Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė doc. Diana Rinkūnienė atsakė į dažniausius klausimus apie sinkopę – laikiną sąmonės netekimą dėl sumažėjusios smegenų kraujotakos.

– Ar sinkopė laikoma liga?

– Sinkopė yra simptomas, o ne liga. Tai trumpalaikis sąmonės netekimo epizodas, įvykstantis dėl laikino smegenų kraujotakos sutrikimo. Norint nustatyti tikslią sinkopės priežastį, būtina išsami paciento apklausa, fizinė apžiūra, arterinio kraujospūdžio matavimas gulint ir stovint, elektrokardiogramos registravimas, o prireikus – papildomi tyrimai.

– Ar tiesa, kad daugumą sąmonės netekimų sukelia epilepsija?

– Tai labai dažnai girdimas mitas. Didelė dalis sąmonės netekimų klaidingai painiojami su epilepsija, nes kai kurie požymiai, pavyzdžiui, galūnių trūkčiojimas, kūno įsitempimas, yra panašūs į tuos, kurie pasireiškia epilepsijos priepuolio metu. Tačiau epilepsija yra lėtinė neurologinė liga, kuria serga mažiau nei 1 proc. gyventojų, o sinkopę (alpimą) tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria net iki 50 proc. žmonių.

– Ar sinkopė yra pagrindinė vyresnio amžiaus žmonių griuvimo priežastis?

– Griuvimai dažnai painiojami su sinkope. Tačiau griūdamas žmogus išlieka sąmoningas, skirtingai nei sinkopės metu. Vyresnio amžiaus pacientų griuvimus dažniausiai lemia kelių veiksnių derinys: pusiausvyros sutrikimai, regėjimo pablogėjimas, raumenų silpnumas, sąnarių ligos ar vartojami vaistai (mažinantys kraujospūdį ar raminamieji). Sinkopė vyresnio amžiaus žmonėms taip pat gali pasireikšti, todėl būtina kruopščiai išanalizuoti įvykio aplinkybes, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kas iš tikrųjų įvyko.

Rizika: kartais net ir vienas pavojingos kilmės nualpimas gali būti staigios širdinės mirties pranašas. / Asociatyvi Kauno klinikų nuotr.

– Ar, siekiant išvengti sinkopės, reikėtų vengti vartoti druską?

– Svarbu atskirti bendras rekomendacijas nuo individualių atvejų. Žmonėms, kuriems sinkopė pasireiškia dėl žemo kraujospūdžio, gydytojas gali rekomenduoti padidinti druskos ir skysčių vartojimą. Tai padeda palaikyti kraujo tūrį ir pakelti kraujospūdį. Tad šiuo atveju druska ne žalinga, o gali būti net naudinga.

Jeigu sinkopė įvyko fizinio krūvio metu, gulint, ją lydėjo krūtinės, pilvo, galvos skausmas ar dažnas širdies plakimas, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

– Ar sinkopė pavojinga tik tada, kai kartojasi?

– Daugelis alpimų būna gerybiniai – pavyzdžiui, susiję su stovėjimu karštyje, baime ar skausmu, tačiau kai kurie sąmonės netekimai gali būti gyvybei pavojingų širdies ligų požymis. Todėl, jeigu sinkopė įvyko fizinio krūvio metu, gulint, ją lydėjo krūtinės, pilvo, galvos skausmas ar dažnas širdies plakimas, būtina skubiai kreiptis į gydytoją sinkopės priežasčiai, rizikai įvertinti ir prevencinėms ar gydomosioms priemonėms parinkti. Kartais net ir viena pavojingos kilmės sinkopė gali būti staigios širdinės mirties pranašė, todėl įvertinti riziką būtina ne tik pasikartojančių, bet ir pavienių sąmonės netekimų atvejais.

– Ar įmanoma išvengti alpimo pasikartojimo?

– Daugeliu atvejų – taip. Labai svarbu atpažinti pirmuosius simptomus: galvos svaigimą, pykinimą, silpnumą ar temimą, mirgėjimą akyse. Jei jaučiate šiuos požymius – nedelskite: atsigulkite ir pakelkite kojas. Venkite staigių kūno padėties pokyčių, laikykitės gydytojo nurodymų dėl skysčių, druskos, medikamentų vartojimo ar kompresinių kojinių dėvėjimo. Reguliari fizinė veikla, ypač stiprinanti kojų raumenis, taip pat padeda palaikyti stabilų kraujospūdį ir sumažinti sinkopės pasikartojimo riziką. Jei nustatoma širdies patologija, nulemianti alpimą, kardiologas parenka individualų gydymą ir prevencines priemones.