ES kultūros ministrų susitikime Antverpene numatoma aptarti kultūros ir kultūros paveldo vaidmenį puoselėjant europinę tapatybę ir padedant spręsti geopolitinius iššūkius, pranešė Kultūros ministerija.

Pagrindinis dėmesys ES kultūros ministrų tarybos sesijoje Briuselyje bus skiriamas kultūros ir kūrybos sektorių pasirengimui sėkmingai veikti DI amžiuje, skaitmeninės transformacijos kultūros sektoriuje svarbai, audiovizualiniam sektoriui, aktyvesniam visuomenės dalyvavimui kultūriniame gyvenime.

S. Kairys taip pat dalyvaus kultūros paveldo skaitmeninimo projekto „Twin it! 3D for Europe's culture“ pristatymo renginyje.

Pasak trečiadienį ministerijos išplatinto pranešimo, šešių projektų finansavimu siekiama stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir technologinę pažangą bei palaikyti lietuvių kalbos taisyklingumą.

„Lietuvių kalbos ištekliai yra labai svarbūs įvairiose nacionalinio saugumo taikomosiose programose. Jie gali palengvinti stebėjimą, žvalgybos analizę ir kibernetinį saugumą. Investuodami į dirbtiniam intelektui skirtus lietuvių kalbos išteklius, ne tik sustiprinsime savo pajėgumus šiose srityse, bet ir geriau apsaugosime savo piliečius nuo kylančių grėsmių“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Anot ekonomikos ir inovacijų viceministrės Erikos Kuročkinos, lietuvių kalbai pritaikytų DI technologijų priartinimas prie verslo, mokslo ir visuomenės poreikių užtikrins jų prieinamumą ir padės lengviau ir paprasčiau komunikuoti bei naudotis įvairiomis paslaugomis.

Lietuvių kalbos ištekliai yra labai svarbūs įvairiose nacionalinio saugumo taikomosiose programose. Jie gali palengvinti stebėjimą, žvalgybos analizę ir kibernetinį saugumą.

 

Pranešime teigiama, kad pirmuoju projektu, kuriam skirta 3,7 mln. eurų, bus kuriamas bendrasis lietuvių kalbos tekstynas ir vektorizuoti lietuvių kalbos modeliai, antruoju – melagingos informacijos automatinio identifikavimo tekstynas, kuriam taip pat skirta 3,7 mln. eurų investicijų.

Trečiasis projektas, kuriam skirta 1,1 mln. eurų ES lėšų, susijęs su vienakalbių ir daugiakalbių tekstynų atnaujinimu.

Ketvirtuoju projektu, kuriam skirta 1,1 mln. eurų lėšų, bus kuriami daugiakalbiai ir vienkalbiai tekstynai penkioms kitoms kalboms – ispanų, ukrainiečių, norvegų, švedų ir danų.

Penktuoju projektu bus kuriami sintetiniai lygiagretūs tekstynai, tam numatyta 660 tūkst. eurų, šeštuoju – susisteminami žmogaus fenotipų pokyčių įvairovę apibūdinantys terminai ir sąvokos, tam skirta 740 tūkst. eurų lėšų.

Priemonė įgyvendinama pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“.

Numatoma, kad projektams įgyvendinti skirti viešieji pirkimai, kuriuose galės dalyvauti ir verslas, bus paskelbti gegužės–birželio mėnesiais.

Visų projektų veiklos turės būti užbaigtos iki 2026 metų balandžio pabaigos.

Seimo Ateities komiteto Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupės pirmininkė Rasa Petrauskienė įregistruotame rezoliucijos projekte nurodo vienuolika principų, kurių turėtų laikytis viešasis sektorius, naudodamas modernias technologijas. Tai, pvz. atsakomybės už priimtus sprendimus, atsekamumo, kokybės garantijos, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo, rezultatų individualizavimo, skaidrumo, teisės viršenybės, žmogaus interesų prioriteto ir kiti principai. Akcentuodamas atsakingo dirbtinio intelekto technologijų naudojimo svarbą, Seimas ketina paraginti Vyriausybę užtikrinti šių dirbtinio intelekto technologijų naudojimo principų laikymąsi.

Viešojo sektoriaus subjektai, anot projekto, turės užtikrinti, kad šiomis technologijomis grįsti administraciniai sprendimai būtų nuolat kontroliuojami žmogaus ir galėtų būti jo peržiūrimi, gavus suinteresuotų asmenų skundus.

