Kokią funkciją atlieka kirmėlinė atauga

Šios ataugos (apendikso) sienos, pasirodo, atlieka apsauginę funkciją, nes jose gaminasi tam tikrų organizmui reikalingų medžiagų. Mokslininkų tyrimai taip pat leidžia daryti prielaidą, kad apendikse kaupiamos gerosios bakterijos (yra tarsi jų saugykla), kurios padeda skaidyti maistą ir dalyvauja virškinamojo trakto veikloje. Manoma, kad sumažėjus naudingųjų bakterijų (po ilgo antibiotikų vartojimo, žarnyno infekcinių ligų), dalis jų „išmetama“ į žarnyną ir taip kompensuojamas jų stygius.

Užsienio mokslininkai teigia, kad kirmėlinės ataugos viduje ant apendicito sienelių yra taip vadinama bioplėvelė – tankus imuninių ląstelių ir bakterijų sluoksnis. Kai organizmas funkcionuoja normaliai, imuninė sistema saugo šią bioplėvelę ir neleidžia daugintis blogosioms bakterijoms. Tačiau, sutrikus jo veiklai, atsiranda žalingų bakterijų, sukeliančių apendikso uždegimą.

Ūminis apendicitas pavojingas besilaukiančioms moterims

Freepik.com nuotr.

Gydytojų teigimu, kaip rodo statistika, nėščiosioms apendicitas dažniausiai pasireiškia antrąjį nėštumo trimestrą.

Kuo nėštumas didesnis, tuo sunkiau diagnozuoti kirmėlinės ataugos uždegimą, nes pykinimas, pilvo pamaudimas būdingas ir sveikoms nėščiosioms.

Vis dėlto jei pykinimas, pilvo diegliai ir vėmimas netipiški, tapo dažnesni, skausmai  dažnėja dešinėje pusėje, viršutinėje pilvo dalyje, nedelsiant reikėtų pasikonsultuoti su specialistu. Apendiksui trūkus gali kilti grėsmė vaisiui.

Kai apendicitas nekomplikuotas, po kirmėlinės ataugos pašalinimo operacijos apie 95 proc. moterų sėkmingai išnešioja kūdikį.

Kas yra apendicitas ir kodėl jis kyla

Apendicitas yra aklosios žarnos kirmėlinės ataugos (apendikso) uždegimas. Ši apie 10 cm ilgio atauga yra dešiniojo klubo srityje, papilvėje. Dažniausiai apendicitas pasireiškia 18–40 metų amžiaus žmonėms. Beje, moterims dažniau nei vyrams.

Pasak chirurgo doc. dr. Roberto Bagdzevičiaus, apendikso uždegimas kyla užsikimšus kirmėlinės ataugos spindžiui dėl žarnų turinio, svetimkūnių, parazitų, o jauniems žmonėms ir dėl išvešėjusio limfinio audinio, taip pat sutrikus šio organo kraujotakai.

Kirmėlinės ataugos gleivinė paburksta, todėl ji šiek tiek sustorėja, parausta, atsiranda mikroopų, kraujosruvų. Uždegimui progresuojant ir vis labiau užsikemšant spindžiui, kirmėlinėje ataugoje buvusios blogosios bakterijos prasiskverbia į jos sieneles ir ima sparčiai daugintis. Dėl to kyla uždegimas, kaupiasi pūlių. Visiškai užakus smulkiosioms kraujagyslėms ir sutrikus limfos tekėjimui, į apendiksą nebepatenka maisto medžiagos ir prasideda nekrozė – organas ima irti. Dėl gangrenos kirmėlinės ataugos sienelės trūksta, pūliai patenka į pilvaplėvės ertmę, sukeldami gyvybei pavojingų komplikacijų, t. y. peritonitą – pilvaplėvės uždegimą, kuris gali išprovokuoti šoką, sepsį ir staigią mirtį.

Freepik.com nuotr.

