Prieš porą savaičių net aukščiausių šalies vadovų ypatingas dėmesys buvo nukreiptas į infekcinius skyrius ir ligonines. Kol sostinės medikai skundėsi apgailėtinomis sąlygomis ir valstybės dėmesio stoka „neprestižinėms ligoms“, šiauliečiai pakvietė į renovuotą Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus atidarymą. L.S. nusprendė pasidomėti apie padėtį kitose šalies ligoninės.

Nusikalstamas aplaidumas Vilniuje

Caro laikus menanti Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė rekonstrukcijos prašosi jau ne vieną dešimtmetį. Nors į ligoninę guldomi sunkūs ligoniai, jų gydymo sąlygos realiai kelia grėsmę žmonių sveikatai. Ligoninės medikai vieni profesionaliausių, tačiau nėra užtikrintos net elementarios higienos sąlygos. Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės direktorius Arvydas Šilys įsitikinęs: „neprestižines ligas“ gydančios ligoninės problemos niekam nerūpinčios.

„Mūsų problemos labai paprastos. Patys matėte, kokiomis sąlygomis gyvename: keturiasdešimties lovų viduriuojančių ligonių skyriuje turime vos tris tualetus, o per metus penkiuose kabinetuose turime 14 gydytojų ir aptarnaujame 17 tūkst. ambulatorinių ligonių. Ligoninė mažytė, apkrova didžiulė“, - aiškino A.Šilys. Iš viso ligoninė per metus aptarnaujanti per 30 tūkst. pacientų.

Ligoninė dar 2011 metais buvo reorganizuota į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialą, tačiau jau tris kartus buvo nukeltas jos restruktūrizavimas ir gydymo sąlygų pacientams pagerinimas. Teigiama, kad pardavus du hektarus prestižiniame rajone įsikūrusios ligoninės žemę, persitvarkymas praktiškai nieko nekainuotų.

Pavojaus varpai Trakuose

Trakuose sergamumo tuberkulioze rodiklis didesnis nei Vilniuje ir lenkia šalies vidurkį. Tačiau čia uždaromas vienintelis iki tol veikęs šios itin pavojingos infekcinės ligos kabinetas. Tokį sprendimą pernai spalį priėmė Trakų rajono savivaldybės taryba, nutarusi nuosavybės teise valdomus pastatus perduoti UAB „Trakų vandenys“, taip siekdama padidinti įstatinį bendrovės kapitalą. Sprendimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad šį pastatą numatoma paskirti „Trakų vandenų“ abonentiniam skyriui įsteigti.

Trakų rajono savivaldybės meras yra informavęs Vyriausybės atstovą, kad tarp „Trakų vandenų“ ir Trakų ligoninės buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis. Pagal ją ambulatorinio antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos tuberkulioze sergantiems asmenims turėjo būti teikiamos minėtose patalpose. Tačiau praėjusių metų gruodį Trakų ligoninė gavo raštą iš „Trakų vandenų“ dėl sutarties pasibaigimo. Jame informuojama, kad sutartis baigiasi ir nebus pratęsiama.

„Matyt, interesai privatizuoti šį patrauklų pastatą buvo tokie stiprūs, kad į viską numota ranka. Tik kur rajono politikų atsakomybė? Sąžiningas atstovavimas rinkėjams? Trakų rajone situacija dėl tuberkuliozės ligos paplitimo ir taip yra sudėtinga“, - išplatintame pranešime aiškina Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Kaune gaisras užgesintas

Kauno klinikinėje ligoninėje Infekcinių ligų korpusas pastatytas 1989 m. ir nuo to laiko nė karto neremontuotas. Tam lėšų neskirdavo ankstesnis VšĮ Kauno klinikinės ligoninės steigėjas – Kauno miesto savivaldybė. Visgi 2013 metais ligoninei perėjus į Sveikatos apsaugos ministerijos globą, gydymo įstaiga pajuto pokyčius. Ligoninė jau anksčiau savo ir rėmėjų lėšomis suremontavo kai kuriuos Infekcinių ligų korpuso skyrius, pirmiausia - vaikų. Kiti skyriai ir juose esančios palatos yra remontuojamos eilės tvarka, todėl pavieniai pacientai iki šiol susiduria su nepatogumais. „Pabrėžiame, kad pakeitimai įvyko po to, kai pasikeitė Kauno klinikinės ligoninės steigėjas“, - dėstė Kauno klinikinės ligoninės atstovai.

Prieš porą savaičių Kauno visuomenės sveikatos centras patikrino ligoninės Infekcinių ligų korpusą, bet rimtų pažeidimų neužfiksavo. Konstatuota, kad kai kurias palatas reikėtų remontuoti. Ligoninė yra pateikusi paraišką korpuso modernizavimui. „Pagal atliktą preliminarų projekto naudingumo vertinimą, mūsų ligoninės paraiška turėtų gauti finansavimą“, - teigė Kauno klinikinės ligoninės atstovai. Gavus finansavimą, iki 2014 m. pabaigos Infekcinių ligų korpusas turėtų būti visapusiškai atnaujintas.

Likusi Lietuva nesiskundžia

Tuo tarpu Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio atstovai viešai situacijos nekomentuojantys arba didesnių skundų neturintys. „Negalėtume sakyti, kad ko nors trūksta: turime vaistų ir diagnostinę įrangą. Kita vertus, mažesniuose miestuose, ne Vilniuje ir Kaune, trūksta jaunų specialistų. Siekiame, kad būtų ruošiama daugiau specialistų: infektologų, pulmonologų. Jauni žmonės nelabai nori eiti į šias specialybes, nes pacientai – ne patys švenčiausi: benamiai, kaliniai. Dirbti su jais sunku“, - komentavo Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų korpuso vadovas Eugenijus Preidis.„Su problemomis susiduria visi, bet mes laikomės daugmaž normaliai“, - teigė detaliau situacijos nekomentuojantys Klaipėdos universitetinė ligoninės Infekcinio ligų skyriaus atstovai.

Komentaras:
Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas:

- Nesinori dėl susidariusios padėties Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje kaltinti anos Vyriausybės. Svarbu ne kas ko nepadarė, bet ką turime padaryti. Prezidentės valia aiški, savo poziciją yra išreiškę ir ligoninės administratoriai. Jei kitą kartą apsilankysite, pamatysite pokyčius. Darbai buvo atliekami per lėtai.