Rezoliucijos projekte kalbama apie viešojo sektoriaus atsakomybę už veiklos padarinius nepriklausomai nuo to, ar šie padariniai kilo dėl žmogiškųjų veiksnių, ar dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo. Taip pat reikalaujama užtikrinti vienodai aukštą veiklos kokybę, jos atitiktį teisės principams nepriklausomai nuo to ar rezultatai grindžiami „materialiais objektais, žmogaus veikla ar skaitmenizuota informacija, robotizuotais procesais bei dirbtinio intelekto technologijomis“.

Tik tinkamas dirbtinio intelekto priemonių naudojimas gali užtikrinti visapusišką žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, šalies ekonominius ir nacionalinio saugumo interesus.

Dirbtinio intelekto įtaka konkretiems veiklos rezultatams, anot rezoliucijos projekto, turės būti atskirai pažymima.

Rezoliucijos projekte keliami reikalavimai dėl lygiateisiškumo principo. Tai reiškia, kad viešojo sektoriaus subjektai turės užtikrinti, kad dirbtinio intelekto technologijos visus asmenis traktuotų vienodai – „nevaržytų jų teisių, neteiktų jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių“.

Dirbtinio intelekto technologijas bus galima naudoti tik pagal paskirtį ir viešojo sektoriaus subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Anot rezoliucijos projekto, informacija apie naudojamas tokias technologijas ir jų įtaką konkretiems veiklos rezultatams turės būti nuolat viešai skelbiama.

Naudojant dirbtinio intelekto technologijas prioritetas turės būti teikiamas „žmogaus teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei iš šių teisių išplaukiantiems socialiniams gėriams“.

„Tik tinkamas dirbtinio intelekto priemonių naudojimas gali užtikrinti visapusišką žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, šalies ekonominius ir nacionalinio saugumo interesus“, – akcentuojama rezoliucijos projekte.

Jis parengtas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto akto), nuostatas.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Ateities komiteto Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupės pirmininkė Rasa Petrauskienė ir šios grupės nariai siūlo Seimo Statutą papildyti nuostata, leisiančia parlamentarams savo veikloje naudoti dirbtinį intelektą ir kitus aukštųjų technologijų įrankius.

Tikimasi, kad tai pagerins teisėkūros procesus, suteiks informacijos analizės galimybes ir patobulins sprendimų priėmimo procesą.

Jeigu parlamentas pritartų, Seimo nariai turėtų teisę „etiškai ir atsakingai naudoti dirbtinio intelekto (DI) sistemas ir kitus aukštųjų technologijų įrankius bei priemones savo veikloje.“

Šiandien, balandžio 26 d., yra minima Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena.

Pokalbyje daug dėmesio skirta kūrėjų atlyginimo už jų darbų naudojimą DI sistemose problematikai. Praktikoje kyla įvairių etinių ir teisinių aspektų, susijusių su sąžiningu DI naudojimu ir autorių teisių apsauga. Šiuo metu diskutuojant apie galimus atlyginimo kūrėjams modelius, susitikimo dalyviai pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą.

„Kultūros ministerijoje šiuo klausimu jau atlikta preliminari analizė, planuojama sudaryti DI ir autorių teisių ekspertų grupę, kuri išanalizuos siūlomus atlygio modelius, inicijuos ir kuruos papildomus tyrimus, reikiamų teisės aktų rengimą. Šioje srityje jau mezgamas bendradarbiavimas su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis – Vokietija, Prancūzija, Suomija, kitomis, jau ieškančiomis panašių sprendimų“, – teigė S. Kairys, pažymėdamas, kad aktyvus ESINT įsitraukimas, sprendžiant šiuos klausimus, yra labai svarbus ir sveikintinas.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. pirmajame pusmetyje planuojama siūlyti autorių teisių srities prioritetą: inicijuoti teisinį ES instrumentą dėl atlygio kūrėjams DI kontekste.

Susitikimo metu ESINT vadovas J. Negrão ir kultūros ministras S. Kairys taip pat aptarė piratavimo ir kitokio nelegalaus intelektinės nuosavybės naudojimo problematiką. Ministras ir ESINT vadovas pabrėžė būtinybę kovojant su piratavimu ypatingą dėmesį skirti jaunajai kartai. S. Kairys pristatė veiksmus, kurių Lietuva ėmėsi kovodama su piratavimu: įgyvendintą informacinę kampaniją, taip pat sukurtą nelegalaus turinio vartojimo lygio nustatymo metodiką, kuri leis nuosekliai stebėti skaitmeninio piratavimo tendencijas šalyje.

