D. RAZMUVIENĖ: SITUACIJA STABILIZAVOSI, BET VIRUSAS NEDINGO

JAV Nacionalinis uraganų centras prognozuoja, kad audra galiausiai nuslinks Jungtinių Valstijų link.

Dėl potvynių, sukėlusių pavojų namams ir užliejusių magistralinius kelius, Meksikos kariuomenė Kampečėje evakavo 138 gyventojus.

Audrai pasiekus sausumą jos nešamų vėjų vidutinis greitis susilpnėjo iki 75 km per valandą. Tikėtina, kad ketvirtadienį "Cristobal" susilpnės iki atogrąžų depresijos, o penktadienį sugrįš į Meksikos įlanką, kur gali vėl sustiprėti.

Prognozuojama, kad iki sekmadienio ši sistema toliau judės į šiaurę ir sukels pavojų JAV Meksikos įlankos pakrantei.

Nors prognozuojama, kad „Cristobal“ priartėjusi prie JAV pakrantės vėl sustiprės iki atogrąžų audros, „modelis šiuo metu rodo, kad atmosferos sąlygos virš Meksikos įlankos nebus palanki stiprėjimui“, - pranešė Nacionalinis uraganų centras.

Anot meteorologų, „Cristobal“ audra trečiadienį ir ketvirtadienį judės vingiuota trajektorija palei Meksikos įlankos pakrantę, sukeldama smarkių potvynių.

Uraganų centras pranešė, kad audra sausumą pasiekė trečiadienio rytą netoli Atastos, į vakarus nuo svarbaus naftos gavybos miesto Siudad del Karmeno. Vėlai trečiadienį audra stovėjo vietoje maždaug už 35 km į pietus nuo miesto.

Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras) trečiadienį viešėjo Kampečės valstijos sostinėje per savaitės trukmės kelionę, kurios metu valstybės vadovas pristato vieną geležinkelių projektą. Šio vizito metu jis buvo maždaug už 235 kilometrų nuo vietos, kur audra pasiekė sausumą.

„Cristobal“ susiformavo antradienį iš smarkiai nusilpusios Ramiojo vandenyno atogrąžų audros „Amanda“, Centrinėje Amerikoje sukėlusios žmonių aukų pareikalavusių potvynių ir nuošliaužų. Ši audra Salvadore ir Gvatemaloje nusinešė mažiausiai 22 gyvybe.

„Cristobal“ laikoma ankstyviausia trečia pavadinimą gavusi Atlanto vandenyno uraganų sezono audra per visą stebėjimų laikotarpį. 2016 metais audra „Colin“, kuri buvo trečioji tų metų sezoną, Meksikos įlankoje susiformavo birželio 5-ąją.

Šiuo metu šalyje iš viso užregistruota 25 411 užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Pasveikusiųjų yra 11 042, o 747 žmonės mirė.

Trečiadienį buvo pranešta apie 483 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus.

Šiuo metu Ukrainoje COVID-19 tebeserga 13 622 žmonės – 26 mažiau nei trečiadienį.

LDK prezidiumo pareiškime, išplatintame teisėsaugai sulaikius neteisėtu lobizmu įtariamus Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovą Mantą Zalatorių, teigiama, kad taisant „pilkas“ lobistinės veiklos įstatymo zonas turi nenukentėti socialinės partnerystės sritis.

„LDK prezidiumas neturi pagrindo abejoti teisėsaugos institucijų kompetencija priimant sprendimus, susijusius su nusikaltimų užkardinimu ar kitais veiksmais, tačiau šiuo konkrečiu atveju reiškia viltį, kad teisėsaugų institucijų vadovai viešai nevertins, kokio tai Seimo priimto teisės akto, kurį aktyviai palaikė sulaikytų verslo organizacijų vadovai, galimą žalą šalies žmonėms“, – rašoma LDK pareiškime.

Anot jo, tokia retorika be įrodymo pasekmių formuoja neigiamą viso verslo įvaizdį visuomenėje ir, kas ypač svarbu – tai neabejotinas spaudimas pareigūnams, kurie priiminės procesinius veiksmus ir kitus sprendimus.

„Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis bylos nagrinėjimo procesas, LDK ir toliau demonstruos savo, kaip socialinio partnerio, pasiryžimą dalyvauti visuose formatuose, kuriuose priimami verslo aplinką ir darbo rinką palankiai veikiantys teisės aktai“, –  rašoma pareiškime.

Tuo pačiu LDK prezidiumas kreipiasi į verslo organizacijų, kurių vadovams pareikšti įtarimai, atsižvelgti į susidariusią padėtį ir priimti atitinkamus sprendimus.

„Kokį priimti sprendimą – tai kiekvienos organizacijos reikalas, tačiau jis yra būtinas siekiant identifikuoti, kokiomis vertybėmis organizacijos vadovaujasi savo veikloje“, – pabrėžė LDK.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) trečiadienį pranešė, kad galimos korupcijos byloje sulaikytas Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įtariamas gavęs kyšį iš M. Zalatoriaus ir kelių tiesimo bendrovių vadovų.

Pasak STT, V. Sutkus galimai susitarė ir priėmė kyšį iš M. Zalatoriaus už atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių. 

Nuo 2017-ųjų LBA vadovaujantis M. Zalatorius buvo sulaikytas antradienį ir tą pačią dieną po apklausos paleistas į laisvę. Taip pat antradienį sulaikytą V. Sutkų prokurorai prašė suimti, tačiau trečiadienį Vilniaus apylinkės teismas prašymą atmetė.

Tai, kad labiausiai pasitiki A. Veryga teigė 15,4 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, truputį mažiau – sulaukę klausimo, kuo pasitiki – įvardino premjerą S. Skvernelį (14,5 proc.). Iš esmės tokia pati gyventojų dalis tvirtino pasitikinti prezidentu G. Nausėda. Tą įvardino 14 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.

Iš viso gegužės viduryje respondentai paminėjo 83 visuomenės veikėjus, kuriais jie labiausiai pasitiki. Penktadalis (20 proc.) apklaustų gyventojų atsakė, kad jie šiuo metu nepasitiki jokiu visuomenės veikėju ir dar šeštadalis (17 proc.) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Tarp politikų, kuriais visuomenė šiuo metu yra linkusi pasitikėti, taip pat išsiskiria parlamentarė I. Šimonytė (pasitiki 7,9 proc.), kadencija baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (5,9 proc.).

Susisteminti apklausos duomenys rodo, kad pandemijos sukeltos krizės metu šoktelėjo ne tik A. Verygos reitingas. Neįprastai aukštai, rodo apklausų duomenys, reitingų lentelėje rikiuojasi ir krizės metu paramą medikams rinkęs žurnalistas Andrius Tapinas (6,4 proc.), viruso plitimo bei valdymo situacijas komentavę medikai Saulius Čaplinskas (4,1 proc.) bei Vytautas Kasiulevičius (3,3 proc.).

Kiek daugiau nei 1 proc. apklaustų piliečių deklaravo pasitikintys Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi (1,3 proc.), europarlamentaru Andriumi Kubiliumi (1,2 proc.), opozicijos lyderiu Seime Gabrieliumi Landsbergiu (1,2 proc.) ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi (1,1 proc.).

Sociologė: A. Verygos reitingai laikini

„Baltijos tyrimų“ vadovės sociologės Rasos Ališauskienės manymu, tuo, kad A. Veryga šiuo metu atsidūrė pasitikėjimo viršūnėje nereikėtų stebėtis. Jos teigimu, taip pat didelės nuostabos nebus, jei karantino metu aukštus reitingus užsiauginęs ministras ilgainiui iš šio sąrašo lyderių prapuls. Pasak jos, tai, kad sulaukę klausimo, kokiu asmeniu pasitikima labiausiai, žmonės įvardina A. Verygą, yra susiję su tuo, kad šis kone kasdien regimas ir girdimas.

