COVID-19 AUKŲ SKAIČIUS PASAULYJE VIRŠIJO 800 TŪKST., UŽSIKRĖTUSIŲJŲ – 23 MLN.

Šios įmonės sukurs Latvijoje apie 1 tūkst. naujų darbo vietų.

Tai ketvirtadienį pranešė Latvijos investicijų ir plėtros agentūros spaudos tarnyba.

„Pirmą kartą buvo sudaryta speciali komanda, kuri greitai sureagavo į padėtį Baltarusijoje ir sudomino apie 70 Baltarusijos technologijų kompanijų idėja perkelti savo veiklą į Latviją. 17 įmonių jau priėmė tokį sprendimą“, - pareiškė Latvijos ekonomikos ministras Janis Vitenbergas.

Iš šių 17 bendrovių trys jau pradėjo darbą Latvijoje, atidarė sąskaitas bankuose, susirado patalpas ir sutvarkė visus formalumus dėl personalo persikėlimo. Beveik pusė iš šių 17 įmonių anksčiau dirbo Minsko aukštųjų technologijų parke. Dabar derybos tęsiamos su dar 50-čia Baltarusijos kompanijų, kurios norėtų perkelti savo veiklą į Latviją.

Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Jų laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Oficialiais duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų, o opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.

Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.

„Rusiją visada siejo ypatingi ryšiai su Armėnija. Bet mes visada palaikėme ypatingus ryšius ir su Azerbaidžanu. Rusijoje gyvena daugiau kaip 2 mln. armėnų ir apie 2 mln. azerbaidžaniečių. Šie žmonės čia gyvena beveik nuolat. Dirbdami Rusijoje, jie siunčia milijardus dolerių savo šeimoms. Visus šiuos žmones sieja labai pastovūs ir artimi ryšiai su Rusija humanitariniu pagrindu. Todėl mums ir Armėnija, ir Azerbaidžanas – lygūs partneriai“, - teigė V. Putinas.

Anot jo, Rusija nori palaikyti visaverčius santykius tiek su Armėnija, tiek su Azerbaidžanu. Su Armėnija, pasak V. Putino, Rusiją suartina krikščionybė, o su Azerbaidžanu ryšiai labai glaudūs kitose srityse. Kartu jis atkreipė dėmesį į tą faktą, kad Rusijos Federacijoje beveik 15 proc. gyventojų išpažįsta islamą. „Net ir šiuo požiūriu Azerbaidžanas nėra mums svetima šalis“, - pridūrė prezidentas.

Pasak V. Putino, situaciją Kalnų Karabache reikia sureguliuoti ieškant konstruktyvių ir abiem konflikto šalims priimtinų kompromisų.

Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje prasidėjo mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.

V. Putinas aiškino, kad jei Rusijos vyriausybė būtų norėjusi A. Navalno apnuodijimo, jam nebūtų leista išvykti į Vokietiją tolesniam gydymui, prezidentą citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

44-erių Kremliaus kritikas A. Navalnas apnuodytas rugpjūčio mėnesį. Jis neteko sąmonės, kai skrido iš Tomsko į Maskvą, o po kelių dienų, praleistų Omsko ligoninėje, buvo nugabentas į Berlyną.

Vokietijos teigimu, atlikti toksikologiniai tyrimai „nepaneigiamai įrodo“, kad A. Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia „Novičiok“ medžiaga. Tokias šalies išvadas patvirtino dvi Prancūzijos ir Švedijos laboratorijos.

„Mus žlugdė jų tritaškiai ir varžovų atkovoti kamuoliai, - pripažino M.Schilleris. - Mums tai buvo dviejų pusių mačas. Jų tritaškius pirmoje dalyje sulaikėme iki 25 proc., bet vėliau jie ėmė pataikyti nepalyginamai geriau“.

Kauniečiai per 40 min. po krepšiais sugriebė 24 kamuolius, o ispanai – net 34. Pasak trenerio, tai priešininkams suteikė net dešimčia papildomų šansų daugiau, nei šeimininkams.