Technologijų milžinė neseniai pasirašė iki 50 mln. dolerių vertės sutartį su „Shutterstock“ dėl milijonų nuotraukų, vaizdo ir garso įrašų turinio licencijų, kad galėtų treniruoti savo DI didelius kalbos modelius, skelbia „Apple Insider“.

Teigiama, kad šis sandoris leistų pagerinti telefonų „iPhone“ vaizdų kūrimo ir redagavimo galimybes, patobulinus DI vaizdų atpažinimo technologiją.

Be to, „iPhone“ turėtojai galėtų pasinaudoti pagerintu balso atpažinimu ir automatine transkripcija naudodamiesi „Shutterstock“ vaizdo ir garso turiniu – jos duomenis šiuo metu taip pat naudoja „Alphabet Inc.“ priklausančios „Google“, „Amazon“ ir „Meta Platforms“ savo DI sistemoms kurti.

Šis pranešimas paskelbtas po panašių šiuo metu vykstančių „Apple“ derybų su įvairiais leidėjais, tokiais kaip „Conde Nast IAC“ ir NBC, dėl jų naujienų straipsnių turinio naudojimo DI modeliams treniruoti.

Kalifornijoje įsikūrusios bendrovės vyresnysis viceprezidentas pasaulinei rinkodarai Gregas Joswiakas socialinės žiniasklaidos platformose ne kartą užsiminė, kad artėjanti „Apple“ WWDC (pasaulinė kūrėjų) konferencija bus „absoliučiai neįtikėtina“, nes joje daugiausia dėmesio bus skiriama naujai į įrenginius įdiegtoms DI funkcijoms.

– „Meta“ ruošiasi rinkimams. Lapkritį vyks JAV prezidento rinkimai ir šis pokytis vienareikšmiškai susijęs tik su tuo. 

– Kam reikia tokio pokyčio?

– „Metai“. Manau, kad tai absoliučiai nieko nepakeis. Bent aš tokį pokytį traktuoju kaip visiškai formalų. Po JAV prezidento rinkimų vyks dideli debatai JAV kongrese. Juose bus aptariama tai, kad ir vėl socialinius tinklus valdančios įmonės nesugebėjo užtikrinti pakankamos demokratijos kokybės. 

– Ką dažniausiai socialiniuose tinkluose kuria dirbtinis intelektas? 

– Oficialios statistikos nėra. Labiausiai baiminamasi dėl to, kad pasitelkus dirbtinį intelektą galima imituoti tam tikrą kandidato poelgį. Labai efektyviai ir beprotiškai pigiai galima imituoti ir pakeisti balsą, atvaizdą. Galima kurti vaizdo įrašus, kuriuose dirbtinio intelekto sukurtas padirbinys sakytų dalykus, kurie yra melagingi, neteisingi, o taip pat būtų suklastotas ir kalbančiojo atvaizdas.

– Tai gali turėti didelės įtakos?

– Persvara rinkimuose tarp Joe Bideno ir Donaldo Trumpo yra labai plona. Tai vienas didelis skandalas gali turėti lemiamos įtakos. Praeityje mes jau tą matėme. 2016-ųjų rinkimus didele dalimi nulėmė manipuliacijos duomenys, kurie pasitelkė rinkėjų baimes. Užsienio šalių įtaka, šiuo atveju Rusijos, bus didelė. Jie tikrai ruošis šiems rinkimams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Giluminės klastotės gali ir ką nors daugiau padaryti negero. Kokio masto tai galėtų būti žala? Kokių matėte pavyzdžių?

– Nuolatos matau kinų ir rusų propagandą. Ji gana neutrali. Paprastai visada opozicijoje būna Amerikos arba Europos vaizdas, pavyzdžiui, sulūžęs traukinys, metro sistema. Ji pateikiama kontraste su kokiu nors romantišku vaizdu Kinijos arba Rusijos mieste. Bet manau, kad didžiausią poveikį turėtų daryti turinys, kuris tiesiogiai savo esme neatrodo labai politinis. Pavyzdžiui, D. Trumpo politinės platformos esmė šiame rinkimų cikle – nelegali migracija į JAV. Tai iš tiesų dirbtinis intelektas leidžia kurti, išdidinti turinį, kuris susijęs su nelegalia migracija JAV. Dirbtinis intelektas leidžia manipuliuoti mūsų jausmais, o rinkimai ir yra apie jausmus. 

