Nuo mokyklos suolo daugelis mūsų girdėję, kad lašas nikotino gali nužudyti arklį. Taip sudaromas įspūdis, kad būtent nikotinas yra tas mirtinai pavojingas nuodas, dėl kurio rūkoriai miršta kur kas anksčiau už nerūkančiuosius. Tačiau tiesa – šiek tiek kitokia.

Dar nuo viduramžių gydytojo Paracelso laikų žinomas posakis, kad „viskas yra nuodai, bet nuodingumą lemia dozė“. Pats nikotinas – tokiais kiekiais, kokiais jį vartoja žmonės – nenužudo nei arklio, nei žmogaus. Ne kiekvienam žinoma ir tai, kad nikotinas vėžio nesukelia, nors tą pripažįsta ir Pasaulio sveikatos organizacija, kurios sudarytuose kancerogeninių medžiagų sąrašuose nikotino nėra.

Nikotinas yra visiškai natūralus alkaloidas, aptinkamas daugelyje augalų, net ir kasdien vartojamose daržovėse. Šios medžiagos nedideli kiekiai randami pomidoruose, baklažanuose, bulvėse ir daugelyje kitų maisto produktų. Žinoma, didžiausi jo kiekiai aptinkami tabako lapuose.

Patekęs į organizmą jis skatina neuromediatorių – norepinefrino ir acetilcholino – išsiskyrimą. Norepinefrinas didina budrumą. Tad nikotinas gali pagerinti atmintį ir koncentraciją, padėti smegenims išsaugoti daugiau informacijos.

Nikotinas yra visiškai natūralus alkaloidas, aptinkamas daugelyje augalų, net ir kasdien vartojamose daržovėse.

 

Nikotinas pasižymi ir streso mažinimo poveikiu. Ši ir kitos teigiamus pojūčius suteikiančios bei neigiamus pojūčius slopinančios savybės yra viena iš priežasčių, kodėl žmonėms nepavyksta mesti rūkyti. Juos ima kamuoti stresas, su kuriuo nebepavyksta susitvarkyti kitais būdais.

Be to, ekspertai nurodo, kad nikotinas gali padėti geriau sutelkti dėmesį mokantis, palengvinti Parkinsono, šizofrenijos ir kitų neurologinės kilmės ligų simptomus.

Tačiau nikotinas nėra nekaltas. Visų pirma, jis sukelia priklausomybę. Ūmus nepageidaujamas nikotino poveikis yra galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas, viduriavimas, padidėjęs kraujospūdis, išaugusi krešulių susidarymo rizika, miego sutrikimai ir apetito sumažėjimas. Visgi vienareikšmiškų išvadų apie lėtinį nikotino poveikį sveikatai mokslininkai nesiūlo.

Mirtinai pavojingi palydovai

Medikai sutaria, kad didžiausią pavojų rūkorių sveikatai kelia ne nikotinas. Pasaulio sveikatos organizacija ne be reikalo cigarečių epidemiją vadina viena didžiausių kada nors matytų grėsmių visuomenės sveikatai. Degančios cigaretės dūmai sukelia platų spektrą įvairių vėžinių susirgimų. Ir ne tik organuose, kurie tiesiogiai susiję su kvėpavimu. Cigarečių vartojimas prisideda ir prie kitų mirtinai pavojingų ligų vystymosi – širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ir kitų. Be to, rūkantys vyrai dažniau susiduria su erekcijos sutrikimais, rūkantiesiems sunkiau susilaukti palikuonių.

Degančios cigaretės dūmai sukelia platų spektrą įvairių vėžinių susirgimų.

 

Visgi visų šių ligų ir ankstyvų mirčių priežastis yra ne nikotinas, o tūkstančiai kitų cheminių junginių, kurie susidaro cigaretės degimo metu ir su dūmais yra įtraukiami į plaučius ar pasklinda aplinkoje. Atsisakyti priklausomybės nuo nikotino nėra paprasta. Dėl to svarbu suprasti, kokias grėsmes kelia cigarečių dūmai ir kaip jų žalą sumažinti.

Kas slepiasi dūmuose?

Cigaretės degimo metu aukštoje temperatūroje susiformuoja net 80 vėžį sukeliančių junginių. Tarp žalingiausių junginių yra policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH), N-nitrozaminai, aromatiniai aminai, benzenas, aldehidai ir kiti. Visų šių medžiagų kokteilį įprastai vadiname dervomis.

Šie junginiai, patekę į žmogaus organizmą, įgyja gebėjimą jungtis prie DNR molekulių. Vėliau, ląstelėms su DNR pakitimais dalijantis, genetinė informacija naujai susidarančioms ląstelėms perduodama su klaidomis. Taip pat jie slopina natūralius DNR pažeidimų taisymo mechanizmus. Jeigu šie pažeidimai susidaro ląstelių gyvybės ciklą reguliuojančioje DNR dalyje, gali prasidėti vėžiniams susirgimams būdingas nevaldomas ląstelių dauginimasis ir plitimas.

Taip pat su cigarečių dūmais į organizmą patenka anglies monoksidas, vandenilio cianidas, formaldehidas, kiti chemikalai.

Anglies monoksidas – didelėmis dozėmis mirtinai pavojingos dujos, kurios net 200 kartų lengviau už deguonį jungiasi prie kraujo ląstelių ir taip apsunkina organizmo aprūpinimą deguonimi. Nors kancerogeniškumu šios dujos nepasižymi, tačiau reikšmingai sumažina organizmo atsparumą fiziniam krūviui.

Vandenilio cianidas – vienas žalingiausių cigarečių dūmų komponentų – rūkymo metu gali sukelti silpnumą, nerimą, pykinimą, net vėmimą. Taip pat vandenilio cianidas sumažina plaučių gebėjimą natūraliai išsivalyti nuo teršalų.

Manoma, kad cigarečių rūkymo žalą gali sumažinti ir tabako ar nikotino gaminiai, kuriuose degimo procesas nevyksta.

 

Nuodingiausi chemikalai – išvengiami

Paradoksalu, tačiau nikotinu gydoma ir priklausomybė nikotinui – tam naudojama pakaitinė nikotino terapija – žmogus gauna nikotino, bet išvengia cigaretės degimo metu susiformuojančių chemikalų.

Manoma, kad cigarečių rūkymo žalą gali sumažinti ir tabako ar nikotino gaminiai, kuriuose degimo procesas nevyksta. Nenuostabu, kad gamintojai persiorientuoja ir gamina elektronines cigaretes, kaitinamojo tabako gaminius, kurie neva leidžia gauti nikotino, tačiau padeda išvengti kenksmingų cheminių medžiagų, kurios susidaro tabako degimo metu.

Apibendrinę visus mokslininkų sukauptus duomenis ES ekspertai daro išvadą, kad, pavyzdžiui, kaitinamojo tabako aerozolyje yra 80–90 proc. mažiau žalingų junginių nei cigarečių dūmuose.