PSO pranešė, kad nuo praėjusio mėnesio, kai Lenkijos sveikatos priežiūros institucijos ją informavo apie neįprastus kačių gaišimo atvejus visoje šalyje, 29 katėms testais nustatytas H5N1 paukščių gripas.

Iš viso 46 katės ir vienas nelaisvėje laikytas karakalas buvo ištirti dėl viruso, sakoma PSO pranešime. 14 užsikrėtusių gyvūnų buvo eutanazuoti, o dar 11 nugaišo.

Paskutinį kartą apie nugaišusį gyvūną pranešta birželio 30 dieną.

„Šiuo metu kačių užsikrėtimo virusu šaltinis nežinomas, vyksta epizootiniai tyrimai“, – teigiama PSO pranešime.

Kai kurioms katėms pasireiškė sunkūs simptomai, įskaitant pasunkėjusį kvėpavimą, kruviną viduriavimą ir neurologinius požymius, o kai kuriais atvejais gyvūnų būklė greitai pablogėjo ir jie nugaišo.

Nuo 2021 metų pabaigos Europa susiduria su didžiausiu per visą istoriją paukščių gripo protrūkiu, o Šiaurės ir Pietų Amerikoje taip pat būta didelių protrūkių.

Dėl to visame pasaulyje buvo paskersta dešimtys milijonų naminių paukščių, kurių daugelis užsikrėtė H5N1 viruso atmaina, pirmą kartą pasirodžiusia 1996 metais.

Pastaruoju metu pastebimas nerimą keliantis žinduolių užsikrėtimo atvejų pagausėjimas.

Jungtinių Tautų sveikatos agentūra nurodė, kad anksčiau buvo pranešta apie pavienius atvejus, kai katės užsikrėtė H5N1 virusu.

„Tačiau tai pirmas pranešimas apie didelį užsikrėtusių kačių skaičių dideliame geografiniame šalies plote“, – teigiama pranešime.

PSO teigė, kad iki liepos 12 dienos nė vienas žmogus, turėjęs kontaktų su užsikrėtusiomis katėmis nepranešė apie ligos simptomus, ir pridūrė, kad visų kontaktų stebėjimo laikotarpis baigėsi.

Ji pabrėžė, kad žmonių užsikrėtimo rizika, susidūrus su infekuotomis katėmis, Lenkijos gyventojams vertinama kaip maža.

Tuo tarpu rizika kačių savininkams, veterinarijos gydytojams ir kitiems asmenims, galintiems dažniau susidurti su H5N1 virusu užsikrėtusiomis katėmis ir nenaudojantiems asmeninių apsaugos priemonių, vertinama kaip maža arba vidutinė.

Žmonės paukščių gripu užsikrečia retai, tačiau užsikrėtę gali susirgti sunkia liga, nuo kurios mirtingumas yra didelis.

Žmonių užsikrėtimo H5N1 atvejai paprastai atsiranda dėl tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio su infekuotais gyvais ar nugaišusiais naminiais paukščiais arba užkrėsta aplinka.

PSO teigė, kad nuo 2020 metų gavo 12 pranešimų apie žmonių užsikrėtimo H5N1 atvejus visame pasaulyje. Keturi iš jų buvo sunkūs atvejai, o aštuoni – lengvi arba besimptomiai.

Jungtinės Karalystės, JAV, Australijos, Kanados, Čekijos, Vokietijos, Japonijos ir Lietuvos atstovybės Taivane paskelbė bendrą pranešimą, kuriame išreiškė paramą Taivano bendradarbiavimui su PSO ir dalyvavimui Pasaulio sveikatos asamblėjoje kaip stebėtojui.

Pranešime spaudai teigiama, kad Ženevoje netrukus prasidėsiant 76-ajai Pasaulio sveikatos asamblėjos sesijai, Taivanas vis dar negali prisidėti prie tarptautinės pasaulio sveikatos sistemos.

Priduriama, kad Taivano pakvietimas stebėtojo teisėmis atspindėtų PSO vertybes ir įsipareigojimą siekti tarptautinio bendradarbiavimo sveikatos srityje. Išplatintame pranešime taip pat nurodoma, kad Taivano izoliacija nuo PSO yra nepateisinama ir pažeidžia teisę į globalų bendradarbiavimą sveikatos ir visuomenės saugumo srityje.