– Ką patartumėt paprastam vartotojui? Kaip atskirti, kas yra tikra? Ar yra kokių trumpų patarimų?

– Nėra. Ir čia – didžioji grėsmė. Pasaulis bando tą išspręsti. Bet jeigu matote bet kokį turinio vienetą, vaizdo įrašą, garso įrašą, paveikslėlį, ir jis jums kelia intensyvią emocinę reakciją, reikėtų stabtelėti ir pasižiūrėt, kas už to, nes galimai jumis manipuliuoja.

Galbūt ateityje jūsų gyvybes taip pat gelbės ne greitosios pagalbos medikai, o robotai ir 5G technologija.

Taivano atstovas papasakojo apie greitosios medicinos pagalbos automobilį, važinėjantį Taivano gatvėmis.

„Taivano valdžia nori pasiekti ne tik miesto zonas, bet ir tolimesnius kraštus, pavyzdžiui, nuo sostinės nutolusius kaimus ar vakarines salas. Taigi, siunčiame tokius automobilius, kad skubi pagalba žmones pasiektų kuo greičiau. Kiekviename greitosios pagalbos automobilyje galima matyti dvi vaizdo stebėjimo kameras. Viena jų skirta stebėti pacientą iš arti, pavyzdžiui, ar jis kvėpuoja. O apačioje įmontuota dar viena vaizdo kamera, kuri stebi paciento kūno sužalojimus“, – teigė Taivane dirbantis medikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gauta informacija sparčiai keliauja 5G ryšiu nuotoliu dirbantiems medikams. Jie peržiūri gautus duomenis ir nusprendžia, ką reikia atlikti skubios pagalbos automobilyje įmontuotai aparatūrai.

„Užstrigus kamerai ar sulėtėjus vaizdo ryšiui, galima pamanyti, kad pacientas nebekvėpuoja. Taigi, tai pasiunčia neteisingus signalus aparatūrai. Pavyzdžiui, stabilios būsenos pacientui  aktyvuoti elektrošoką, nors jam viskas gerai“, – pasakojo medikas.

„Turime visokių istorijų, bet reikia džiaugtis geromis. Pernai turėjome tokį nutikimą vienoje iš salų, kai vienam gyventojui sustojo širdis ir tik dėl šių sistemų jis gavo greitą skubią pagalbą dar vairuotojui jo neatvežus iki ligoninės“, – tęsė jis. 

Tikimasi, kad ateityje taip gyvybės bus gelbėjamos ir Lietuvoje.

Moderni funkcija

Naują funkciją turės ant MEB GP ir MEB EVO platformų sukurti „Škoda“ modeliai. Jų naudotojai galės pasiekti didžiulę DI duomenų bazę. Vairuojant jos turinys bus pateikiamas balsu.

Naujosios funkcijos įgyvendinimu pasirūpins gamintojo technologijų partnerė „Cerence Inc.“. Jos sukurta „Cerence Chat Pro“ sistema suteikia galimybę į automobilius integruoti „ChatGPT“ pokalbių robotą. Transporto priemonių ir jų naudotojų duomenys bus griežtai saugomi.

„Škoda“ balso asistavimo sistemą papildžius DI, mūsų automobiliai tampa dar geresniais kasdieniais palydovais. Vairuotojai ir keleiviai kelyje turės lengvą žodinę prieigą prie informacijos pasaulio. „ChatGPT“ integravimas į balso asistentę „Laura“ yra naujausias įmonės „Škoda“ būdas pritaikyti pažangias technologijas ir palengvinti vairavimą. Vairuotojui viskas pasiekiama neatitraukiant rankų nuo vairo, o duomenų saugumas tebėra prioritetas. Esu įsitikinęs, kad vairuotojai įvertins šią modernią naują funkciją“, – pabrėžė „Škoda Auto“ generalinis direktorius Klausas Zellmeris.

Galimybės didės

Naujasis pokalbių robotas nuo 2024 m. vidurio bus siūlomas kartu su naujausios kartos informacijos ir pramogų sistemomis. Jį bus galima įdiegti šiuose ant MEB GP ir MQB EVO platformų sukurtuose modeliuose: pasirinktose „Škoda Enyaq“ versijose, naujos kartos „Škoda Superb“ ir „Kodiaq“ modeliuose ir atnaujintoje „Škoda Octavia“.

Vairuotojai ir keleiviai turės lengvą žodinę prieigą prie informacijos pasaulio.

