"Gana greitai susitaikiau su dukros diagnoze. Esu savo visuomenės produktas", – taip apie savo pagrandukę atsiliepia Sanna Karosas, uostamiestyje gyvenanti švedė. Keturių vaikų mama drąsiai pasakoja apie savo jauniausią dukrą su Dauno sindromu ir tikina, kad viskas priklauso nuo požiūrio.

Nebijoti diagnozės

Ne vienas specialistas pastebi, kad tėvai, auginantys kitokius vaikus, neretai ignoruoja problemą, delsia išgirsti diagnozę, vildamiesi, kad viskas išsispręs savaime. Nepaisant to, kad vaiko raidai svarbus kiekvienas mėnuo, kiekviena savaitė.

Sutrikimų turinčių vaikų tėvai baiminasi visuomenės požiūrio.

Lietuvoje ne vieną dešimtmetį gyvenanti švedė S.Karosas nuo pirmos akimirkos užkrečia savo gera energija ir nuotaika. Moteris drąsiai bei atvirai pasakoja apie savo dukrą ir skatina lietuvius keisti požiūrį į mažiausius bei silpniausius mūsų visuomenės narius.

Moteris pastebi, kad Lietuvoje ir Švedijoje požiūris į negalią skiriasi. Skirtumai užfiksuoti net pačiuose žodžiuose.

Neseniai uostamiestyje vykusioje konferencijoje apie pagalbą raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms kalbėjusi Žmonių su Dauno sindromu asociacijos Klaipėdos apskrities koordinatorė S.Karosas tikina, kad viskas priklauso nuo požiūrio.

Tad, kai Karosų šeima sužinojo, kad ketvirtas vaikas gimė su Dauno sindromu, gana greitai susitaikė su diagnoze.

Pradėjo rašyti tinklaraštį

"Lietuvoje žmonės, turintys Dauno sindromą, yra vadinami "saulytėmis" arba "saulės vaikais". Būtent taip aš žiūriu į Ivą – mažytę spinduliuojančios šviesos bei šilumos nešėją, kuri pripildo mūsų širdis begalinės meilės", – savo požiūrį į dukrą atskleidžia LCC tarptautinio universiteto dėstytoja.

Dabar Sanna su nė trejų metų neturinčia dukryte Iva važinėja po uostamiesčio mokyklas ir skleidžia informaciją apie šį genetinį sutrikimą, rašo pozityvų tinklaraštį apie Dauno sindromą.

Gerą energiją spinduliuojanti moteris pasakojo, kad jau iki tol savo aplinkoje buvo susidūrusi su Dauno sindromą turinčiais žmonėmis ir matė, kad tai netrukdo gyventi visavertiškai.

"Aplinka gali apsunkinti arba palengvinti negalią", – tikino švedė, vykdanti švietėjišką veiklą.

Problema yra dovana

Sanna tikina, kad viskas priklauso nuo požiūrio, pavyzdžiui, jie savo šeimoje problemą vadina dovana. Toks įvardijimas esą keičia situaciją bei jos matymo kampą, taip pat padeda ugdyti kantrybę ir supratingumą.

Moteris pastebi, kad Lietuvoje ir Švedijoje požiūris į negalią skiriasi. Skirtumai užfiksuoti net pačiuose žodžiuose.

Studijos "Happy People Photography" nuotr.

Švedijoje negalia įvardijama kaip ribotas funkcionalumas, o lietuvišku žodžiu parodoma, kad toks žmogus "neturi galios", yra tarsi menkesnis.

Klaipėdos apskrities koordinatorė įžvelgia ir daugiau skirtumų. Nors Sanna prisipažįsta labai mylinti Lietuvą ir savo žemaitį vyrą, lietuviams norėtų palinkėti paprastesnio požiūrio.

Ji paminėjo moterį, kuri augina vaiką su Dauno sindromu ir jaudinasi, kaip šią diagnozę priims aplinkiniai.

"Lietuviai nori, kad viskas būtų tobula. Geriausia būti tuo, kuo esi", – tikino Sanna.

Švedė atvira: prieš 10 metų galvojusi, kad jei gimtų neįgalus vaikas, grįžtų gyventi į tėvynę, kurioje požiūris į neįgalius žmones gerokai skiriasi. Dabar S.Karosas tokių planų neturi.

"Kiek subrendusi visuomenė, parodo jos požiūris į silpniausius narius. Kai jais tinkamai pasirūpinama, galime būti ramūs, kad ir mumis bus pasirūpinta", – sakė S.Karosas.

Daunas lygu kvailas?

Interneto svetainėje "Saulytės.lt" neseniai paskelbti pirmą kartą trijose Baltijos šalyse atlikto tyrimo rezultatai.

Tyrimu siekta išsiaiškinti žodžio "daunas" vartojimą bei keliamas konotacijas. Rezultatai parodė, kad net 88 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad toks žmogaus apibūdinimas kaip "daunas" yra labai įžeidus.

Lietuvos gyventojai dažniau nei latviai ar estai susiduria su situacijomis, kai pasipiktinus žmogaus elgesiu jis tiesiog apšaukiamas "daunu". Tokių respondentų mūsų šalyje yra 84 proc., Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 75 ir 69 proc.

Etikečių klijavimui nepakantumo daugiausia Latvijoje – čia net 89 proc. žmonių teigia, kad jiems toks prasivardžiavimas nepriimtinas.

Lietuvoje taip manančiųjų yra 88 proc., Estijoje – 87 proc.

Tolerancija žargonui sumažėjo

Tik 10 proc. lietuvių atrodo, kad galima vadinti žmogų su Dauno sindromu "daunu", Latvijoje ir Estijoje pakantumo riba yra aukštesnė ir siekia 13 bei 17 proc.

Lietuvoje visuomenės nuomonės tyrimas Dauno sindromo tematika atliekamas nuo 2016 m. kovo. Duomenys rodo, kad per keletą metų tolerancija žeminančiam žargono klijavimui šalyje sumažėjo.

Šiuo metu nuo 14 iki 10 proc. sumažėjo manančiųjų, kad žmogus su Dauno sindromu gali būti vadinamas daunu, o nuo 15 iki 12 proc. – kad daunu gali būti vadinamas žmogus, neturintis Dauno sindromo.

Iš kitos pusės, net 47 proc. Estijos, 44 proc. Lietuvos ir 43 proc. Latvijos gyventojų žodį "daunas" vis dar laiko kvailo žmogaus sinonimu.