KAI, RUOŠIANTIS IMPLANTUOTI DANTĮ, TENKA PRIAUGINTI KAULO

Kai kuriais atvejais, ruošiantis implantuoti dantį, dėl aptirpusio žandikaulio tenka priauginti kaulo. Kada ši procedūra neišvengiama, kokia to nauda ir pasirinkimo galimybės, pasakoja burnos chirurgas.

Ima nykti žandikaulis

Žmogui praradus nuosavą dantį ir ilgesnį laiką neįsriegus implanto, prarasto danties vietoje ima nykti žandikaulis, nes nebevyksta žandikaulio stimuliacija. Prireikia ir didesnių išlaidų jam atkurti. Dėl šių priežasčių, netekus danties, vertėtų nelaukti ir kuo skubiau kreiptis į odontologą, kad sudarytų gydymo planą.

Skaičiuojama, kad priauginti kaulo tenka maždaug pusei pacientų.

„Galvodami apie dirbtinį dantį ant implanto, įsivaizduojame tik patį vainikėlį ir implantą. Tačiau implantas – titano varžtelis – turi laikytis ant  nuosavo arba dirbtinio kaulo. Tai galima palyginti su medžiu: matome medį, tačiau nematome, kas jį laiko, – šaknų. Šiuo atveju, kad atkurtas dantis tarnautų ilgą laiką, reikia pakankamai kaulo aplink implantą. Kai neužtenka nuosavo kaulo, reikia atlikti kaulo augmentaciją, t. y. priauginimą. Kaulo priauginimo pagrindinis tikslas – sudaryti kuo geresnes sąlygas dantų implantui išbūti ilgą laiką, atrodyti estetiškai ir atlikti visavertę funkciją, o ne tiesiog būti“, – pabrėžia lyderiaujančio odontologijos klinikų tinklo „Šypsenos akademija“ burnos chirurgas Henrikas Rusilas.

Kaulo priauginimo pagrindinis tikslas – sudaryti kuo geresnes sąlygas dantų implantui išbūti ilgą laiką, atrodyti estetiškai ir atlikti visavertę funkciją.

Žandikaulio kaulas gali nykti ne tik praradus dantį. Jis nyksta ir dantų ar aplink dantis esančių audinių pažengusių uždegimų metu – apydančio, danties uždegimų (pavyzdžiui, viršūninių pūlinių, periodontito ir kt.). Tai gali vykti ir be uždegimo: kaulo defektų gali atsirasti dėl dantų ar žandikaulių traumų ir kitų patologijų.

Ne tik praradus dantį

„Kaulo nykimas vyksta natūraliai. Įtakos tam gali turėti labai daug faktorių. Vienas pagrindinių – įvairios paciento ligos. Labai svarbi ir burnos higiena. Jei ji nepakankama, aplink implantą ir dantis užsilieka maisto likučių. Bakterijos, esančios burnoje, juos skaido – taip formuojasi rūgštys, naikinančios aplink dantis ir implantuose esantį kaulą“, – procesą apibūdino H. Rusilas.

Jis akcentuoja, kad kaulą priauginti reikia tais atvejais, kai paciento žandikaulio kaulo pločio arba aukščio nepakanka, kad būtų galima į jį įsriegti implantą ir šis jame tvirtai laikytųsi.

Henrikas Rusilas. „Šypsenos akademijos“ nuotr.

„Jei kaulo nepakanka, implantas nesilaikys arba laikysis trumpai. Šią situaciją taip pat galiu palyginti su medžiu: jei pasodinsime didelį medį į mažą vazoną, kurį laiką jis ten stovės, tačiau galiausiai neišsilaikys – medis mirs. Su implantu – lygiai tas pats: jeigu jį įsriegsime į nuosavą kaulą, bet to kaulo bus mažai, kurį laiką implantas ir dantis ant jo laikysis ir tarnaus žmogui. Tačiau, laikui bėgant, kaulas sunyks galutinai ir atsiras rimtų komplikacijų“, – apie rizikas, kai trūksta implantą laikančio kaulo, užsiminė burnos chirurgas.

