Vieniši serga dažniau

Vilniaus universiteto profesoriaus, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologo Prano Šerpyčio teigimu, vienatvę patiriančių asmenų gyvenimo kokybė būna prastesnė, juos tris kartus dažniau apninka nerimas, nevilties jausmas, bloga nuotaika, jautrumas, pyktis, o kartais net ir agresyvumas. Vienišumas ir socialinė izoliacija turi įtakos ir išgyvenamumui.

„Tiek vienišumas, tiek depresija didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Remiantis Europos širdies ir kraujagyslių prevencijos gairėmis, socialinę izoliaciją ir vienatvę patiriantys asmenys dažniau serga vainikinių arterijų liga ir patiria insultą, miokardo infarktą. Tyrimai rodo, kad asmenų, susidūrusių su šiomis ligomis, išgyvenamumas priklauso nuo to, ar šalia buvo žmogus, galintis suteikti pagalbą, nes pirmosios valandos po šių įvykių gyvybiškai svarbios“, – sako jis.

Gydytojas pabrėžia, kad vyrų ir moterų organizmas skirtingai reaguoja į vienatvę, tačiau moterų vienišumas Lietuvoje dažnesnis dėl senstančios populiacijos ir dėl to, kad moterų yra daugiau negu vyrų. Tačiau vyrai sunkiau ištveria vienatvę, nes jie mažiau linkę ieškoti emocinės paramos.

„Kai kuriais atvejais vienatvė ir vienišumas yra labai skirtingi dalykai, kartais žmogus gali jaustis vienišas net ir būdamas žmonių apsuptyje. Vienišumo problema ypač išryškėjo po COVID-19 pandemijos, kai socialinė izoliacija stipriai paveikė žmones“, – sako P. Šerpytis.

Pranas Šerpytis / Asmeninio archyvo nuotr.

Vienišumo žala organizmui

Anot profesoriaus, šiuolaikinis gyvenimas taip pat skatina izoliaciją – paslaugos persikelia į skaitmeninę erdvę, mažindamos gyvo ryšio galimybes. Jaunimas vis rečiau bendrauja gyvai, o vyresni žmonės, nemokantys naudotis technologijomis, tampa dar vienišesni.

„Anksčiau žmonės eidavo į banką, mokėdavo mokesčius, o dabar viskas atliekama internetu. Dauguma įmonių perėjo prie nuotolinio darbo, net parduotuvėse vis dažniau naudojamasi savitarnos kasomis, bendravimas su pardavėjais ar aplinkiniais nyksta. Žmonėms vis tiek reikia tikro bendravimo, tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai tai riboja, dėl to jie jaučiasi vieniši“, – sako jis.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad vienišumas organizmą veikia kaip nuolatinis lėtinis stresas, kuris didina kortizolio kiekį. Šis hormonas daro neigiamą poveikį kraujagyslėms, širdies laidumo sistemai ir gali lemti arterinio kraujospūdžio padidėjimą. Užsitęsusi ši būsena, kaip ir kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, didesnis cholesterolio kiekis ar antsvoris, gali pakenkti sveikatai.

„Vienas būdų sumažinti neigiamą lėtinio streso poveikį kraujagyslėms – kontroliuoti uždegimo procesus ir lipidų apykaitą. Statinai – viena pagrindinių priemonių dislipidemijai gydyti. Jie mažina MTL cholesterolio (MTL-C) koncentraciją kraujyje ir slopina uždegimą, padeda atkurti lėtinio streso paveiktas kraujagysles ir amortizuoti neigiamus veiksnius. Kai kurie tyrimai rodo, kad statinai gali turėti teigiamą poveikį mažinant depresijos, demencijos ir kitų ligų riziką“, – teigia profesorius.

Pasak jo, lėtinis stresas taip pat gali paskatinti griebtis žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio vartojimo ar net narkotikų. Kyla grėsmė patekti į užburtą ratą: dėl vienišumo kyla depresija, mažėja fizinis aktyvumas, didėja kūno masė, o tai dar labiau pablogina sveikatą.

„Akivaizdu, kad socialinė izoliacija daro didelę įtaką tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai“, – nurodo jis.

Žmogaus savijauta ir vienišumo jausmas priklauso nuo gyvenimo būdo, asmenybės tipo.

Praktiniai žingsniai sveikatai

Pasak prof. P. Šerpyčio, siekiant sumažinti socialinę izoliaciją, svarbu patirti kuo daugiau teigiamų emocijų, nes kuo daugiau jų patiriame, tuo geriau jaučiamės.

„Senjorams gali padėti Trečiojo amžiaus universitetai, o jaunesniems – draugai ar kolektyvas. Svarbu nepamiršti fizinio aktyvumo. Reguliarus judėjimas, subalansuota mityba ir geras miegas padeda išvengti užburto rato, kuris gali sukelti depresiją. Niekada nevėlu pradėti – svarbu, atsižvelgiant į savo galimybes, rasti mėgstamą veiklą. Tačiau tie, kurie anksčiau nesportavo, turėtų pasitarti su gydytoju“, – pataria jis.

Kardiologas atskleidžia, kad 20 proc. vienišų žmonių patiria tam tikrų depresijos simptomų, o po miokardo infarkto tiek pat susiduria su vienos ar kitos formos depresija. Nuotaikos svyravimai ir liūdnos mintys dar labiau sustiprina vienišumo jausmą, todėl reikalinga ne tik specialistų pagalba, bet ir artimųjų dėmesys.

„Emocinė būsena stipriai veikia polinkį laikytis gydymo režimo. Vieniši ir depresija sergantys žmonės dažnai mažiau paiso gydytojo nurodymų, o tai apsunkina jų sveikimą, – sako P. Šerpytis. – Artimųjų, draugų ar kolegų palaikymas padeda išlikti atsakingiems už savo gydymą ir dažniau laikytis rekomendacijų, o tai spartina sveikimą. Sunkiai sergantys pacientai, kuriuos lanko artimieji, dažnai sveiksta greičiau, nes jaučia, kad yra reikalingi. Vienišumas taip pat mažina imunitetą, o teigiamos emocijos stiprina atsparumą.“

Gydytojo teigimu, žmogaus savijauta ir vienišumo jausmas priklauso nuo gyvenimo būdo, asmenybės tipo. Pasak jo, vienišumas gali užklupti įvairiais gyvenimo etapais: netekus artimo žmogaus, pasikeitus aplinkybėms ar iširus santykiams. Tokiais atvejais žmogus jaučiasi pažeidžiamas, nesaugus.

„Norėčiau, kad daugiau kalbėtumės. Katalikų bažnyčiose per šv. Mišias yra graži tradicija palinkėti vienas kitam ramybės, primenant, kad galime tiesiog atsigręžti ir parodyti dėmesį šalia esančiam. Būkime atidesni ir pastebėkime vieni kitus, nes bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo. Mažindami vienišumą, kartu mažinsime širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – pastebi P. Šerpytis.