„Visada yra ryšys tarp to, kiek dažnai žmonės mato vieną ar kitą visuomenės veikėją, ir to, kokia pavardė ateina į galvą tokį klausimą išgirdus. Antra vertus, tai yra padarinys karantininės situacijos, kai pirmąsias 4-5 savaites daugiausiai kalba sukosi apie sveikatos klausimus, apie epidemijos suvaldymą“, – Eltai situaciją aiškino R. Ališauskienė.

Kai į aikštelę išeis daugiau žaidėjų, dėmesys pasiskirstys ir nebebus taip, kad dėmesio susilaukia tik vienas ar du politikai, tokių atsiras ir daugiau.

„Čaplinskas ir Kasiulevičius yra puikus tokios situacijos įrodymas. Jų šiame reitinge niekada anksčiau nebuvo. Ir nėra čia didelės nuostabos – medicinos ekspertai, tarp kurių ir Veryga, buvo tie žmonės, į kuriuos visuomenė labiausiai įsiklausė. Žinoma, prie to prisidėjo ir tai, kad pastarieji tą darė kiekvieną dieną“, – tęsė sociologė, pabrėždama, kad didžioji dalis asmenybių, pastaruoju metu sulaukusių dėmesio šiame reitinge, yra vienaip ar kitaip susiję su jų didesniu matomumu krizės metu.

„Pavyzdžiui, ir Dalia Grybauskaitė... ji viešojoje erdvėje pradėjo daugiau rodytis. Iki tol ją šiame reitinge mažiau visuomenė minėjo. Andrius Tapinas taip pat. Jis dabar reitinguojamas labai aukštai. Nors jį visada minėdavo tarp tų, kuriais pasitiki, bet rezultatai nebuvo tokie“, – teigė R. Ališauskienė.

Mokslininkė pabrėžė, kad pasitikėjimo reitinge sužibėjusios ar naujai atsiradusios pavardės, ko gero, labai ilgai esamų pozicijų neišlaikys. Keičiantis šalyje problemų gausai ir profiliui, natūraliai turėtų keistis ir visuomenės išsakomi vertinimai. Ne išimtis ir sveikatos apsaugos ministras, kuriam karantino režimas sudarė išskirtines kalbėjimo auditorijoms galimybes.

„Verygai išlaikyti dabartinį pasitikėjimo lygį bus sunku, nes, vienas dalykas, komunikacinė erdvė labai priklauso nuo to, kiek joje yra žaidėjų. Pastaruoju metu žaidė du žaidėjai. Jei krepšinį žaidžia 5 prieš 5, o šiuo atveju žaidė tik 2 prieš, iš esmės, nieką... Kai į aikštelę išeis daugiau žaidėjų, dėmesys pasiskirstys ir nebebus taip, kad dėmesio susilaukia tik vienas ar du politikai, tokių atsiras ir daugiau. Tuo labiau, kad rinkimų kampanija įsivažiuoja“, – teigė R. Ališauskienė.

Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ šių metų kovo 16 d. šalyje paskelbus karantiną atlieka Lietuvos gyventojų apklausas „Covid-19 Ekspresas“ (gegužės viduryje vyko jau ketvirtas tyrimas).

Didžiausi (>30 atv./100 tūkst. gyv.) sergamumo gonorėja rodikliai 2018 m. nustatyti keturiose šalyse: Jungtinėje Karalystėje (93), Airijoje (50), Danijoje (38) ir Norvegijoje (31). Mažiausias sergamumas (<1 atv./100 tūkst. gyv.) fiksuotas Bulgarijoje, Kroatijoje, Kipre, Lenkijoje ir Rumunijoje.

Pagal lytį gonorėja triskart dažniau diagnozuota tarp vyrų nei moterų. Didžiausia atvejų dalis nustatyta 25–34 m. (37 proc.) ir 15–24 m. (34 proc.) amžiaus grupėse. 15–19  m. asmenų grupėse sergamumas buvo didesnis tarp moterų nei vyrų, tuo tarpu aukščiausi 20–24 m. asmenų sergamumo rodikliai nustatyti tarp vyrų.

