Daugumai suaugusiųjų nereikia lygiai aštuonių valandų miego – vis daugiau tyrimų ir evoliucinės biologijos duomenų rodo, kad optimali miego trukmė daugeliui fiziškai sveikų suaugusiųjų yra artimesnė septynioms valandoms.

Harvardo evoliucinės biologijos specialistas Danielis E. Liebermanas „8 valandų taisyklę“ vadina „industrinio amžiaus nesąmonėmis“, o tyrimai rodo, kad mažiausia mirtingumo rizika pasiekiama miegant septynias, o ne aštuonias valandas, rašo „Fortune“.

Ką teigia Liebermanas

Liebermanas mano, kad idėja, jog žmonės natūraliai miega aštuonias valandas, neturi mokslinio pagrindo. Duomenys iš bendruomenių, neturinčių elektros, rodo, kad vidutinė miego trukmė yra apie šešios–septynios valandos, o tai prieštarauja kultūrinei aštuonių valandų normai.

Jis aštuonių valandų taisyklę laiko pramonės revoliucijos palikimu, o ne biologiniu būtinumu. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad minimali ligų rizika atsiranda miegant maždaug septynias valandas, o miegant mažiau ar daugiau, rizika didėja, sudarydama „U“ formos kreivę.

Populiariuose jo pažiūrų perpasakojimuose pabrėžiama, kad septynios valandos sveikatai dažnai yra naudingesnės nei aštuonios, nors tikslus kiekis priklauso nuo amžiaus, būklės ir individualių savybių.

Koks yra minimalus miego kiekis, kurio žmogui reikia?

Miego ekspertė Rebekka Robbins paaiškino „aštuonių valandų“ mito ištakas ir pasiūlė sutelkti dėmesį į miego kokybę, o ne į magišką skaičių.

Daugiau nei trečdalis amerikiečių miega mažiau nei septynias valandas, tai pabrėžia reguliarumo ir miego higienos svarbą. Amerikos miego medicinos akademija ir Miego tyrimų draugija rekomenduoja suaugusiesiems miegoti „septynias ar daugiau valandų per naktį“, pradedant nuo septynių – be griežto aštuonių valandų apribojimo.

„U“ formos kreivė

Didieji šiuolaikiniai tyrimai rodo „U“ formos ryšį tarp miego trukmės ir sveikatos rizikos, o mažiausias mirtingumas pasiekiamas miegant maždaug septynias valandas. Britų projekto „UK Biobank“ duomenys taip pat atskleidžia padidėjusią riziką, kai miegama trumpiau (mažiau nei 7 valandas) ir ilgiau (daugiau nei 9 valandas), net ir atsižvelgiant į sveikatos būklę bei gyvenimo būdą.

Biožymenų tyrimai patvirtina tą patį: nukrypimai nuo mažiau nei 7 valandų arba daugiau nei 8–9 valandų yra susiję su biologinio senėjimo požymiais, nors priežastiniams ryšiams įtakos gali turėti ligos, dėl kurių pailgėja lovoje praleidžiamas laikas.

Koks tinkamiausias miego grafikas?

Orientuokitės į 7–9 valandas, laikydami 7 valandas realiu minimumu, jei atsibundate pailsėję ir jaučiatės gerai. Padidinkite miego trukmę iki 9 valandų, jei sergate, esate nėščia arba patiriate didelį stresą. Jei jums nuolat reikia daugiau nei 9 valandų miego, kreipkitės į gydytoją, kad atmestumėte užslėptų ligų (depresijos, miego apnėjos, lėtinių ligų) galimybę. 

Sutelkite dėmesį į miego reguliarumą ir kokybę – nuoseklų miegojimo ir kėlimosi laiką, rytinę šviesą, minimalią mėlyną šviesą vakare, vėsų ir tamsų miegamąjį bei kofeino ir alkoholio vartojimo ribojimą.

Mokslininkai rekomenduoja nukreipti dėmesį nuo griežtos normos į duomenimis pagrįstą

diapazoną ir savijautą dienos metu. Miego kokybė ir reguliarumas turi daug didesnę įtaką sveikatai ir darbingumui nei siekis išmiegoti aštuonias valandas.