O tolimi metimai padėjo svečiams perlaužti rungtynių eigą trečiajame kėlinyje, kurį jie pradėjo turėdami 8 taškų deficitą, o baigė pirmaudami dviženkliu skirtumu. Bendras „Valencia“ tritaškių pataikymas siekė 43 proc.  Tuo tarpu žalgiriečiai antrojoje dalyje prametė net dešimt tolimų metimų, nors bendras jų procentas ir nebuvo blogas – 39 proc. Dar įspūdingiau ispanai pasirodė atakuodami iš artimos ir vidutinės distancijos. Net 77 proc. jų šūvių pasiekė tikslą, kai kauniečių tik 56 proc.

„Galvojome, kad viską padarysime puolimu, bet išėjo taip, kad net laisvi nepataikėme, - pripažino kauniečių įžaidėjas Rokas Jokubaitis. - Eurolygoje nėra daug komandų, kurias galime įveikti vien puolimu“.

„Sužaidėme tikrai ne kaip turnyro lyderiai, bet gal ir gerai toks pralaimėjimas prieš savaitgalio derbį su Vilniauas „Rytu“, - svarstė jis.

Artūras Milaknis pabrėžė, jog žalgiriečiai nesilaikė plano gindamiesi.

„Kažkiek įsimylėjom tą puolimą, o gynyboje neatidirbome, daugiau nei pusę kėlinio žaidėme nepadarę nė vienos pražangos“, - dėstė snaiperis.

Ketvirtadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje vykstant Eurolygos rungtynėms tarp Kauno „Žalgirio“ ir Valensijos „Basket“, V. Matijošaitis sako saugumo klausimus, Lietuvoje augant sergamumui COVID-19, aptaręs su Kauno krepšinio klubo atstovais.

„Pastaruoju metu, kai visoje šalyje epidemiologinė situacija staigiai paaštrėjo, nemažai dėmesio skiriame ne vien krepšinio rungtynėms, bet ir koncertams bei kitiems arenoje ir ne tik vykstantiems renginiams. Ketvirtadienį priešpiet kaip tik apie tai kalbėjomės gyvai susitikę su „Žalgirio“ atstovais“, – BNS perduotame komentare teigia Kauno meras.

„Tikrai neketiname užsimerkti ir žiūrėti pro pirštus. Labai aiškiai pasakėme, kad mūsų žmonės nuolat stebės situaciją, nes kauniečių saugumas yra ir bus pirmoje vietoje. Jei situacija pakryps bloga linkme, pirmiausia lauks ženklus lankytojų skaičiaus ribojimas. Visiškas renginių uždraudimas ar rungtynės be žiūrovų – tai jau kraštutinumai, tad kol kas apie tokį kritinį scenarijų kalbėti dar per anksti“, – teigia jis.

Visiškas renginių uždraudimas ar rungtynės be žiūrovų – tai jau kraštutinumai.

V. Matijošaitis viliasi, kad komandai demonstruojant puikius rezultatus, jog sirgaliai už tai atsidėkos sąmoningu ir atsakingu elgesiu.

Jis teigė nenorintis nei pritarti, nei prieštarauti išskirtinai „Žalgirio“ rungtynėms, teigdamas, jog tai būtų „tiesiog populizmas ir šališkas vertinimas“.

Vis dėlto meras atkreipė dėmesį, kad kol kas nėra jokios informacijos apie tai, jog COVID-19 atvejai būtų siejami su „Žalgirio“ arenoje vykusiais renginiais.

„Tai savaime parodo, kad dabartinėmis sąlygomis arenos personalas iki šiol sėkmingai susitvarkė užtikrinant žmonių saugumą. Įgyvendinamų veiksmų ir prevencinių priemonių sąrašas tikrai ilgas ir jis vis pildomas“, – teigia jis.

Savivaldybės duomenimis, Kauno „Žalgirio“ arenoje renginių metu termovizoriais tikrinama lankytojų temperatūra, viduje dirba daugiau apsaugos darbuotojų. Nuo pat sezono pradžios sumažintas žiūrovų kiekis ir sėdima kas antroje vietoje, vykdoma kaukių dėvėjimo kontrolė.

Gėrimų ir maisto neleidžiama neštis į tribūnas, kad jose lankytojai visą laiką būtų su kaukėmis, taip pat koncertuose atsisakyta stovimų vietų.