„Tokie virusai kaip COVID-19 nepaiso sienų, ir niekas nebus saugus, kol visi žmonės visame pasaulyje nebus saugūs. Taivano dalyvavimas PSO forumuose ir komitetuose būtų naudingas ir Taivano žmonėms, ir pasauliui“, – teigiama pranešime.

Pastaraisiais metais Taivanui dalyvauti asamblėjoje neleido Pekinas, salą laikantis savo atsiskyrusia provincija ir žadantis kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Praėjusių metų gegužę Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas) pareiškė, kad Taivano dalyvavimas tarptautinėse organizacijose, įskaitant PSO, turi būti vykdomas laikantis „vienos Kinijos principo“.

„Pasaulyje yra tik viena Kinija, o Taivanas yra neatsiejama jos dalis“, – tuo metu sakė jis.

Taivanas buvo pašalintas iš PSO 1972-aisiais, praėjus metams po to, kai jo vieta Jungtinėse Tautose atiteko Kinijai.

Kai dvišaliai santykiai su Kinija buvo šiltesni, 2009–2016 metais Taibėjui buvo leidžiama dalyvauti aukščiausio lygio metiniuose PSO susitikimuose stebėtojo teisėmis.

Tačiau Pekinas suintensyvino spaudimo Taivanui kampaniją, kai į valdžią atėjo prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven). Pastaroji atsisako laikytis pozicijos, kad savivaldą turinti sala yra Kinijos dalis.

Šių metų Pasaulio sveikatos asamblėja vyks gegužės 21–30 dienomis. 

„Vienai iš kovojančių pusių užėmus centrinę visuomenės sveikatos laboratoriją, kyla didžiulis biologinis pavojus“, – vaizdo ryšiu Ženevoje žurnalistams sakė PSO atstovas Sudane Nima Saeedas Abidas (Nima Saidas Abidas).

Mūšiai tarp kariuomenės vado Abdel Fattaho al Burhano (Abdel Fataho Burhano) pajėgų ir jo buvusio pavaduotojo Mohamedo Hamdano Daglo greitojo palaikymo pajėgų (RSF) prasidėjo balandžio 15 dieną dėl ginčo dėl planuojamo RSF integravimo į reguliariąją kariuomenę.

JT agentūrų duomenimis, Sudane jau žuvo mažiausiai 427 žmonės, o beveik 4 tūkst. buvo sužeisti.

Abi pusės susitarė dėl 72 val. ugnies nutraukimo po intensyvių derybų, sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pareiškime, paskelbtame prieš pat paliauboms įsigaliojant vidurnaktį vietos (antradienį 1 val. Lietuvos) laiku.

JT: iš Sudano į Čadą ir Pietų Sudaną gali pabėgti iki 270 000 žmonių

Jungtinės Tautos antradienį pranešė, kad iš Sudano į kaimyninį Pietų Sudaną ir Čadą, kovų krečiamoje šalyje įsigaliojus 72 valandų paliauboms, gali pabėgti iki 270 000 žmonių.

JT pabėgėlių agentūros atstovė Čade Laura Lo Castro (Lora Lo Kastro) sakė, kad į Čadą atvyko apie 20 000 pabėgėlių, ir pridūrė, kad agentūra tikisi, jog blogiausiu atveju jų bus iki 100 000.

Jos kolegė Pietų Sudane Marie-Helene Verney (Mari Helen Verni) teigė, kad „labiausiai tikėtinas scenarijus yra 125 000 Pietų Sudano pabėgėlių grįžimas į Pietų Sudaną ir 45 000 pabėgėlių“.

Nors pastaruoju metu padėtis pagerėjo, „pagrindinių oro teršalų kiekis daugelyje Europos šalių, ypač Vidurio Rytų Europoje ir Italijoje, vis dar viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas“, teigė EAA, atlikusi tyrimą daugiau kaip 30 šalių, įskaitant 27 Europos Sąjungos nares.

Ataskaita neapėmė didžiųjų pramoninių valstybių – Rusijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės, todėl galima daryti prielaidą, kad bendras mirčių skaičius žemyne gali būti didesnis.

