Medicinos studijas pasirinkęs trečiakursis Paulius jau žino, kokios srities specialistas norėtų būti.

„Yra žmonių, kurie renkasi specialybes, kur nebūtų adrenalino, streso. Mano pasirinkimas – skubi medicina ir traumatologija – reikalauja to. Alytuje, manau, būtų mažesnis stresas, mažiau sudėtingų atvejų. Manęs tai netenkintų“, – pasakojo Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentas Paulius Sagevičius.

Alytus tik kaip pavyzdys ir reakcija į galimai laukiančius pokyčius, kai po rezidentūros studijų, apmokėtų valstybės, atsirastų prievolė atidirbti konkrečioje įstaigoje.

„Mes žengtume didelį žingsnį atgal, kai reikėtų pagal paskyrimą atidirbti regione“, – pabrėžė Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentas.

„Visiškai nesuprantame, kodėl medikai už kažką turi atidirbti ir įsipareigoti tokį ilgą laiką“, – sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Panavienė.

Rezidentai turi dvigubą statusą – jie vis dar mokosi, bet kartu ir dirba.

LNK stop kadras

„Šiuo metu gydytojai rezidentai, priėmimo į rezidentūros studijas metu, turi galimybę pasirinkti iš trijų alternatyvų, kaip jie norėtų gauti finansavimą. Šiuo projektu Seimo nariai siūlo ketvirtą alternatyvą“, – aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Diana Smaliukaitė.

Ketvirtoji alternatyva ir būtų susijusi su vadinamuoju atidirbimu. Atidirbti tektų tiek pat, kiek trunka rezidentūra – 4–6 metus.

„Studijuojame 6 metus, rezidentūrą atliekame universitetinėse ligoninėse, sukuriame šeimas, nusiperkame būstus – tai svarbūs veiksniai, dėl kurių nenorime priverstinio darbo“, – akcentavo P. Sagevičius.

„Tai ne paskata, o prievolė rezidentų atžvilgiu“, – teigė VU rezidentų tarybos pirmininkė Violeta Ševčenko.

Jaunieji gydytojai kartu su studentais sako, kad vietoje motyvacijos gauna tvarką, primenančią sovietmetį.

„Čia sudėliotas procesas, kad kuo daugiau norėtų išvykti į regionus ir, kad pasiskirstymas būtų tolygesnis. Turime problematiką ne su gydytojų skaičiumi, o su jų pasiskirstymu po regionus“, – kalbėjo D. Smaliukaitė.

Anot Medikų sąjūdžio, tai tik parodo valdžios požiūrį į jaunimą, tad rezidentų pyktis suprantamas.

„Trikdo tai, kad į mediką žiūrima kaip į žmogų, kurį galima čia ar ten pastumti, skylę užkišti ir, kad jis visą laiką turi būti pasirengęs. Didžioji dalis regionų gydytojų, slaugytojų yra pensinio arba priešpensinio amžiaus. Ten tiksi bombelė, kuri greitu laiku sprogs. Bet tai yra SAM neveiksnumo rezultatas“, – piktinosi Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

Šiuo metu numatomos 365 valstybės finansuojamos ir 110 nefinansuojamų vietų, tad ministerija situaciją pateikia pozityviai.

„Daugiau atsiranda valstybės finansuojamų vietų – nuo kitų metų galėtų būti 40 tokių vietų, o dar kitais – 60“, – informavo veikatos apsaugos ministerijos atstovė.

Visgi, anot jaunųjų specialistų, čia ir yra didžiausia problema – finansuojama ir nefinansuojama rezidentūra.

„Rezidentūros studijos yra pilnai finansuojamos kitose šalyse. Dalis rezidentūrą renkasi ten, kur už studijas nereikia mokėti“, – pridūrė Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O, pavyzdžiui, užsieniečiai, anot pašnekovės, rezidentūrai Lietuvoje lieka labai retai.

„Po medicinos studijų jie dažniausiai grįžta į savo šalis“, – paaiškino A. Panavienė.

Anot pašnekovų, ir dabar įstaigos gali sudaryti sutartis su rezidentais dėl rezidentūros studijų apmokėjimo. Šis modelis turi esminį pranašumą – konkurenciją. Įstaigos, norėdamos pritraukti jaunųjų specialistų, pasiūlo geresnes sąlygas – tai gali būti ir finansinė paskata, ir trumpesnis atidirbimo laikas.

„Nereikia rezidentų terorizuoti. Galima siūlyti medikams, kuriems 50 metų bei daugiau, kurių vaikai jau užauginti ir didmiesčio ne taip reikia. Gal jie važiuotų. Bet toks variantas nebandomas“, – pabrėžė A. Gerliakienė.

Medicinos praktikos įstatymo pataisas įregistravo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė kartu su savo frakcijos kolegomis.