Eurolyga skelbia, kad į ketvirtadienio rungtynes atvyko 5131 žiūrovas.

Kaip rodo oficialūs duomenys, šalyje per parą mirė 136 koronavirusu užsikrėtę žmonės. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 127 aukas.

Anksti pavasarį Italija tapo pirmąja Europos šalimi, kurioje smarkiai išplito naujasis koronavirusas. Kovo ir balandžio mėnesiais COVID-19 pacientų mirštamumas Italijoje kai kada viršydavo 900 žmonių per dieną.

Nuo pandemijos pradžios Italijoje patvirtinta daugiau kaip 465 tūkst. COVID-19 atvejų, 36 tūkst. jų baigėsi pacientų mirtimi.

NATO narės Graikija ir Turkija jau kurį laiką nesutaria dėl dujų telkinių žvalgybos ginčijamuose Viduržemio jūros vandenyse. Aljansui išreiškus susirūpinimą, kad vandenyse gali kilti atsitiktinių susirėmimų, buvo sukurtas konfliktų sprendimo mechanizmas. Nepaisant to, J. Stoltenbergas paragino abiejų šalių prezidentus vis vien susėsti prie derybų stalo.

„Mes tai laikome techniniu kariniu klausimu, kuriuo turime įsitikinti, kad turime tinkamų įrankių užkirsti kelią incidentams ir nelaimėms“, – sakė J. Stoltenbergas, praėjus vienai dienai po abiejų šalių gynybos ministrų susitikimo.

„Labai svarbu suprasti, kad atsakomybė už nelaimingų atsitikimų jūroje prevenciją negali atsidurti vien ant kapitonų, įgulos narių, karių ir pilotų, veikiančių Viduržemio jūros pietuose, pečių, – kalbėjo jis. – Būtent dėl šios priežasties aiškiai paraginau mus visus įsitikinti, kad būtų priimta reikalingų politinių sprendimų incidentų ir nelaimių prevencijai.“

Trečiadienį Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis apkaltino Recepo Tayyipo Erdogano vadovaujamą Turkiją „imperialistinių fantazijų“ puoselėjimu, o Turkijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu apkaltino Atėnus ir jų sąjungininkus „maksimalistine ir priešiška politika“.

Nepaisydama Vakarų valstybių perspėjimų, Turkija iki spalio 27 dienos pratęsė dujų žvalgybos laivo „Oruc Reis“ tyrimų misiją Viduržemio jūros rytuose. Atėnai teigia, kad Ankara dujų telkinių paiešką vykdo būtent Graikijos teritoriniuose vandenyse ir taip pažeidžia tarptautinę teisę.

Tai buvo pirma „Žalgirio” nesėkmė šio sezono Eurolygoje.

Kauniečiai per pirmąsias 10 rungtynių minučių realizavo 7 tritaškius iš 9, o įpusėjus mačui buvo realizavę 9 iš 14 ir pirmavo 45:37. Visgi antra mačo dalis buvo visai kita istorija.

Po ilgosios pertraukos „Žalgiris” prametė pirmus 10 tritaškių, „Valencia” per šią atkarpą realizavo 9 tritaškius iš 17, likus žaisti 4 minutes, svečiai pirmavo 80:64.

Lukas Lekavičius taikliu metimu nutraukė tritaškių badą, netrukus iš toli pasižymėjo Artūras Milaknis ir sumažino atsilikimą iki 70:80, tačiau Guillemas Vivesas netrukus smeigė dar vieną svečių tritaškį ir „Žalgirio” viltys pakeisti dvikovos eigą atšalo.

Pirmoje rungtynių pusėje Shillerio auklėtiniai pavyzdingai mėtė tolimus metimus ir jų realizavo net 9. Tačiau po ilgosios pertraukos „Žalgirio” toliašaudė artilerija užsikirto – įmesti vos 2 tolimi metimai.

„Žalgirio” nuo pralaimėjimo neišgelbėjo sėkmingas Augustine'o Rubito žaidimas. Aukštaūgis per 20 minučių pelnė 12 taškų (6/6 dvit), atkovojo 5 kamuolius ir surinko 20 naudingumo balų.