„Cerence Chat Pro“ leido „ChatGPT“ integruoti į balso asistentę „Laura“. Tai atvers daug naujų galimybių. Naujoji technologija gerokai pranoks ankstesnę balso komandų sistemą. „Laura“ galės būti naudojama, pavyzdžiui, informacijos ir pramogų sistemai valdyti, navigacijos ir oro kondicionavimo parinktims balsu nustatyti ir galės atsakyti į bendrųjų žinių klausimus.

Ateityje atsakydamas į klausimus DI neapsiribos bazine informacija ir pateiks papildomos medžiagos, nes tai yra nuolat didėjančių galimybių technologija. Tai gali būti naudinga keliaujant automobiliu: jis papildys pokalbius, leis išsiaiškinti kelionės metu kilusius klausimus, suteiks galimybę bendrauti su automobilio asistente intuityvia kalba, pateiks informaciją apie konkrečią transporto priemonę.

Visa tai bus pasiekiama per visiškai laisvų rankų įrangą, tad vairuotojas ir keleiviai bus dar saugesni.

„Okay, Laura“

Naudotis naująja technologija vairuotojui bus visiškai paprasta. Balso asistentė aktyvuojama komanda „Okay, Laura“ arba ant vairo įrengtu jungikliu.

Jei „Škoda“ sistema negali atsakyti į vairuotojo užklausą, ji anonimiškai persiunčiama DI.

„ChatGPT“ neturi sąsajos su automobilio duomenimis ar bet kokia asmenine informacija. Siekiant užtikrinti aukščiausią duomenų apsaugos standartą, apdorojus duomenis, visos sąveikos iš karto ištrinamos.

Viešosios politikos tyrimų instituto (IPPR) analizė parodė, kad dėl DI panaudojimo JK yra ant permainų slenksčio, todėl vyriausybė raginama sukurti sąžiningą pramonės strategiją.

Pranešime kalbama apie du pagrindinius DI pritaikymo etapus: pirmąją bangą, kuri jau vyksta, ir antrąją, per kurią įmonės dar labiau integruos DI technologijas į savo procesus. Teigiama, kad per šį antrąjį etapą net 59 proc. darbuotojų atliekamų užduočių gali pakeisti DI automatika, jei nebus įsikišta.

Per pirmąją bangą didžiausias pavojus kyla darbams biuruose, pradinio lygio ir dirbantiesiems ne visą darbo dieną, įskaitant sekretorių, klientų aptarnavimo ir administravimo pareigas. Greičiausiai nukentės moterys ir jauni žmonės, nes jie daugiausia dirba šiuos darbus. Nustatyta, kad tarp labiausiai DI pažeidžiamų asmenų yra ir gaunantieji mažiausius atlyginimus.

Pagal blogiausią scenarijų per antrąją DI pritaikymo bangą būtų prarasta maždaug 7,9 mln. darbo vietų, o bendrasis vidaus produktas (BVP) nepadidėtų.

Tačiau tyrėjų ataskaitoje sakoma, kad jei didinant DI panaudojimą vyriausybė ir pramonė aktyviai gintų darbuotojus, gali būti gauta didelė ekonominė nauda. Pagal geriausią antrosios bangos scenarijų darbo vietos nebūtų prarastos, nes jos būtų išplėstos darbui su DI, tai galėtų paskatinti 13 proc. BVP augimą, maždaug 306 mlrd. svarų (386 mlrd. JAV dolerių) per metus.

Pasak IPPR, DI gali rimtai sutrikdyti darbo rinką arba reikšmingai paskatinti ekonomikos augimą, bet kuriuo atveju tai pakeis milijonų žmonių gyvenimus. Daugelis kompanijų jau dabar investuoja į dirbtinį intelektą, jis gali perimti dar daugiau užduočių, nes to imsis vis daugiau įmonių.

„Dabar nekyla klausimas, ar dirbtinis intelektas gali būti naudingas, o kaip greitai ir kokiu būdu darbdaviai juo pasinaudos. Istorija rodo, kad technologinis šuolis gali duoti didžiulę naudą, jei jis gerai valdomas, arba gali baigtis sutrikdymu, jei paliekama veikti be kontrolės“, - sakė IPPR vyresnysis ekonomistas Carstenas Jungas. Vyriausybė, darbdaviai ir sąjungos dabar turi galimybę priimti esminius sprendimus, kad ši nauja technologija būtų gerai valdoma, pridūrė jis, bet įspėjo, kad „jei veiksmų nebus imtasi greitai, gali būti per vėlu“.