Pagal gonorėjos plitimo būdą beveik pusė (48 proc.) susirgusiųjų buvo vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais (VSV), 43 proc. galimai užsikrėtė heteroseksualių lytinių santykių metu ir likusių 9 proc. galimas užsikrėtimo būdas nenustatytas. Procentinė VSV dalis svyravo nuo 10 proc. (Lietuvoje, Rumunijoje, Slovakijoje) iki 70 proc. ir daugiau (Prancūzijoje, Islandijoje ir Nyderlanduose). 2018 m. pirmą kartą tarp užsikrėtusiųjų heteroseksualaus kontakto metu nustatyta daugiau moterų nei vyrų, atitinkamai 22 ir 21 proc.

Gonorėja yra antra pagal dažnumą Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalyse registruojama lytiškai plintanti infekcija po šlapimo ir lytinių organų chlamidinės infekcijos. Per pastarąjį dešimtmetį (2009–2018) ES/EEE šalyse sergamumas gonorėja padidėjo tris kartus: atitinkamai nuo 8,5 atvejų 2009 m. iki 26,4 atvejų 2018 m. Iš viso per minėtą laikotarpį nustatyti 629 145 gonorėjos atvejai.

Kai kuriose šalyse didėja sergamumas vaistams atsparia gonorėja ir tai yra sudėtinga ateities problema.

Ataskaitoje pažymima, kad aukštas ir didėjantis sergamumas ES/EEE šalyse rodo paplitusią rizikingą lytinę elgseną ir neatidėliotiną profilaktinių priemonių poreikį, ypač tarp jaunimo. ECDC stebėsenos ataskaitoje pažymima, kad kai kuriose šalyse didėja sergamumas vaistams atsparia gonorėja ir tai yra sudėtinga ateities problema.

ULAC duomenimis, sergamumo gonorėja rodiklis 2017–2018 m. laikotarpiu Lietuvoje mažai kito: atitinkamai 2,5 ir 2,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 2019 m. sergamumas gonorėja dar sumažėjo iki 2,0 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

ULAC medikai primena, kad gonokokinė infekcija (sin. – gonorėja) yra lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia bakterija N. gonorrhoeae. Užsikrečiama visų rūšių lytinių santykių metu. Gonorėja serganti nėščioji gimdymo metu infekcija gali užkrėsti naujagimį. Gonorėja padidina užsikrėtimo ŽIV riziką.

Priklausomai nuo to, kokiu būdu žmogus užsikrėtė, gonorėjos sukėlėjai pažeidžia šlaplę, gimdos kaklelį, tiesiąją žarną, ryklę arba akių junginę. Klinikinių požymių nebūna iki 50 proc. moterų ir 10 proc. vyrų. Dažniausi požymiai moterims – pagausėjusios ir pakitusios makšties išskyros, skausmingas šlapinimasis, kraujavimas tarp mėnesinių. Vyrams – pūlingos išskyros iš šlaplės, deginimo jausmas, skausmingumas šlapinantis. Užsikrėtus gonokokine infekcija analinių lytinių santykių metu, požymiai tiek vyrams, tiek moterims gali pasireikšti išangės niežuliu, šlapiavimu, kraujavimu ar skausmingu tuštinimusi.

Negydoma gonorėja sukelia lytinės ir reprodukcinės sveikatos sutrikimus, komplikuojasi nevaisingumu, negimdiniu (už gimdos ribų) nėštumu, sąnarių infekcija. Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažina pastovus ir taisyklingas prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu.

Nurodoma, kad atakos motyvai kol kas nežinomi.

Šis išpuolis atgaivino skaudžius prisiminimus apie panašius išpuolius, surengtus Kinijos vaikų ugdymo įstaigose per kelerius pastaruosius metus. Tokie incidentai, institucijų daugiausiai siejami su užpuolikų troškimu išlieti pagiežą arba psichikos sutrikimais, paskatino sustiprinti mokyklų ir vaikų darželių apsaugą.