Praėjusį lapkritį EAA paskelbė, kad 2020 metais ES, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje dėl oro taršos anksčiau laiko mirė 238 tūkst. žmonių.

„Dėl oro taršos Europoje kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 1,2 tūkst. jaunesnių nei 18 metų amžiaus žmonių ir gerokai padidėja rizika susirgti vėlesniame amžiuje“, – teigė agentūra.

Po gimimo aplinkos oro užterštumas didina kelių sveikatos problemų, įskaitant astmą, susilpnėjusią plaučių funkciją, kvėpavimo takų infekcijas ir alergijas, riziką.

Tai buvo pirmasis agentūros tyrimas, skirtas būtent vaikams.

„Nors ankstyvų mirčių skaičius šioje amžiaus grupėje yra nedidelis, palyginti su bendru Europos gyventojų skaičiumi, kurį EAA apskaičiuoja kiekvienais metais, ankstyvosios mirtys reiškia būsimo potencialo praradimą ir yra susijusios su didele lėtinių ligų našta tiek vaikystėje, tiek vėlesniame amžiuje“, – teigė EAA.

Ji paragino valdžios institucijas sutelkti dėmesį į oro kokybės gerinimą aplink mokyklas ir vaikų darželius, taip pat sporto objektus ir viešojo transporto mazgus.

„Po gimimo aplinkos oro užterštumas didina kelių sveikatos problemų, įskaitant astmą, susilpnėjusią plaučių funkciją, kvėpavimo takų infekcijas ir alergijas, riziką“, – pažymima ataskaitoje.

Kasmet miršta septyni milijonai

Prasta oro kokybė taip pat gali „pabloginti lėtinių ligų, pavyzdžiui, astmos, kuria Europoje serga devyni procentai vaikų ir paauglių, būklę ir padidinti riziką susirgti kai kuriomis lėtinėmis ligomis vėlesniame amžiuje“.

97 proc. miesto gyventojų 2021 metais buvo veikiami PSO rekomendacijų neatitinkančio oro, rodo pirmadienį paskelbti duomenys.

Pernai EAA pabrėžė, kad ES yra pakeliui į tikslą iki 2030-ųjų 50 proc. sumažinti ankstyvų mirčių skaičių, palyginus su 2005 metais.

XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje dėl smulkiųjų kietųjų dalelių 27 ES valstybėse narėse per metus anksčiau laiko mirė beveik milijonas žmonių. 2005 metais šis skaičius sumažėjo iki 431 tūkst.

PSO teigia, kad padėtis Europoje yra geresnė nei didžiojoje planetos dalyje, nes dėl oro taršos kasmet pasaulyje miršta septyni milijonai žmonių, t. y. beveik tiek pat, kiek dėl rūkymo ar prastos mitybos.

Keli šimtai tūkstančių mirčių tenka jaunesnių nei 15 metų vaikų amžiaus grupei.

Tik 2021 metų rugsėjį buvo pasiektas susitarimas sugriežtinti 2005-aisiais nustatytas pagrindinių teršalų ribines vertes.

Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos pareigūnai pranešė, kad vien tik Tailande, kur toksiškas smogas dusina dalį šalies teritorijos, nuo metų pradžios 2,4 mln. žmonių kreipėsi į ligonines dėl sveikatos problemų, susijusių su oro tarša.

Smulkiosios kietosios dalelės, kurias daugiausia išmeta lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai ir kurios gali prasiskverbti giliai į plaučius, laikomos didžiausiais oro teršalais, po jų eina azoto dioksidas ir ozonas.

PSO pareiškė esanti įsitikinusi, kad 2023-iaisiais galės konstatuoti nepaprastosios padėties pabaigą, ir pridūrė, kad vis labiau tiksi, jog pandeminis viruso etapas baigsis.

Praėjusį savaitgalį suėjo treji metai nuo tada, kai Jungtinių Tautų sveikatos agentūra pirmą kartą situaciją įvardijo kaip pandemiją, nors PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) primygtinai ragino, jog šalys imtųsi veiksmų dar keliomis savaitėmis anksčiau.