Svečius į pergalę atvedė Bojanas Dubljevičius. Valensijos klubo simbolis per 23 minutes pelnė 16 taškų (4/4 dvit., 2/4 trit., 2/2 baud.), atkovojo 5 kamuolius, atliko 1 rezultatyvų perdavimą ir perėmė 1 kamuolį bei surinko 21 naudingumo balą.

„Žalgiris”: Augustine'as Rubitas (6/6 dvit.) ir Marius Grigonis (2/4 trit.) po 12, Joffrey Lauvergne'as (4/8 dvit. 4 atk. kam.) ir Nigelas Hayesas (1/5 trit.) po 11, Lukas Lekavičius 9 (5 rez. perd.), Rokas Jokubaitis (2/2 trit.) ir Artūras Milaknis po 8, Steve'as Vasturia 6.

„Valencia”: Bojanas Dubljevičius (5 atk. kam.) ir Vanja Marinkovičius (4/8 trit.) po 16, Nikola Kaliničius 14 (2/3 trit., 3 rez perd.), Klemenas Prepeličius 13 (3/8 trit., 4 rez. perd.), Louisas Labeyrie 12 (5 atk. kam.), Derrickas Williamsas 6.

„Investicijos į gynybą Aljanso mastu auga jau šeštus metus iš eilės. Tai rodo ne tik NATO vienybę, bet ir brėžia aiškią Aljanso perspektyvą: toliau stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą bei būti geriau pasirengusiems reaguoti į kintančias grėsmes“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, priminęs, kad prie dvejus metus Lietuva pirmą kartą pasiekė NATO įsipareigotą 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą.

„Jį ir toliau būtinai išlaikysime: tai mus įpareigoja daryti esama geopolitinė padėtis regione“, – sakė R. Karoblis.

Rusijai toliau plėtojant raketinius, konvencinius, branduolinius ginklus ir kitus pajėgumus, nepaisant COVID-19 nemažinant pratybų ir kito aktyvumo, NATO gynybos ministrai vertino pažangą stiprinant Aljanso atgrasymo ir gynybos laikyseną. Lietuvos pastangos šioje srityje labiausiai matomos per kovą su dezinformacija, energetinio saugumo priemones, sąjungininkų pajėgų judėjimo procedūrų pagreitinimo srityse, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

Penktadienį NATO gynybos ministrai aptars NATO operacijas Irake bei Afganistane. Irako vyriausybės prašymu NATO planuoja išplėsti misiją Irake, kurioje sąjungininkai padeda rengti Irako saugumo institucijas stabilizuojant šalį ir kovoje su teroristinėmis grupuotėms bei ISIS. Seime svarstomas mandato mūsų pajėgoms išplėtimas NATO misijoje Irake. Lietuvos galima kontribucija Irake, Danijos kontingento sudėtyje, prisidės prie vienybės sąjungininkams padedant stabilizuoti Iraką. Dabar NATO mokymo misijoje Irake tarnauja vienas Lietuvos karys, dar du turėtų išvykti į operacijos regioną spalio pabaigoje. Tuo tarpu Afganistane vykstant taikos deryboms nerimą kelia nemažėjantis smurto lygis. Sąjungininkai yra sutarę glaudžiai derinti veiksmus dėl galimo pajėgų išvedimo, kuris pasitarnautų taikos procesui.

Šiuo metu NATO operacijos „Resolute Support“ („Tvirtas ryžtas“) kontingentą sudaro apie 16 tūkst. karių iš 38 valstybių, tarp kurių karių iš Lietuvos yra 40.

Savo istoriją jis pasakoja meninėmis priemonėmis – unikalūs kūriniai iliustruoja kovą su cistine fibroze, o dažniausias motyvas yra plaučiai, randai, žaizdos, nutapyti ryškiomis spalvomis, žvilgančiais dažais, dekoruoti lemputėmis. Tokį meninį stilių kūrėjas pasirinko kaip kontrastą ligos bjaurumui, nemaloniems simptomams.

Serga nuo kūdikystės

Cistinė fibrozė, genetiškai paveldima liga, Dylanui buvo nustatyta sulaukus trijų mėnesių. Jai būdingas daugelio organų ir jų sistemų pažeidimas dėl sutrikusios išorinės sekrecijos liaukų funkcijos.