Guangsi džuangų autonominio rajono Cangu apygardos administracija nurodė, kad per naujausią išpuolį įvairaus sunkumo sužalojimų patyrė 37 vaikai ir du suaugusieji.

Kinijos valstybinė žiniasklaida nurodė, kad užpuolikas yra mokyklos apsaugos darbuotojas, pavarde Li. Įtariamasis buvo sulaikytas; pradėtas įvykio tyrimas.

Valstybinis transliuotojas CCTV paskelbė, kad sužeistųjų yra 40, įskaitant tris sunkiai sužalotus žmones – mokyklos direktorių, kitą apsaugininką ir vaiką.

2018 metų spalį peiliu ginkluota moteris sužeidė 14 vaikų per išpuolį prieš darželį vakariniame Čongčingo mieste.

2010 metais per kitą išpuolį buvo nužudyta beveik 20 vaikų. Ši tragedija išprovokavo aukščiausio rango šalies pareigūnų reakciją, o daugelyje ugdymo įstaigų buvo įrengti apsauginiai vartai ir įdarbinta apsaugos pareigūnų.

Kinijoje šaunamųjų ginklų pardavimas ir turėjimas labai griežtai reguliuojamas, tad užpuolikai paprastai apsiginkluoja peiliais ir kitais šaltaisiais ginklais arba savadarbiais sprogmenimis.

„Liūdna, kiek keista, net, sakyčiau, ir stebina, kad pandemija nebuvo joks kliuvinys Rusijai tęsti agresiją Ukrainoje ir netgi padidinti apsukas propagandiniame kare, skleidžiant netikras naujienas šiuo atvejų ne tik apie istorinį teisingumą, iškraipant istoriją, bet ir apie pandemijos sukeltas pasekmes ir žalą“, – „Žinių radijui“ sakė L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad pastaruoju metu net šešis kartus išaugo Rusijos vykdomų kibernetinių atakų skaičius, taip pat padidėjo apšaudymų skaičius, padaugėjo tarptautinių susitarimų pažeidimų.

„Jeigu statistiškai žiūrėtume į agresiją Ukrainoje, palygintume praeitų metų tą patį laikotarpį ir dabartinį, kuomet pandemija vyksta, tai net padidėjo apšaudymų skaičius, padidėjo tarptautinių susitarimų pažeidimų skaičius, įskaitant ir kliudymus ESBO organizacijoms ir stebėtojams vykti į misijas ten, kur jie privalo stebėti situaciją“, – informavo ministras.

L. Linkevičius akcentuoja, kad nėra jokių ženklų, kad Rusijos agresija mažėtų. Pasak ministro, koronaviruso pandemija Rusijai buvo tik pretekstas kelti pretenzijas dėl sankcijų atšaukimo

„Rusijai visa pandemija yra lyg kažkokia dūmų uždanga visa tai tęsti ir kelti pretenzijas dėl sankcijų atšaukimo. Aš labai tikiuosi, kad mes to nepadarysime, nes negirdžiu bent jau iš kolegų raginimų tokius sprendimus priimti“, – situaciją apibendrino L. Linkevičius.

Išvadose patvirtinama, kad COVID-19 nebuvo G. Floydo mirties priežastis - vyro širdis sustojo vienam iš jį areštavusių policininkų beveik devynias minutes keliu spaudžiant jo kaklą. Dėl to G. Floydas reanimacijoje mirė.

Po šio Mineapolyje įvykusio incidento Jungtinėse Valstijose kilo masiniai protestai, virtinėje miestų peraugusių į riaušes, vandalizmą, padeginėjimus, parduotuvių plėšimus ir susirėmimus su policija.

Abi šalys patyrė nuostolių. Kai kurių valstijų gubernatoriai paskelbė komendanto valandas, prieš demonstrantus pasitelkta Nacionalinė gvardija.

Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 13.30 val. Žalgirio gatvėje 1957 gimęs vyras policijos pareigūnams 200 eurų kyšį pasiūlė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą išgėrus.

Krautuvo vairuotojui nustatytas 2,02 promilės girtumas. Jis uždarytas į areštinę.