„Manau, kad artėjame prie tos ribos, kai į COVID-19 galėsime žiūrėti taip pat, kaip į sezoninį gripą“, – spaudos konferencijos metu teigė PSO ekstremaliųjų situacijų direktorius Michaelas Ryanas (Maiklas Rajanas).

Tai grėsmė sveikatai, virusas, kuris ir toliau žudo.

„Tai grėsmė sveikatai, virusas, kuris ir toliau žudo. Tačiau tai ir virusas, kuris nesutrikdys mūsų visuomenės ir nesutrikdys mūsų ligoninių sistemų, ir manau, kad tai įvyks, kaip sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, šiais metais“, – sakė jis.

Jis nurodė, kad šiuo metu pasaulio padėtis yra žymiai geresnė nei bet kurio kitu pandemijos laikotarpiu.

„Esu įsitikinęs, kad šiais metais galėsime teigti, jog COVID-19 jau nebėra tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatos situacija“, – pridūrė M. Ryanas. 

Praėjusį penktadienį keturioliktą kartą nuo krizės pradžios posėdžiavo Jungtinių Tautų sveikatos agentūros COVID-19 nepaprastosios padėties komitetas.

PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) „pritaria komiteto rekomendacijoms dėl tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos ir nusprendžia, kad šis įvykis tebėra tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatos situacija“, sakoma JT sveikatos agentūros pareiškime.

Jis pareiškė, kad „pripažįsta komiteto poziciją, jog COVID-19 pandemija tikriausiai yra pereinamajame etape, ir vertina komiteto patarimus, kaip atsargiai valdyti šį pereinamąjį laikotarpį ir sušvelninti galimas neigiamas pasekmes“.

Įžengdami į ketvirtuosius pandemijos metus, dabar tikrai esame daug geresnėje padėtyje nei prieš metus.

Dar prieš susitikimą PSO vadovas pridūrė, kad šiuo metu pandemijos kritinis etapas vis dar tęsiasi, atkreipdamas dėmesį į augantį mirčių skaičių ir perspėjo, kad pasaulinis atsakas į krizę „tebėra ribotas“.

„Įžengdami į ketvirtuosius pandemijos metus, dabar tikrai esame daug geresnėje padėtyje nei prieš metus, kai omikron banga buvo pasiekusi aukščiausią tašką, o PSO kiekvieną savaitę buvo pranešama apie daugiau nei 70 000 mirties atvejų“, – teigė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas komitetui penktadienį vykusio posėdžio pradžioje.

Jis nurodė, kad spalį mirčių skaičius per savaitę nukrito žemiau 10 000, tačiau nuo gruodžio pradžios vėl išaugo, o Kinijoje panaikinus COVID-19 apribojimus mirčių skaičius ėmė sparčiai didėti.

PSO vadovas pridūrė, kad sausio viduryje buvo pranešta apie 40 000 COVID-19 mirčių per savaitę – daugiau nei pusė šių atvejų užregistruoti Kinijoje – nors tikrasis skaičius, „aišku, yra daug didesnis“.

PSO pirmą kartą COVID-19 paskelbė tarptautinio masto ekstremalią situaciją, kai 2020 metų sausio 30 dieną už Kinijos ribų pradėjo plisti koronavirusas.

Nors tarptautinio masto ekstremalios situacijos paskelbimas yra visame pasaulyje sutartas reagavimo į tokius protrūkius mechanizmas, tačiau tik po to, kai 2020 metų kovo 11 dieną Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas blogėjančią situaciją dėl COVID-19 įvardijo kaip pandemiją, daugelis šalių suvokė situacijos rimtumą.

PSO pranešė apie daugiau kaip 752 mln. patvirtintų COVID-19 atvejų visame pasaulyje, įskaitant daugiau kaip 6,8 mln. mirties atvejų, tačiau JT sveikatos agentūra visada pabrėžia, kad tikrieji skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni.

Organizacija ne kartą išreiškė susirūpinimą, kad oficiali Kinijos statistika neparodo tikrojo šiuo metu smarkiai išaugusio COVID-19 atvejų skaičiaus poveikio.