Dažniausiai pažeidžiami plaučiai, dėl sutirštėjusio sekreto ir lėtesnio jo pasišalinimo kvėpavimo takuose atsiranda jo sankaupos. Tai sukelia pasikartojančias infekcijas, kurios ardo bronchų jungiamąjį audinį, atsiranda negrįžtamų pokyčių ir plaučiuose, ilgainiui gali sutrikti jų veikla. Ligonis nuolat kosėja, jam sunku kvėpuoti, vargina dusulys, silpnumas.

Nesąžininga būtų ir toliau nagrinėti filosofines temas, kai rūpi labai žemiški dalykai – tai, kad gali vėl laisvai kvėpuoti.

1979-aisiais, kai D.Mortimeris gimė, gydytojų prognozės tokiems kaip jis buvo pesimistiškos – medikams trūko žinių apie šią įgimtą ligą, efektyvaus gydymo nebuvo, manyta, kad ligoniai gali išgyventi tik iki paauglystės. Laimė, kai sulaukė dešimties, buvo atrastas genas, perduodantis cistinę fibrozę. Mokslininkai pradėjo tyrimus šioje srityje, buvo sukurti nauji vaistai ir atsirado ilgesnio, geresnės kokybės gyvenimo viltis. Šiuo metu pacientų išgyvenamumas siekia 37 metus. Dylanui jau 41-i, dėl to jam prireikė plaučių transplantacijos.

"Vaikystėje tėvai man labai daug apie ligą neaiškino, bet buvo labai rūpestingi, reguliariai vežiodavo pas gydytojus, prižiūrėjo, kad laiku išgerčiau prirašytus vaistus, taikė alternatyvias procedūras. Pavyzdžiui, gydymą plekšnojimu. Aš atsiguldavau, o mama arba tėtis man energingai plekšnodavo delnais per krūtinę, nugarą plaučių srityje. Tai padėdavo iškosėti skreplius, gleives, kurie trukdė kvėpuoti, sukeldavo įkyrų kosulį", – prisimena D.Mortimeris.

Ir psichologiškai nebuvo lengva. Žinojimas, kad ilgai negyvensi, – sunkiai pakeliamas, ypač vaikui. Kiekvienas ligonis trokšta, kad su juo elgtųsi kaip su sveiku. Bet tai sunku paaiškinti aplinkiniams, kai jie girdi kažką nuolatos kosint, ir replikuoja, kad tai turbūt astma ar peršalimas, o galbūt tuberkuliozė, kita užkrečiama liga. Dylanas dažnai lankydavosi sporto klube, nes aktyvi fizinė veikla padeda valytis plaučiams. Tačiau tai sukelia kosulio priepuolius, o tarp kartu sportuojančių atsiranda netolerantiškų asmenų, iš kurių yra sulaukęs net grasinimų.

Ramstis – šeima ir tikėjimas

Nepaisant negalavimų, kartais labai sekinančių, Dylanas stengėsi gyventi normalų gyvenimą. Sėkmingai baigė mokyklą ir įstojo į Kanzaso meno institutą, kur studijavo vazduojamuosius menus, magistro laipsnį įgijo Niujorko vizualinių menų mokykloje.

Pasinėręs į kūrybą jaunuolis turėjo nedaug draugų, o į pasimatymus iš viso nevaikščiojo, niekada neturėjo merginos. Tai buvo sąmoningas apsisprendimas, tada galvojo, kad nenori jokiam kitam žmogui užkrauti tokios naštos.

Ir tada, kai jau buvo susiruošęs palikti gimtąjį Kanzasą ir persikelti į Niujorką, visą dėmesį skirti menininko karjerai, sutiko savo būsimąją žmoną. Buvo paskutinė diena, kai jis nusprendė dar kartą kartą nueiti į bažnyčią, o jo būsimoji antroji pusė ten tada apsilankė pirmą kartą.

