DIRBTINIS INTELEKTAS – PAŽANGI NAUJIENA TIKSLESNEI VIRŠKINAMOJO TRAKTO LIGŲ DIAGNOSTIKAI

Daugelis žmonių bent kartą gyvenime patiria žarnyno negalavimų, pasireiškiančių sutrikusiu tuštinimusi, pilvo skausmais, apetito stoka. Dažniausiai šie simptomai – trumpalaikiai ir nekeliantys grėsmės, tačiau kartais tai gali būti perspėjimas apie rimtas žarnyno ligas. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, storosios žarnos vėžys yra viena iš penkių dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų Lietuvoje. Svarbu pabrėžti, kad ši liga neaplenkia ir jaunų žmonių, todėl pajutus įtartinus simptomus būtina nedelsiant kreiptis į specialistą. Užbėgti sunkesniems negalavimas už akių šiandien leidžia profesionalaus gydytojo ir dirbtinio intelekto duetas. Apie tai – pokalbis su Kaune „BIOFIRST“ klinikoje dirbančiais gydytojais gastroenterologais.

Įrenginys pastebi tai, ko nemato žmogaus akis

„Endoskopinės įrangos gamintojas „Olympus“ pasaulyje veikia daugiau nei šimtmetį, todėl neseniai pristatyta inovacija „EVIS X1“ tapo itin geidžiamu gastroenterologų darbo įrankiu. Lietuvoje pilnos komplektacijos sistemą (vaizdo sistema, dirbtinis intelektas ir naujos kartos endoskopai su EDOF technologija) Baltijos šalyse turi tik „BIOFIRST“ klinika. Pacientams, sergantiems virškinamojo trakto ligomis, tai reikš kur kas didesnį diagnostinį tikslumą. Prietaisas nukreipia gydytojo dėmesį į įtartinas sritis, tolimesniam klinikiniam vertinimui. Su ankstesnių versijų endoskopais tai nebuvo įmanoma“, – teigia gydytoja gastroenterologė Dalia Kasperavičiūtė. Visgi, be patyrusio specialisto, net išmaniausia sistema neveiktų: „Problemines dirbtinio intelekto užfiksuotas sritis vertina gydytojas – jo patirties neatstoja jokios technologijos; jos tik pasitarnauja.“

Prasideda nejučia, priežastys – įvairios

Gydytoja gastroenterologė Elžbieta Trapenskė pastebi, kad didelė dalis virškinamojo trakto ligų prasideda nejučia, be didelių simptomų, todėl įtarti ligą gali būti sudėtinga. „Vis dėlto vertėtų atkreipti dėmesį ir į nedidelius simptomus – ankstyvas pirminis bei antrinis profilaktinis patikrinimas yra visų gydytojų tikslas, siekiant sumažinti onkologinių ligų riziką. Tai turėtų tapti ir visų pacientų prioritetu“, – pabrėžia gydytoja. Specialistė primena, kad nepaisant to, ar jaučiami simptomai yra lengvi, ar keliantys daugiau nepatogumų, tikslią diagnozę nustatyti, diagnostines priemones ir gydymą paskirti gali tik šios srities gydytojas. E. Trapenskė priduria, kad noras ir iniciatyva išvengti rimtų sveikatos bėdų turi ateiti pirmiausia iš paties žmogaus: „Virškinamojo trakto sutrikimai gali būti labai klastingi, tad, kuo anksčiau fiksuosime pakitimus, tuo greičiau nustatysime paciento ligos diagnozę ir paskirsime efektyvų gydymą. Taip galima išvengti sudėtingo gydymo proceso, kuris, deja, ne visada būna sėkmingas“, – ankstyvos diagnozės svarbą akcentuoja ji.

Simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį

Kad vėlyvas onkologinių skrandžio bei žarnyno ligų gydymas ne visada gali būti sėkmingas, neslepia ir gydytojas gastroenterologas Robertas Bundura. Gydytojas vardina vadinamuosius aliarmo simptomus, kurie turėtų paskubinti vizitą pas gastroenterologą: „Kraujavimas tuštinimosi metu, nepaaiškinama geležies stoka organizme, nemotyvuotas svorio kritimas, nepaaiškinamas viduriavimas ar vidurių užkietėjimas gali įspėti apie rimtesnę diagnozę, tačiau nuo tam tikro amžiaus Lietuvoje kolonoskopiją rekomenduojama atlikti profilaktiškai, net nesant jokiems simptomams, dalyvaujant storosios žarnos vėžio prevencijos programoje.“ Ne kiekvienas apsilankymas pas gydytoją baigsis endoskopiniu žarnyno tyrimu; juolab, kad pirmojo vizito metu pacientas dažniausiai būna tam nepasiruošęs: „Gydytojas turi ne tik įvertinti, ar vadinamieji aliarmo simptomai yra tikrai tokiais – kartais paaiškėja, kad priežastys yra visiškai kitos. Taip pat prieš kolonoskopiją reikalingas specialus pasiruošimas – žarnyno išvalymas, aptarimas, ką daryti su šiuo metu vartojamais vaistais, nusprendimas, ar tyrimą atlikti su nejautra, ar ne ir dar keletas tyrimo aspektų.“

Kaip išvengti nemalonių pojūčių tyrimų metu?

Gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys pažymi, kad kolonoskopiją dažniausiai renkamasi atlikti su anestezija, o gastroskopiją rečiau. „Gastroskopija trunka vos kelias minutes, priklausomai nuo diagnostinių manipuliacijų kiekio. Net su H. Pylori mėginio paėmimu gydytojas gali sutilpti į kelių minučių intervalą. Kolonoskopija, tuo tarpu, trunka kiek ilgiau. Žarnynas – tarsi vamzdynas, kuriuo vedžiojamas endoskopas, pučiantis oro, geresnei gleivinės apžiūrai. Todėl daugelis pacientų renkasi nepatirti jokių nemalonių pojūčių ir būti laikinai primigdomais. Primigdymas trunka tiek, kiek trunka pats ištyrimas. Visgi, klinikoje dirbanti anesteziologų komanda pasiruošusi dalyvauti abejuose tyrimuose. Neretai, kai tyrimą renkamasi atlikti su intravenine nejautra, pacientai tuo pasinaudoja ir jiems būna atliekami tiek gastroskopija, tiek kolonoskopija vienu metu.“

„BIOFIRST“ kliniką rasite Kaune, Studentų g. 37. Tel. registruotis: +37068640115 / +37062090544. www.bioklinika.lt.