„PSO vis dar mano, kad apie mirties atvejus Kinijoje pranešama ženkliai per mažai“, – žurnalistams sakė jos ekstremalių situacijų direktorius Michaelas Ryanas (Maiklas Rajanas).

Jis kaltino Pekiną, kad šis siaurai apibrėžia, kas yra mirtis nuo COVID-19, taip pat pabrėžė, kad „visuomenės sveikatos sistemos gydytojai turi būti skatinami pranešti apie tokius atvejus, o ne atgrasomi“.

Ir atvirkščiai, jis pasidžiaugė Jungtinių Valstijų, kuriose sparčiai plinta naujoji antrinė „Omicron“ atmaina „XBB.1.5“, valdžios institucijų bendradarbiavimu.

„Jungtinės Valstijos radikaliai skaidriai bendradarbiauja su PSO dėl duomenų ir jų poveikio“, – sakė M. Ryanas.

PSO techniniam atsakui į COVID-19 protrūkį vadovaujanti Maria van Kerkhove (Marija van Kerkchov) teigė, kad Vašingtonas pateikė beveik visus iki šiol turimus duomenis apie „XBB.1.5“ – kol kas labiausiai užkrečiamą viruso formą.

Ji sakė žurnalistams, kad 38 šalyse aptiktas COVID-19 subvariantas aiškiai turi „augimo pranašumą“, palyginti su kitomis viruso atmainomis. Be to, manoma, kad jis geriau išvengia imuniteto apsaugos nuo ankstesnės infekcijos ar vakcinų.

„Kol kas neturime duomenų apie jo sunkumą“, – pridūrė ji.

Beždžionių raupai taip buvo pavadinti todėl, kad virusas pirmą kartą, 1958-aisis, buvo nustatytas Danijoje tyrimams laikomoms beždžionėms, tačiau liga pasireiškia daugeliui gyvūnų, dažniausiai – graužikams.

„Po virtinės konsultacijų su pasaulio ekspertais PSO pradės vartoti naują... terminą „b raupai“ kaip beždžionių raupų sinonimą. Abu pavadinimai bus vartojami... vienerius metus, kol „beždžionių raupų“ [pavadinimo] bus palaipsniui atsisakyta“, – sakoma Jungtinių Tautų sveikatos agentūros išplatintame pareiškime.

„PSO... vartos terminą "b raupai" ir ragina kitus laikytis šių rekomendacijų, kad būtų sumažintas bet koks neigiamas dabartinio pavadinimo ir naujo pavadinimo pritaikymo poveikis“, – priduriama pranešime.

Pirmą kartą ši liga žmonėms buvo nustatyta 1970-aisiais Kongo Demokratinėje Respublikoje. Nuo to laiko ji tarp žmonių plito daugiausia Vakarų ir Centrinės Afrikos šalyse, kur yra laikoma endemine.

Tačiau gegužės mėnesį šios ligos, sukeliančios karščiavimą, raumenų skausmą ir į vėjaraupius panašų bėrimą, atvejų ėmė sparčiai daugėti visame pasaulyje, daugiausia tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.

Šiais metais PSO buvo pranešta apie 81 107 beždžionių raupų atvejus ir 55 mirties nuo šios ligos atvejus 110 šalių.

Rugpjūčio mėnesį PSO kreipėsi į visuomenę, prašydama padėti sugalvoti mažiau stigmatizuojantį šios greitai plintančios ligos pavadinimą.

„Žmonės turi žinoti, kad mūsų stebimas perdavimas vyksta tarp žmonių“, – Ženevoje žurnalistams sakė PSO atstovė Margaret Harris (Margaret Haris).

Ji tvirtino, kad primatai negali būti kaltinami dėl beždžionių raupų atvejų gausėjimo Brazilijoje, reaguodama į pranešimus, kad šioje Pietų Amerikos šalyje šie gyvūnai vis dažniau fiziškai užpuolami ir nuodijami.

Pasak vietos žiniasklaidos, keliuose Brazilijos miestuose padažnėjo atvejų, kai beždžionės apmėtomos akmenimis ar joms padedama nuodų.

Naujienų svetainės G1 žiniomis, Rio do Preto gamtiniame draustinyje San Paulo valstijoje per mažiau nei savaitę 10 beždžionių buvo apnuodytos arba tyčia sužalotos.