Tai nebuvo meilė iš pirmojo žvilgsnio, tačiau visą bemiegę naktį Dylanas svarstė, ką daryti: išvykti, kaip suplanavęs, ar pasilikti. "Galvojau, kad tai yra ženklas. Ne šiaip sau sutapimas. Vis dėlto išvažiavau ir kurį laiką su Shannon bendravome per atstumą", – mintimis grįžta į praeitį.

Po metų, kai nebeliko abejonių, kad Shannon – jo gyvenimo moteris, mylimieji susituokė. Susilaukė dviejų sūnelių – vyresniajam Noah jau vienuolika, jaunesniajam Liamui – aštuoneri.

Dylanui labai svarbus tikėjimas, jis kurį laiką dirbo pastoriumi vienoje didžiausių Kanzaso bažnyčių, o laisvą laiką dalijo šeimai ir menui. Tuo metu jo kūrybos tematika buvo glaudžiai susijusi su religija, menininkas kėlė filosofinius būties klausimus ir ieškojo į juos atsakymų.

Tikėjimas ypač padėjo ieškant atsakymo, kodėl jam taip atsitiko, kai labai norėjosi įveikti ligą, pamiršti jos keliamas kančias, nebegalvoti apie mirtį. Atrodė, kad buvo išklausytas ir sulaukė malonės – vis dar buvo gyvas, sukūrė šeimą, susilaukė vaikų, nepaveldėjusių nelemtojo geno. Jautėsi dėkingas už šias gyvenimo dovanas, todėl tapo pastoriumi.

Tačiau idilė baigėsi artėjant 37-ajam gimtadieniui. Savų plaučių resursai beveik išsisėmė, jį galėjo išgelbėti tik plaučių transplantacija.

Atsidėjo kūrybai

Vyras kosėjo krauju, nebegalėjo ne tik sportuoti, bet ir žaisti su sūneliais. Labai pasisekė, kad vos po poros mėnesių, kai buvo įtrauktas į ligonių, kuriems reikalingas plaučių persodinimas, sąrašą, atsirado donoras.

Operacija puikiai pavyko, po trijų savaičių ligoninėje ir trijų mėnesių reabilitacijos atsigavo ir netgi kartu su tėvu nubėgo 5 km. Jautėsi beprotiškai laimingas, džiaugėsi grįžtąs į įprastą kasdienybės ritmą. Kūrė ateities planus – su šeima persikėlė į Niujorką.

Būtent tada apsisprendė palikti bažnyčią, pastoriaus darbą ir atsidėti vien kūrybai. Prasidėjo naujas etapas, jo paveiksluose, skulptūrose, instaliacijose atsirado naujų motyvų, susijusių su pastarųjų metų išgyvenimais.

Menininkas tikina supratęs, kad nesąžininga būtų ir toliau nagrinėti filosofines temas, kai rūpi labai žemiški dalykai – tai, kad gali vėl laisvai kvėpuoti, be to, jautėsi nepaprastai dėkingas gydytojams ir donoro artimiesiems, kurių dėka gavo naują puikiai funkcionuojantį organą. Norėjosi apie tai pasakoti visam pasauliui.

Atvirai kalbėdamas apie savo ligą dailininkas jaučiasi labiau pažeidžiamas, bet kartu išsilaisvinęs – tarsi būtų atvėręs daugelį metų uždarytus vartus.

Likimo dovana

Dar daugiau su liga susijusių motyvų jo kūryboje atsirado po antrosios abiejų plaučių transplantacijos. Jos prireikė po pusantrų metų, kai pirmieji persodinti plaučiai buvo atmesti organizmo. Proceso sustabdyti nepavyko nei vaistais, nei procedūromis. Nebegalėjo net laiptais užlipti, kas keletą žingsnių tekdavo ilsėtis.

Tada sužinojo, kad gyventi liko vos keli mėnesiai. Suprato, kad pamažu miršta, bet nieko negalėjo padaryti. Per tokį trumpą laiką rasti dar vieną tinkamą donorą atrodė beveik neįmanoma užduotis. Tačiau ir vėl įvyko stebuklas.

Pagalbą pasiūlė visai nepažįstama moteris, vieno Dylano socialinių tinklų bičiulio draugė. Ji yra slaugė ir gerai žinojo menininko ligos istoriją, o tuo metu kaip tik mirė jos pusbrolis. Jo plaučius pasiūlė D.Mortimeriui. Šis netikėjo, kad jie tiks ir kas nors iš to išeis. Bet likimas panoro jam padovanoti dar vieną dovaną, netrukus sulaukė gydytojų skambučio, kad ir šio donoro plaučiai tinkami.

