C. Cole, rodo, kad pora išspręs savo problemas.
Vienas iš partnerių sako kitam: „Suprantu, kodėl tu taip jautiesi.“ Anot C. Cole, tai ženklas, kad partneris gali priimti kito požiūrį kaip pagrįstą, net jei jis gali skirtis nuo jo pačio.
Kitas iškalbingas ženklas yra smalsumas.
„Ar domitės vienas kitu? Jei taip, yra vilties“, – aiškino ji. „Net jei vienas nesutinka su tuo, ką sako kitas, jis gali pasakyti maždaug taip: „Papasakok man daugiau apie tai, kodėl taip galvoji?“
Be to, kalbant apie įstrigusio konflikto sprendimą, gali padėti svajonių ir tikslų įvardijimas, teigė C. Cole.
Ji pateikė pavyzdį apie porą, kuri kreipėsi į psichologę dėl nuolatinių ginčų dėl pinigų. Abu užaugo skurde, tačiau tai juos suformavo labai skirtingai. Žmona daugiausia dėmesio skyrė finansiniam saugumui ir nepriklausomybei, taupydama ir kruopščiai planuodama biudžetą. Vyras norėjo išleisti sunkiai uždirbtus pinigus maloniems dalykams ir mėgautis jausmu, kad pritampa prie likusios visuomenės dalies ir nebegyvena skurde.
Dėl to kilo nesibaigiantys ginčai dėl išlaidų.
„Jie nuolat dėl šių dalykų ginčijosi. Ir niekada nesusimąstė, kodėl“, – sakė C. Cole.
Terapijos metu jie klausėsi vienas kito pasakojimų apie skausmingas patirtis augant skurde ir kaip tai suformavo jų gyvenimo tikslus. Galiausiai jie susitarė, kiek pinigų atidės taupymui ir kiek galės išleisti.
„Jie tai išsiaiškino. Tačiau jie turėjo suprasti, kas kiekvienam iš jų buvo svarbu“, – aiškino C. Cole.
Naujausi komentarai