Gelbėtojai ir aktyvistai įtaria, kad primatai buvo užpulti, kai toje vietovėje buvo patvirtinti trys beždžionių raupų atvejai, nurodė G1.

Pasaulyje užregistruota jau daugiau kaip 28,1 užsikrėtimo atvejų ir 12 mirčių, nuo gegužės smarkiai išaugus beždžionių raupų atvejų skaičiui už Vakarų ir Centrinės Afrikos šalių, kur ši liga ilgą laiką buvo endeminė, ribų.

PSO duomenimis, Brazilijoje iki šiol užregistruota daugiau kaip 1,7 tūkst. užsikrėtimo ir vienas mirties atvejis.

„Nestigmatizuokime“

Tačiau M. Harrisas pabrėžė, kad, nepaisant ligos pavadinimo, beždžionės nėra pagrindinės ligos platintojos ir neturi nieko bendra su dabartiniu protrūkiu.

Beždžionių raupai savo pavadinimą gavo dėl to, kad virusas pirmą kartą buvo nustatytas Danijoje tyrimams laikomoms beždžionėms, tačiau liga pasireiškia daugeliui gyvūnų, dažniausiai – graužikams.

Nors virusas iš gyvūnų gali persiduoti žmonėms, pastaruoju metu pasaulyje daugėja užsikrėtimo atvejų, nes virusas perduodamas per artimus kontaktus tarp žmonių, paaiškino PSO atstovė.

„Reikėtų nerimauti dėl to, kur jis [cirkuliuoja] tarp žmonių ir ką žmonės gali padaryti, kad apsisaugotų nuo užsikrėtimo ir platinimo“, – pridūrė ji.

Pasak ekspertės, žmonės „tikrai neturėtų pulti jokių gyvūnų“.

M. Harris teigimu, geriausias būdas suvaldyti virusą – „jei žmonės atpažins, kad jiems pasireiškė simptomai, ir kreipsis medicininės pagalbos, taip pat imsis atsargumo priemonių, kad išvengtų jo perdavimo“.

Tam būtina informuoti žmones, patenkančius į rizikos grupę.

Beveik visi iki šiol nustatyti atvejai buvo tarp vyrų, turėjusių lytinių santykių su kitais vyrais – taigi, PSO įspėjo, kad užsikrėtusieji neturėtų būti stigmatizuojami.

„Bet koks užsikrėtusio asmens stigmatizavimas didina ligos plitimą, nes jei žmonės bijo identifikuoti save kaip užsikrėtusius, jie nesikreipia pagalbos ir nesiims atsargumo priemonių“, – perspėjo M. Harris.

„Taigi, nestigmatizuokime jokio gyvūno ar žmogaus, nes jei tai darysime, protrūkis daug labiau išsiplės“, – pridūrė ji.

Skendimas yra viena iš pagrindinių 1–24 metų vaikų ir jaunuolių mirties priežasčių visame pasaulyje. Kasmet nuskęsta apie 236 tūkst. žmonių. Daugiau nei 90 proc. mirčių paskendus įvyksta mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, o didžiausias pavojus kyla vaikams iki penkerių metų, nurodė PSO.

Mirtys dažnai susijusios su kasdiene įprastine veikla, tokia kaip maudynės, semiant vandenį naudojimui namuose, kelionės valtimis ar keltais ir žvejyba. Sezoniniai ar ekstremalūs oro reiškiniai, pavyzdžiui, musonai, taip pat yra dažna skendimų priežastis.

„Daugelio šių mirčių galima išvengti pasitelkus įrodymais pagrįstus mažai kainuojančius sprendimus“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas ir išvardino priemones, kurių gali imtis asmenys, organizacijos ir vyriausybės. Tai – fiziniai barjerai, neleidžiantys žmonėms įkristi į vandenį, žmonių mokymas gelbėjimo technikų, plaukimo pamokos ir saugios dienos priežiūros vaikams organizavimas, valčių ir keltų transporto reguliavimas bei potvynių rizikos valdymas.

PSO ragina žmones visame pasaulyje lankyti plaukimo pamokas ir perspėti artimuosius bei draugus laikytis saugumo reikalavimų.