Antroji transplantacija atlikta praėjusių metų pradžioje. Operacija ir reabilitacija pareikalavo daug jėgų ir kantrybės, tačiau visa tai jau praeitis.

Koronavirusas – naujas iššūkis

Su trečiaisiais plaučiais gyvenantis dailininkas susidūrė su nauju iššūkiu dėl koronaviruso pandemijos, jam tenka ypač saugotis, kad neužsikrėstų, bendravimą apribojo iki minimumo.

Gydytojai įspėjo, kad užsikrėtus gali laukti juodžiausias scenarijus, gali prasidėti plaučių nepakankamumas –- tada jam reikės dar kartą persodinti šį organą.

Dabar, kai didžiąją laiko dalį leidžia namuose, su šeima ir mylimu auksinio retriverio veislės augintiniu, Dylanas gali skirti dar daugiau laiko kūrybai, kurioje vis dar vyrauja su cistine fibroze susiję motyvai.

Jo darbai vieniems atrodo keisti, kitiems – provokuojantys, verčiantys susimąstyti. Formos ir raštai dažniausiai atkartoja plaučių audinio, ląstelių struktūrą, sudėtingas kvėpavimo organų formas. Įspūdžiui sustiprinti autorius renkasi itin ryškias spalvas ir žvilgančius dažus. Žmogaus kūno anatomijos detalės virsta įmantriais ornamentais.

Liga, kuria serga, nėra maloni, simptomai – kosulys, dusulys, spjaudymasis skrepliais, krauju – ne patys estetiškiausi, todėl nusprendė juos pagražinti pasitelkęs visas vaivorykštės spalvas ir blizgesį. Tai suteikia kūriniams akinantį švytėjimą, neleidžiantį atitraukti žvilgsnio nuo rimtų temų.

Paveiksluose gausu ir kitų su autoriaus patirtimi gydymo įtaigose susijusių motyvų: operacinių vaizdai, ligoninių priėmimo skyriai, medikų figūros. Naujoje kūrinių serijoje pagrindinis simbolis yra greitosios pagalbos automobiliai, jų durys, kaip vartai tarp pasaulio šiapus ir anapus.

Menininkas yra surengęs beveik dvi dešimtis personalinių parodų, dalyvavo įvairiuose meno festivaliuose ir kituose renginiuose. D.Mortimerio kūriniai dažnai eksponuojami gydymo įstaigose, jų yra įsigijusios farmacijos kompanijos, universitetai. Menininkas dažnai kviečiamas į renginius, konferencijas, kur dalijasi savo išgyvenimais, patirtimi su kitais sergančiaisiais.

Pastarąjį pusmetį, nepaisant aplinkybių, D.Mortimeris jaučiasi gerai, tačiau neslepia, kad ne visuomet pasiseka išlikti optimistu. Sako, kad labai padeda bėgimas. Bėgioti nemėgsta, bet pergalės džiaugsmas, kai po transplantacijos gali nubėgti 10 km, itin saldus.

Kūrybišku žvilgsniu

65 rožės. Šiame pavadinime užkoduotas cistinės fibrozės pavadinimas, mažiems vaikams, kuriems sunku jį ištarti, skambantis kaip "65 rožės". Jame detaliai, grafiškai vaizduojami žmogaus plaučiai, kompoziciją papildo kraujo spalvos rožės.

Simbolis. Sportiniai bateliai D.Mortimerio kūryboje pasirinkti neatsitiktinai, bėgimui skirtų sportbačių paduose yra oro, kad būtų lengviau bėgti, o jam oras yra pati didžiausia vertybė, nes jo nuolat trūksta.

Viena žinomiausių D.Mortimerio meninių instaliacijų – milžiniškas nudžiūvęs medis, kurį jis nudažė ryškiai rožine spalva ir padengė blizgučiais. Instaliacija sukurta 2018 m. ir buvo eksponuojama viename Kanzaso parkų.