IPPR rekomenduoja įdiegti darbo su DI strategiją, kuri apimtų mokesčių paskatas ir subsidijas, skatinančias darbuotojų mokymą, kad jie galėtų dirbti kartu su DI technologija, o ne būti jos pakeisti.

Praėjusį mėnesį vyriausybė paskelbė planus išleisti daugiau nei 90 mln. svarų sterlingų naujiems DI tyrimų centrams visoje JK, bus ieškoma būdų, kaip atsakingai naudoti DI tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra, chemija ir matematika.

Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip mokslinė fantastika, tačiau dabar kiekvienas gali sužinoti, ar apgamas ant kūno – pavojingas, ar ne, tiesiog jį nufotografavęs. Kauniečiai sukūrė programėlę, atpažįstančią melanomą, kuri įspėja, kada nedelsiant reikia eiti pas gydytoją.

„Mobilaus telefono dėkliukas, elektroninė lupa, prisideda, užsifiksuoja, dedasi prie mobilaus telefono. Aplikacijos pagalba pasidaro dermatoskopinis prietaisas, kuris tą nuotrauką gali pateikti tolimesniam apdorojimui kompiuteryje“, – kalbėjo „DTS Solutions“ direktorius Linas Eidimtas.

Nuotraukai patekus į specialią programėlę, dirbtinis intelektas ją išnagrinės ir pateiks atsakymą apie apgamo pavojingumą.

„Per nuotrauką galime pabandyti diagnozuoti, kas čia per darinys. Dirbtinis intelektas išanalizavo, nustatė, kad 82 proc. karcinoma, viena iš odos vėžio atmainų“, – pasakojo L. Eidimtas.

Mokslininkas, mokęs dirbtinį intelektą atpažinti ligą, sakė, kad paklaidų pasitaikyti gali, tačiau tikslumas – didelis.

„Mūsų tyrimai parodė, kad iki 95 proc. galime patikimai atpažinti melanomą ir ją diagnozuoti kaip melanomą“, – teigė KTU Dirbtinio intelekto centro tyrėjas Vidas Raudonis.

Programa atpažįsta apgamus ir nustato pavojingus darinius pagal tam tikrus kriterijus.

„Spalvos, formos, tekstūra, kontūrų padėtis, pagal tai priimamas sprendimas“, – sakė V. Raudonis.

Visgi inovacijos kūrėjai sakė, kad ir ką parodytų programa, kilus įtarimų, be medikų konsultacijos geriau patiems apie ligą nespręsti.

„Žmogus pasižiūrėjo, gavo žinutę. Jeigu mato, kad gali būti pavojingas variantas, užsiregistravo į klinikas, pasiėmė siuntimą, ten medikai specialistai ištiria detaliau“, – nurodė L. Eidimtas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak mokslininkų, toks ligos nustatymas išmaniaisiais prietaisais – ateitis.

„Patikrins sąkandį, pėdas, diabetines pėdas, kraujotaką akyje. Artėjame prie momento, kai spręsime individualizuotos medicinos klausimą“, – šnekėjo KTU Dirbtinio intelekto centro tyrėjas.

Gydytojai sako, kad ši inovacija gerokai sumažins eiles pas dermatologus ir sutaupys gydytojų laiko, nes dažnai pacientai ateina išsitirti apgamo be rimtos priežasties.

„Turime labai daug odos darinių rudos spalvos, kurie panašūs į melanomą. Iš patirties galime pasakyti, kad didžioji dalis pacientų, 95 proc., kreipiasi dėl gerybinių navikų, kuriems nereikia jokių gydymo priemonių“, – aiškino Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė Skaidra Valiukevičienė.

Laiku nediagnozuotas gali sukelti paciento mirtį, nes yra plintantis.

Medikai pastebi, kad sergamumas melanoma Lietuvoje auga.

„Laiku nediagnozuotas gali sukelti paciento mirtį, nes yra plintantis. Labai svarbi melanomos ankstyva diagnostika. Lietuvoje sergamumo melanoma ir mirtingumo nuo jos rodikliai didėja“, – nurodė S. Valiukevičienė.

Esą efektyviausias šios ligos gydymas – laiku pastebėta problema. Gydytojai ragina atkreipti dėmesį, jei ant kūno pastebėjote didesnius, išvešėjusius juodus, rudus darinius.

Kauniečių sukurta programėlė, kuri atpažįsta melanomą iš nuotraukos, randama telefonų operacinių sistemų parduotuvėse nuo kovo.