KAIP NEPERMOKĖTI PERKANT VAISTUS?

Vos kas ketvirtas pacientas žino triukus, kaip nepermokėti už kompensuojamus vaistus. Taip rodo ligonių kasų tyrimas. Dar prastesnės lietuvių žinios apie galimybę už vaistą tik primokėti – tai žino tik kas dešimtas, praneša LNK.

Plačiau apie tai komentavo vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė. 

– Yra finansinis raštingumas, taip pat galime kalbėti ir apie farmacinį raštingumą. Jūs paklausėte žmonių, ar jie supranta, kaip reikėtų sutaupyti, nepermokėti perkant kompensuojamus vaistus. Rezultatai yra labai įdomūs. 

– Taip. Praeitų metų rugsėjį, Valstybinės ligonių kasos užsakymu, buvo atliktas reprezentatyvus tyrimas. Atliko agentūra „Spinter“. Buvo siekta aptarti daug klausimų, bet vienas iš klausimų buvo apie kompensuojamus vaistus, žmonių žinias, racionalų vaistų vartojimą ir galimybes įsigyti kompensuojamus vaistus pigiau, sutaupant. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ekonomistai sako, kad lietuviai nėra raštingi finansiniame raštingume. O farmaciniame raštingume, ar mūsų žinios yra pakankamos? Ką parodė tyrimo rezultatai? 

– Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pacientai ne per labiausiai žino, kaip racionaliai vartoti vaistus ir kaip sutaupyti. Šioje vietoje įžvelgiame problemą ir siekiame, kad pacientai vadovautųsi tiek medikų nuomone ir patarimais, tiek Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, kurios ir aptaria racionalų vaistų vartojimą. 

– PSO sako, kad 1 iš 4 namų ūkių sunkiai įsigyja vaistus, kalbama apie vyresnius žmones. Ar tokia pati statistika yra ir Lietuvoje? 

– Kaip žinia, vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai yra pensininkai. Tai žmonės, kurie gauna pajamas iš valstybės ir jų pajamos yra mažesnės. Būtent Lietuvoje turime nemažai priemonių, kurios padeda pacientams įsigyti kompensuojamus vaistus pigiau. 

– Kokios tos priemones? 

– Viena iš pagrindinių priemonių, kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priemokų padengimas valstybės lėšomis. Priemokos šiuo metu yra dengiamos pacientams, kurie yra virš 75 metų amžiaus. Taip pat pacientams, kurie yra sulaukę pensinio amžiaus, vaikams ir neįgaliesiems. Jeigu jų draudžiamosios pajamos yra mažos, 2024 metais mažos pajamos skaitomos yra, kai gaunama 446 Eur. Tokiu atveju, jeigu pacientai patenka į aptartą grupę, jiems visos priemokos už kompensuojamus vaistus yra padengiamos. Mes matome, kad tokiu būdu valdome PSO aptariamą drastišką įtaką žmonių biudžetui būtent dėl sveikatos apsaugos. 

Lietuvoje turime nemažai priemonių, kurios padeda pacientams įsigyti kompensuojamus vaistus pigiau.

– Ar yra daugiau būdų, kaip galima sutaupyti? 

– Taip. Mūsų apklausoje yra aptariami tie būdai. Mūsų požiūriu, tik ketvirtadalis pacientų pažymėjo visus variantus, kurie buvo taisyklingi. Variantai buvo tokie – vaistininkas turi pacientui parodyti ekrane vaistą su mažiausia priemoka, pasiūlyti tą vaistą. Pacientas turi galimybę rinktis vaistą su mažiausia priemoka. Jeigu vaistinėje tuo metu to vaisto nėra, vaistininkas turi užsakyti mieste per dvi dienas, kaimo vietovėse – per keturias.  

Liepos mėnesį yra atsiradusi nauja priemonė – vadinamasis priemokų krepšelis. Jis padeda sutaupyti pacientams, kurie vartoja daug vaistų. Priemokų krepšelis galioja tada, kai pacientas savo lėšomis už vaistus su mažiausia priemoka išleidžia šiek tiek daugiau nei 48 Eur. Tokiu atveju, per einamuosius metus, tam pacientui už vaistus su mažiausia priemoka, taip pat mokėti nereikia. 

– Ar būna tokių pacientų, kurie ateina į vaistinę, jiems priklauso priemoka, o jie vis tiek renkasi kitą vaistą, kuriam galbūt nepriklausytų tam tikros lengvatos. Todėl, jog jie mano, kad tas vaistas yra kokybiškesnis. Ar tai nėra mitas? 

– Tai tikrai nėra mitas. Pacientai turi teisę rinktis ir jie renkasi. Yra taisyklės, kuriomis turi vadovautis vaistininkas, pasiūlyti, jeigu reikia užsakyti, parodyti. Pacientų teisė rinktis ir jie ja naudojasi. 

– 10 proc. įsigytų kompensuojamų vaistų niekada ir nebūna suvartoti. Ką tai rodo? 

– Mūsų atliktos apklausos duomenimis, 10 proc. pacientų, kas yra tikrai liūdna, nusiperka kompensuojamuosius vaistus ir jų nevartoja.  

Tai yra liūdna statistika, nes dėl tam tikrų priežasčių, kurios nėra pacientų specifikuotos. Pacientai savo namuose stalčiuose kaupia būtent tuos vaistus, kurie galbūt yra neracionaliai vartojami, ne visiškai racionaliai įsigyti. Kurie kainuoja valstybei, pacientams lėšas, kurios galėtų būti panaudojamos naujų vaistų kompensavimui, indikacijų skyrimo praplėtimui. Mes labai raginame pacientus, kuriems nėra reikalingi vaistai, pagalvoti, ar verta juos imti. Taip pat norime pabrėžti, kad jeigu gydytojas skiria vaistus, vaistai yra būtini ir juos reikia vartoti.