Kokie ūmaus apendicito simptomai

• Maudžiantis skausmas iš pradžių epigastrio (pakrūtinio duobutės) bambos srityje, pilvo viduryje,

• Vėliau skausmas koncentruojasi, išryškėja dešinėje apatinėje pilvo pusėje (dešiniojo klubo duobutės srityje);

• smarkiau skauda judant ar kosėjant;

• dingsta apetitas, kamuoja pykinimas ir vėmimas, gali išsipūsti pilvas, tarsi būtų prisikaupę dujų;

• šiek tiek padidėja kūno temperatūra;

• ligai progresuojant išsausėja liežuvis, stiprėja skausmai.

Kodėl pavojingas

Ūminio apendicito atveju būtina kviesti greitąją pagalbą. Laiku neišoperavus, kirmėlinė atauga po 48–72 valandų gali pratrūkti, pūliai išsilieti į pilvo ertmę ir sukelti pilvaplėvės uždegimą. Tai labai pavojinga, pasitaiko ir mirties atvejų.

Trūkus apendicitui temperatūra šokteli iki 38,5–39 laipsnių, sustiprėja skausmai ir kiti simptomai. Labai svarbu, kad kuo skubiau būtų suteikta skubioji medicininė pagalba. 

Kaip gydoma

Pasak R. Bagdzevičiaus, kirmėlinė atauga šalinama chirurgiškai dviem būdais: operuojant (t. y. daromas atviras pjūvis) arba atliekant laparoskopiją. Abiem atvejais taikoma nejautra (narkozė). Operacija trunka maždaug 1–2 valandas.

Atliekant laparoskopiją, pro nedidelius pjūvius į pilvo ertmę įkišami ploni laparoskopiniai instrumentai su optine vaizdo sistema. Monitoriuje matomą vaizdą galima padidinti 10–15 kartų, todėl bet kokia patologija puikiai matoma. Per šią operaciją, kirmėlinė atauga yra pašalinama ir ištraukiama iš pilvo ertmės per pjūvį ties bamba.

Operuojant atviru būdu, dešinėje šoninėje pilvo srityje pro nedidelį pjūvį pašalinama kirmėlinė atauga.

Koks metodas tikslingiausias, saugiausias, reikalingiausias konkrečiu atveju, įvertina chirurgas. Kad sumažėtų komplikacijų rizika, įprastai prieš, o kartais ir po operacijos, skiriama antibiotikų. 

Freepik.com nuotr.

Kokie laparoskopinės operacijos privalumai

Didžiausias privalumas tas, kad išvengiama atviro pjūvio, mažesnė komplikacijų rizika, pooperacinių sąaugų tikimybė. Tai paprasta, greita, lengvai toleruojama ir saugi procedūra. Po operacijos beveik nereikia skausmą malšinančių vaistų, mažos žaizdelės greitai užgyja, nelieka ryškiai matomų pooperacinių randų kaip po chirurginės atviros intervencijos. Pacientas po operacijos, jei apendicitas nekomplikuotas, gali keliauti namo tą pačią ar kitą dieną. Nereikia ilgai gulėti ligoninėje. Jei kirmėlinė atauga gangrenuoja, trūksta, gydymas ligoninėje užsitęsia.

Kuo skiriasi lėtinis apendicitas nuo ūminio

Nurimus ūmiam apendicitui, gali išsivystyti lėtinis. Uždegimas sumažėja, bet visiškai nepraeina. Kartkartėmis jis sukelia pilvo skausmus, maudimą, kurį lengva supainioti su kitomis pilvo, žarnyno ar ginekologinėmis ligomis, skausmingomis mėnesinėmis ar PMS.

Apendicitas tuo ir klastingas, nes gali būti ilgai neatpažintas ir vieną dieną staiga paūmėti, net pratrūkti. Jei be jokios priežasties kartojasi pilvo skausmai, kirkšnyse patinę limfmazgiai, reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Apendicitas paprastai diagnozuojamas įvertinant tipiškus šiai ligai būdingus simptomus, o esant netipiniams, ir taikant kitų ligų atmetimo principą. Mat prasidėjus kirmėlinės ataugos uždegimui, pasireiškia požymiai, kurie gali būti būdingi ir kitoms ligoms.

Kol nėra ryškių apendicito simptomų, ligonis kurį laiką stebimas. Kad patvirtintų diagnozę, gydytojai atlieka šlapimo, kraujo tyrimus, ištiria pilvo sritį ultragarsu.