Kaulo pakaitalai

Kaului priauginti naudojamas paties paciento iš kitos vietos paimtas kaulas arba jo pakaitalas. Kaulo pakaitalų yra įvairių: gyvūninės kilmės, kito žmogaus arba visiškai sintetinių. H. Rusilo žodžiais, visi šie pakaitalai turi tam tikrų pranašumų ir trūkumų.

„Šypsenos akademijos“ burnos chirurgas parenka kiekvienu atveju tinkamiausią kaulo pakaitalą ir informuoja apie tai pacientą. Jei šis nenori gyvūninės kilmės arba sintetinio kaulo, jam pasiūloma kitų alternatyvų.

„Dažniausiai renkamės gyvūninės kilmės kaulą. Taip galime sutaupyti paciento pinigų, nes nesunku gauti didelį šio kaulo kiekį, jis yra gerų biologinių savybių. Jei pacientas nenori, kad jam būtų dedamas gyvūninės kilmės arba sintetinis kaulas, renkamės arba kito žmogaus (donoro), arba paties paciento kaulą iš kitos vietos. Jei renkamės to paties žmogaus kaulą, prireikia dar vienos operacijos šiam kaului paimti. Gijimas būna šiek tiek sunkesnis, tačiau rezultatas gali būti dar geresnis nei kitais atvejais“, – pasak H. Rusilo, augmentacijos atveju naudojami labai maži kaulo kiekiai, todėl ir operacijos jam paimti būna labai mažos apimties.

Kam naudojamas PRF?

Kaulo augmentacijos metu „Šypsenos akademijoje“ dažniausiai naudojamas kraujo koncentratas, žinomas kaip PRF (angl. Platelet Rich Fibrin). Tai trombocitais papildytas fibrinas, tam tikras kraujo koncentratas, turintis daug naudingų savybių. Ši visiškai natūrali medžiaga gaunama paėmus iš paciento venos keletą mėgintuvėlių kraujo ir jį lėtai centrifuguojant.

„PRF – gyvybingų kamieninių ląstelių, augimo faktorių, trombocitų gausi kraujo plazmos dalis. Atliekant kaulo augmentaciją ir kitas burnos chirurgijos procedūras ji skatina sklandesnį ir greitesnį žaizdos gijimą, naujų kraujagyslių susiformavimą, mažesnę infekcijos riziką“, – PRF naudą akcentuoja H. Rusilas.

Kaulas priauginamas gali būti kurį laiką prieš implantaciją arba kartu su ja. Jei kaulo tirpimas stipriai pažengęs ir trūksta daugiau kaulo, pirmiausia priauginamas kaulas ir, tik šiam kaului prigijus, atliekama implantacija. Dėl šios priežasties gydymas gali prailgėti iki 6–9 mėnesių. Jeigu kaulas priauginamas kartu su implantacija, gydymo trukmė dėl to paprastai nepailgėja.

Šiuo metu „Šypsenos akademijoje“ dantų implantacijai taikoma išskirtinai žema kaina – akcijos „Viskas įskaičiuota“ metu danties implantacija ir protezavimas kainuoja tik 999 eurų. Į šią kainą įeina implantacija („MegaGen“ implantas, reikalingos medžiagos ir chirurginė procedūra), kontrolinis tyrimas prieš protezavimą, protezuoti reikalingos medžiagos: atspaudai, karūnėlė, atrama ir gijimo galvutė, vizitai ir gydytojų darbas.

Pacientui pasirinkus kitus dantų implantus, implantacijos kaina gali būti didesnė, nei nurodyta akcijoje. Į akcijos kainą neįeina prireikus taikomos kaulo augmentacijos procedūros, medžiagos ir burnos chirurgo darbas.